Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Šeštadienį skaitau informaciją: šią savaitę teritorinės darbo biržos įregistravo beveik 8 tūkst. bedarbių, nedarbas gegužės 6 d. buvo 15,22 proc., gegužės 1 d. dieną Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo beveik 325 tūkst. bedarbių. Esant tokiems spartiems bedarbystės didėjimo tempams tikimybė, kad kitą dieną ir tu gali atsidurti gatvėje, yra nemaža. Todėl pagalvoju, kad reikia pradėti ruoštis, išmokti gyventi neturint pinigų. Kažkada seniai skaičiau apie fryganus (freegan), žmones, kuriems nereikia pinigų, jie puikiai pragyvena be jų: nebadauja, neskursta ir nejaučia nepritekliaus. Viską, ko jiems reikia - maistą, buities daiktus jie susiranda šiukšlių konteineriuose. Lietuvoje įprasta manyti, kad jeigu žmogus rausiasi po šiukšlynus ir ieško maisto ar daiktų, jis yra labai žemai puolęs: bomžas, alkoholikas ar šiaip didžiausias nevykėlis. Visai kitaip galvojama Vakarų pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV vis daugiau jaunų žmonių, kurie turi gerai apmokamus darbus, maistą įsigyja ne į prekybos centruose, bet pasiima iš šalia prekybos centrų, restoranų esančių šiukšlių dėžių. Jie taip elgiasi ne dėl skurdo, bet dažniausiai dėl įsitikinimų. Vieni žmonės fryganais tampa dėl gamtosauginių įsitikinimų, kiti - dėl religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų. Fryganų judėjimas atsirado Amerikoje, 20 amžiaus pabaigoje. Žodis „freegan“ susideda iš dviejų anglų kalbos žodžių: „free“ (nemokamas) ir „vegan“ (vegetaras). Iš pradžių fryganizmas buvo viena iš radikalių vegetarizmo rūšių. Fryganai laikėsi vegetariškos dietos, nors turėjo vegetarizmo taisyklės apėjimą: sakydavo, kad galima valgyti tik tokią mėsą, kuri gauta nemokamai. Vėliau fryganizmas atsiskyrė nuo vegetarizmo ir tapo savarankišku judėjimu. Jo nariams fryganizmas yra gyvenimo stilius ir tam tikros rūšies filosofija. Fryganais dažniausiai tampa išsilavinę, kairiųjų pažiūrų žmonės, pasisakantys prieš vartotojišką visuomenę. Pagal JAV specialistų paskaičiavimus apie 27-50 procentus maisto produktų net nepasiekia pirkėjų, jie išmetami į šiukšlynus. Dažniausiai šių produktų vartojimo terminas nėra pasibaigęs ir jie yra tinkami vartojimui. Fryganų požiūriu mesti į savartynus milijonus tonų maisto, kai besivystančių šalių gyventojai miršta iš bado, yra nusikaltimas. Savo „ekstremaliu“ gyvenimo būdu jie stengiasi parodyti kapitalizmo sistemos ydingumą. Rinkdami maistą ir daiktus iš šiukšlynų, jie bando visuomenei įrodyti, kad galima gyventi taupiai, nešvaistant resursų, jie stengiasi sumažinti vartojimą ir neigiamą įtaką aplinkai. Fryganai ne bomžai, jie nerenka bet kokių, nors kažkiek į valgomą maistą panašių atliekų. Maistą jie renkasi atidžiai, ima tik tinkamus vartojimui produktus. Fryganų judėjimas naujokams turi parengęs smulkias rekomendacijas, kaip atskirti sugedusį maisto produktą nuo gero, kokius produktus geriausia rinkti, kaip rinkti, kad nesusirgti. O Niujorko fryganai turi net tokias instrukcijas, kuriose rašoma, pavyzdžiui, kuriame konteineryje egzotinės virtuvės mėgėjai gali rasti sau tinkamus produktus, kurioje vietoje yra didelis produktų pasirinkimas, surašytos valandos, kada išmetami produktai ir kt. Amerikiečių fryganai maisto ieško šiukšlių konteineriuose, kurie yra prie prekybos centrų ir restoranų. Į šiuos konteinerius dažniausiai išmetami maisto produktai, kurių vartojimo terminas greit pasibaigs arba, kurių pakuotė pažeista, todėl fryganai retai randa sugedusių produktų. Išmestas maistas paprastai būna tvarkingai supakuotas švariuose plastmasiniuose maišuose. Maisto produktai paimti iš šiukšlių konteinerių mažai kuo skiriasi nuo produktų nupirktų prekybos centruose, skiriasi tik tuo, kad yra nemokami.
Žiūrėdama filmą, kokias gėrybes fryganai traukia iš šiukšlynų, nusprendžiau – noriu būti frygane, man pinigų nereikia. Bet pirma, reikia susirasti šiukšlių dėžes, kurios taptų reikalingų gėrybių šaltiniais. Apėjau aplink netoli namų esančią „Maximos“ parduotuvę. Radau tik šiukšlių konteinerius, prie kurių rausėsi išpurtusių ir pamėlinavusių veidų žmogystos. Iš pažįstamos, kurios vyras dirba prekybos centre, sužinojau, kad dabar prekybos centrai pasenusius maisto produktus meta į užrakinamus konteinerius, kad niekas negalėtų jų paimti. Kažkada anksčiau prie parduotuvės buvo maisto konteineriai, prie kurių galėdavo prieiti bomžai ir raustis. Būdavo net tokių atvejų, kai konteineryje surastus maisto produktus jie nešdavo parduoti į turgų. Kažkas nupirkdavo. Paprastai Lietuvos prekybos centrai maisto produktus, kurių galiojimo terminas baigiasi kitą dieną ar turi sugadintą įpakavimą, neatiduoda žmonėms nemokamai, bet parduoda pigiau. Tik prekybos centras „Iki“ yra priėmęs sprendimą neprekiauti tokiais produktais, o juos atiduoti labdaros fondui „Maisto bankas“, kuris produktus išdalija skurstantiems gyventojams. Labdaros fondui atiduodami įvairūs maisto produktai, išskyrus tuos, kuriems laikyti reikalingi šaldymo įrenginiai, t.y. žuvis, mėsa. 2009 metais „Maisto bankas“ rašė, kad pagal jo atliktus tyrimus, Lietuvos prekybos įmonės kasmet išmeta daugiau nei 4,3 tūkst. tonų maisto, kuris yra tinkamas valgymui. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistės paaiškinimą telefonu, maisto produktai, kurių vartojimo terminas pasibaigęs, jau yra ne maistas, todėl netinkami vartojimui. Tokie produktai laikomi atliekomis ir jie turi būti laikomi vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis: šias maisto atliekas prekybos centrai turi saugiai laikyti, kad niekas negalėtų jų paimti, ir atiduoti specialioms bendrovėms sunaikinimui ar perdirbimui. Ryte, nešdama šiukšles, užmečiau akį į prie namų esančio šiukšlių konteinerio vidų. Ten mėtėsi popieriai, platmasinis butelys, drabužiai, suplyšęs batas. Nesimatė nieko valgomo. Pagalvojau, kad galima būtų rinkti antrines atliekas, už jas gauti pinigų ir nusipirkti maisto. Nors ne, juk tai būtų jau ne fryganizmas, bet bomžizmas. Tikras fryganas niekada nepirks maisto, nepirks drabužių ir kitų daiktų, juos jis turi gauti nemokamai, susirasti šiukšlynuose. Suprantau, kad Lietuvos gyventojams nėra jokių sąlygų ir galimybių tapti fryganais: į prekybos centrų rakinamus maisto konteinerius pakliuna maistas, kuris laikomas atliekomis, prie namų esantys konteineriai yra labai skurdūs ir tinka tik bomžizmo filosofiją išpažįstantiems gyventojams. O jeigu kas nors labai norėtų būti fryganu - nedirbti ir valgyti skanų maistą iš šiukšlių konteinerių, įsigyti nemokamus daiktus iš šiukšlynų, yra tik vienas būdas savo svajonės įgyvendinimui – emigracija. P.S. Fryganų desertas
2010-05-08
|
Komentarai
Skelbti naują komentarą