Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Valdžia ragino žmones likti namuose, uždaryti langus ir išjungti kondicionierius. Daugiau kaip 2,8 gyventojų, kurie gyvena netoli AE buvo išvežti dar įvykio išvakarėse. Šeštadienio ryte kariai evakuavo gyventojus iš 10- ties kilometrų zonos. Kaip pranešė Nikkei Japonijos valdžia padidino evakuacijos zonas prie dviejų atominių elektrinių – „Fukušima-1“ ir „Fukušima-2“, nuo 10 iki 20 kilometrų. Japonijos valdžia neatmeta dar vieno sprogimo tikimybės „Fukušimos-1“ AE, kadangi sutriko reaktoriaus Nr. 3 aušinimo sistema. Štai tokie visą pasaulį neraminantys paskutinių dienų įvykiai Japonijoje.
Galima sakyti, kad Japonija stovi prie branduolinės katastrofos slenksčio. „Taikus“ atomas vėl primena savo galingą jėgą ir tai, kad žmogus nevisada pajėgia ją suvaldyti. Todėl prie nerimo dėl žemės drebėjimų ir cunamių, prisideda dar vienas nerimas dėl žmogaus kūrinio - atominių elektrinių. Ir jeigu po žemės drebėjimų ir cunamių, žmogus išvalo aplinką, atstato sugriautus namus ir vėl sugrįžta gyventi, tai „švarus“ atomas išveja žmones iš jų namų daugeliui metų. Praėjo 26 metai po Černobylio AE avarijos, bet iki šiol kai kurios Ukrainos ir Baltarusijos teritorijos yra negyvenamos. Nors ir siaubinga tai, kas dabar vyksta Japonijoje, bet šie įvykiai gali turėti ir teigiamą poveikį alternatyvios, pavojaus aplinkai nekeliančios energetikos pasaulyje vystymuisi. Per daugiau negu keletą dešimtmečių po didžiausios AE avarijos, žmonės pamažu pamiršo apie AE keliamą pavojų ir vis daugiau jų pradėjo pritarti atominių elektrinių statyboms. Japonijos įvykiai vėl primena, kad negalima jaustis saugiais turint tokius pavojingus šaltinius, kaip branduolinė energetika. Ši pamoka aktuali ir Lietuvai. Reikėtų rimtai susimąstyti ne tik Lietuvos valdžiai, be gyventojų pritarimo vis planuojančiai statyti AE, bet ir gyventojams: ar verta mažoje valstybėje turėti tokį pavojingą elektros gamybos monstrą. Ar ne geriau vystyti alternatyvią, atsinaujinančių energijos šaltinių energetiką, kuri pagal galingumą gal ir negali lygintis su branduoline energetika, tačiau turi daug kitų privalumų, ir šių privalumų svoris yra daug didesnis negu branduolinės galios. Švaistomi milijonai naujos ir ateityje perspektyvų neturinčios, AE pasiruošimo darbams, studijoms, o juk jie galėjo būti naudingai investuoti į išradimų finansavimą, į naujų, pažangių energijos gamybos būdų diegimo finansavimą. Pavyzdžiui, išradėjas K.Usevičius siūlo šilumą ir elektrą gaminti, paimant ją iš aplinkos (apie jo išradimus skaityti "Energetika, kuriai nereikia kuro. Išradimai"). Jis turi išradimus, turi minčių, bet platesniam jų įgyvendinimui reikia pinigų. Reikia pinigų naujų išradimų patentavimui ir ankstesnių patentų išlaikymui. Reikia pinigų, pusės milijono eurų, mašinos, gaminančios elektrą iš aplinkos, sukonstravimui ir išbandymui. Reikia ir inžinierių, kurie mintis galėtų įgyvendinti brėžiniuose, projektuose. Nesant viso to, galimas tik lėtas ir nemasiškas šios naujovės diegimas ir naudojimas. Pokalbis su išradėju K.Usevičiumi, įrašytas birželio 29 d.
Vis kalbama apie energetinę nepriklausomybę, ji yra siekiamybė. Tačiau jos nei viduje, nei iš išorės neįmanoma pasiekti vystant didelės galios reaktorių branduolinę energetiką, kuri savo prigimtimi yra monopolija, reikalaujanti branduolinio kuro, kurio Lietuva neturi. Tikra energetinė nepriklausomybė bus pasiekta tik turint gamybos būdus, kurie energiją gamins iš vietinių, atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl visas dėmesys ir milijonai iš valstybės biudžeto turėtų būti skiriami ne branduolinei energetikai, nepriklausomai nuo branduolinių reaktorių galingumo, bet alternatyviai energetikai.
2011-03-13
|
Komentarai
Skelbti naują komentarą