Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Ar galėjo Obama „išduoti“ Izraelį?

http://www.fondsk.ru        JAV prezidento Barako Obamos kalboje, skirtoje „arabų pavasariui“, įspūdingiausiu buvo raginimas Izraeliui sugrįžti prie 1967 metais nustatytų sienų, tai yra atsisakyti kontrolės okupuotose Palestinos teritorijose. Obama pareiškė, kad siena tarp Izraelio ir būsimos Palestinos valstybės „turi eiti ties 1967 metų linija, esant tarpusavyje suderintam teritorijų apsikeitimui taip, kad būtų nustatytos saugios ir abiejų valstybių pripažintos sienos“. Kaip žinoma, Gazos sektorius ir Jordano upės Vakarų krantas Izraelio yra okupuoti nuo 1967 metų karo. Nuo to laiko Vakarų krante apsigyveno apie 300 tūkst. izraeliečių. Dėl Palestinos valstybės sukūrimo ir palestiniečių teritorijų išlaisvinimo kovojama, bet kol kas nėra rezultatų.

       Taip vienareikšmiškai šiuo klausimu Amerikos prezidentai dar nepasisakė. Keletas respublikonų senatorių iš karto Obamos siūlymą pavadino išdavyste... Nespėjo Obama baigti savo 45 minučių kalbos, kuri buvo perduodama anglų, arabų ir persų kalbomis, kaip būvęs Masačusetso gubernatorius Mitas Romnis (Mitt Romney), pasinaudodamas specifiniu amerikiečių išsireiškimu, pareiškė, kad „JAV prezidentas Izraelį pastūmė po autobusu“. Būvęs Arkanzaso gubernatorius Maikas Hakabis (Mike Huckabee), ilgametis žydų valstybės šalininkas, kėlęs savo kandidatūrą į JAV prezidento postą 2008 metais, pasakė, kad „prezidentas Obama išdavė Izraelį“. Obamos pozicija reiškia „Izraelio valstybės pabaigos pradžią“, pareiškė juodaodis respublikonas kongresmenas Alenas Vestas. Vašingtone įvyko Izraelio šalininkų masinės demonstracijos, kur buvo kritikuojama Obamos kalba.

       Administracijos politikos šalininkai sakė, kad viena ar kita forma Izraelio sugrąžinimo į 1967 metų sienas variantą buvo buvo pateikę ir ankstesni Baltųjų rūmų savininkai, taip kad, Obama nepasakė nieko naujo. Jiems atsakydavo, kad nei vienas JAV prezidentas nekalbėjo apie tai taip kategoriškai, kad Obama neperspėjo izraeliečių iš anksto ir kalbą pasakė Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) vizito į Baltuosius rūmus išvakarėse. Prie Izraelio generalinio konsulato Niujorke įvyko Izraelio šalininkų demonstracija, kurios dalyviai skandavo: „Obama turi pasitraukti!“

       Į prezidento kalbą sureagavo ir verslo bendruomenė. Dar prieš Obamos kalbą Wall Street Journal pasirodė didelis straipsnis, iš kurio buvo galima suprasti, kad eilė amerikiečių žydų, kurie 2008 metais aktyviai rinko pinigus priešrinkiminei senatoriaus Barako Obamos kampanijai, dabar perspėja Baltuosius rūmus, kad požiūris į Izraelį ir „1967 metų sienas“ gali jam kainuoti 2012 metų finansinę paramą...

       Amerikos žydai – tai tik 2% elektorato, bet tarp jų yra negailintys aukoti kandidatams kandidatuojantiems į renkamas pareigas. 2008 metais Obama gavo 78% žydų balsų ir liūto dalį žydų aukų. Dabar jau pagal McLaughlin & Associates firmos apklausą, 46% JAV žydų galvoja, kad šį kartą balsuoti reikia dar už ką nors.

       Izraelio ministrui pirmininkui JAV pasiūlymai nepatiko. Netanjahu nuomone toks žingsnis atimtų iš Izraelio galimybę save ginti. „Gyvybinga Palestinos valstybė negali būti sukurta kenkiant vienintelės pasaulyje žydų valstybės gyvybingumui“,- pareiškė Netanjahu. Tuo pat metu Palestinos autonomijos vadovas Machmudas Abasas (Mahmoud Abbas) padėkojo Obamai už jo pastangas atnaujinti derybas su Izraeliu, kurios praėjusiais metais pateko į aklavietę. Ir taip, „proveržio iniciatyva“ pažymėta. Kas toliau? Kodėl triukšmas staiga nutilo ir jokių žingsnių nesimato? Ar bus pradėtas dialogas tarp Vašingtono ir Tel Avivo? O jeigu nebus – tai kam visas triukšmas ir kas už jo stovi?

       Kai pirmą kartą kėlė savo kandidatūrą į JAV prezidento postą, Obama buvo pakviestas į „žvalgytuves“, į  Tarptautinių santykių tarybą (Council on Foreign Relations CFR), vieną iš JAV įtakingiausių sprendimų priėmimo centrų, kuriame žydų bendruomenės atstovai užima stiprią padėtį. Čia ir Henris Kisindžeris, ir Madlena Olbrait, ir stambiausių Europos bankų namų vadovai. 

       Pirmus dvejus savo prezidentavimo metus Obama nenuvylė įtakingų CFR narių. Ne veltui Amerikoje jį pradėjo vadinti „juoduoju Džordžo Bušo jaunesniojo kūriniu“. Nepaisant taikdario ir žmogaus teisių gynėjo įvaizdžio, būvęs Ilinojaus valstijos gubernatorius nepadarė nei vieno žingsnio, kaip nors apribojančiointeresus tų jėgų, kurios iš užkulisių vadovauja pasaulinei supervalstybei. Tai jų interesas yra dalyvavimas Libijos avantiūroje. Tai dėl jų interesų Obama apsukriai ir nuosekliai stūmia JAV priešraketinės gynybos idėją Europoje, nematydamas Maskvos argumentų.

       Todėl nereikia manyti, kad po Obamos žodžių Izraeliui apie „1967 metų sienas“, Artimuosiuose Rytuose atsivers naujas JAV politikos skyrius. Barakas Obama žodžius dosniai dalijo ir anksčiau. Prisiminkite bent tai, kaip dar pirmomis savo prezidentavimo dienomis jis pažadėjo uždaryti Gvantanamo kalėjimą. Kalėjimas iki šiol ten, o kalinių laikymo sąlygos jame vis tokios pat nežmoniškos.

       Galima numanyti, kad Obamos pareiškimas apie „1967 metų sienas“ Izraeliui nesukels jokių pasekmių. Izraelis atiduos Gazos sektorių ir išeis iš Jodano upės Vakarų kranto tik esant labai stipriam spaudimui ir tarptautinei prievartai. Tačiau apie tai net negali būti kalbos. Obama, net jeigu ir norėtų, negalėtų laimėti rungtynių prieš Amerikoje esančius Izraelio lobistus ir prieš Izraelio vyriausybę. Ir jis nenori.

       Tada kam Obamai prireikė tokios įspūdingos kalbos? Parodydamas save, kaip nepriklauomą (neatstovaujantį Izraeliui) Arabų – Izraelio dialogo dalyvį, Obama, žinoma, kad užkariauja palestiniečių simpatijas. Kam?

       Dabar Vašingtonas siekia įvaryti į kampą Bašaro Asado Siriją. O jeigu tai pavyks, tai Asadas griebsis paskutinės gynybos priemonės – palestiniečių kovotojų organizacijų. Tai aktyvūs, gerai ginkluoti tinklai, sugebantys suduoti rimtus smūgius. Todėl, prieš pradedant lemiamą ataką prieš Siriją, reikia „papirkti“ palestiniečius. Juk Asado pašalinimas ir režimo Sirijoje pakeitimas be palestiniečių organizacijų neutralizavimo, tame tarpe judėjimo „Hezbollah“, praktiškai neįmanomas. Ir Obama, nepaisydamas Tel Avivo reakcijos, pasirenka „draugystę“ su palestiniečiais.

       Dabar Izraelis iš šalies stebi „arabų revoliucijas“. Iš tiesų Obamos pareiškimas apie „1967 metų sienas” yra ir Izraelio interesų sferoje. “Parodyti morką” palestiniečių organizacijoms, užgesinti jų aktyvumą situacijoje, kuri toliau tik kais, yra visiškai toliaregiška. Be to, ir sugadintas JAV įvaizdis islamo pasaulyje nuo to tik laimės. Kitas reikalas, ar palestiniečiai patikės Baraku Obama.Dabar yra laikas, kai jie laukia iš Vašingtono konkrečių žingsnių, tačiau šis laikas bus labai trumpas. Pasakęs„a“ Amerikos prezidentas turi pasakyti „b“. Nepsitikėjimas Jungtinių Valstybių politika palestiniečių visuomenėje yra toks didelis, kad sugalvotą efektą galima pasiekti tik labai konkrečiais ir rezultatyviais žingsniais. O iš tiesųdidelių pasikeitimų JAV politikoje Artimųjų Rytų atžvilgiu nebus, jie paprasčiausiai nesuplanuoti.

 

Dmitrii Sedov‘as, 2011-05-24

http://www.fondsk.ru

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas