Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Kada Kiniją pavys skolos krizė?

http://www.2space.net/     Šioje savaitėje Kinijos premjeras Ven Dziabao (Wen Jiabao)baigė antrą savo kelionės po Europą etapą – vizitą į Didžiąją Britaniją- ir išvyko į Vokietiją. Londone Kinijos premjeras vėl pažadėjo paskolinti pinigų ES valstybėms, kurios patiria skolos krizę, su Didžiosios Britanijos premjeru Deividu Kameronu (David Cameron)aptarė prekybinių ryšių išplėtimą ir su Didžiąja Britanija pasirašė sutarčių, kurių suma yra daugiau kaip 1 mlrd. svarų sterlingų. Kelionė vyko masinių protestų fone – žmogaus teisių aktyvistai kaltino Kameroną už tai, kad dėl stambių ekonominių sandorių užmerkė akis į žmogaus teisių pažeidimų klausimus.

       Ven Dziabao kelionė po Europą sutapo su skolos krizės pagilėjimu ES ir antrojo etapo pagalbos Graikijai, kuriai gresia defoltas, svarstymu Briuselyje. Pirmiausia, svečias apsilankė Vengrijoje, kur pažadėjo suteikti finansinę pagalbą Senojo pasaulio valstybėms, kurios turi problemų dėl skolų mokėjimų ir paskolų gavimo. Kaip įrodymą, Budapeštui jis pasiūlė nupirkti valstybės obligacijas ir 1 mlrd. eurų kreditą.

       Vizitas į Didžiąją Britaniją taip pat buvo skirtas ekonominiam bendradarbiavimui ir pasibaigė kasmetiniu Didžiosios Britanijos ir Kinijos strateginiu viršūnių susitikimu. Kinijos premjerą lydėjo 300 verslininkų delegacija. Pasibaigus deryboms, Ven Dziabao ir D.Kameronas paskelbė apie sutarčių apie 1 mlrd. svarų sterlingų (1,6 mlrd. dolerių) sumai sudarymą.

       Tarp projektų, kuriuose dalyvauja Kinijos kapitalas yra statyba antro Didžiojoje Britanijoje greitojo geležinkelio ryšio, kuris jungia Londoną ir Birmingemą. Savo ruožtu, Kinija yra suinteresuota Didžiosios Britanijos patirtimi finansinių infrastruktūrų kūrime, miesto planavime, aukštajame moksle ir „liuks“ klasės vartojimo prekių gamyboje. Tačiau ypatingas dėmesys buvo skiriamas sutarčiai, kuri numato Kinijos britų anglies išgavimo technologijos panaudojimą Vidinės Mongolijos regione.

       Verta pažymėti, kad KLR yra jau šešta pagal dydį investuotoja į Britanijos ekonomiką. Vizito į Didžiąją Britaniją metu Valstybės tarybos premjeras Ven Dziabaoapsilankė automobilių gamykloje „MG Motor“, esančioje Longobridže, prie Birmingemo, kurią dabar valdo Šanchajaus automobilių gamybos korporacija. Ten jis dalyvavo naujojo sportinio automobilio MG6 pristatyme.

       Savo ruožtu, britų pusė labai suinteresuota plėsti savo kompanijų dalyvavimą Kinijos rinkoje.

       Nepaisant to, kad komunistinio režimo atstovas buvo nekviestu svečiu žmogaus teisių gynėjams, jie surengė protesto akcijas prieš Ven Dziabaovizitą. Oficialus Londonas pažadėjo, kad D.Kameronas pokalbio su kolega iš Kinijos metu iškels žmogaus teisių temą ir padėties Tibete klausimą, tačiau tik asmeniniame pokalbyje. Tai sukėlė opozicijos nepasitenkinimą.

       Reikia pažymėti, kad prieš kelionę po Europą Kinija stengėsi užglaistyti padėtį – pirmiausia, iš kalėjimo už užstatą buvo paleistas dailininkas Ai Veivei, po to, į laisvę išėjo dar vienas žinomas disidentas ir žmogaus teisių gynėjas, A.Sacharovo premijos laureatas Hu Jia. Tiesa, abu kitaminčiai yra teisėsaugos institucijų priežiūroje, neturi teisės bendrauti su žiniasklaida, dalyvauti politikoje ir rašyti interneto tinklaraščiuose.

       Kinijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Europa valstybei yra prioritetinis, todėl ji pasirengusi ES padėti įveikti skolos krizę. ES yra stambiausia Kinijos prekybos partnerė, metinė jų tarpusavio prekybos apyvarta siekia 400 mlrd. eurų.

       Kinijos tarptautinės atsargos sudaro daugiau kaip 3 trln. dolerių, nemaža jų dalis yra Europos valiutoje. Anksčiau Pekinas skelbė, kad ketina atsargose eurų dalį padidinti iki 25%. Šių metų pradžioje Kinijos valdžia paskelbė ketinanti įsigyti Ispanijos vyriausybės obligacijų už 6 mrld. eurų. O praėjusiais metais, pagal neoficialią informaciją, Lisabona ir Pekinas susitarė, kad Kinija padengs Portugalijos skolą, kurios dydis 4–5 mlrd. eurų.

       Ven Dziabao kelionė po Europą turi pasibaigti Vokietijoje, ten Kinijos svečio taip pat laukiama nekantriai. Tarpvyriausybinių konsultacijų Berlyne išvakarėse KLR valdžia paviešino Baltąją knygą apie bendradarbiavimą su VFR, kurioje pirmą kartą oficialiai apibendrinti Kinijos ir atskirai paimtų Europos valstybių tarpusavio dvišalių ryšių rezultatai. Pagal šiuos duomenis, Kinijos ir Vokietijos tarpusavio bendradarbiavimo apimtys yra daug didesnės negu su bet kuria kita valstybe, ten įeina ir bendradarbiavimas bankų priežiūros, mokslo, technologijų srityse.

       Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Pekinas nori pasinaudoti Europos skolos krize ir supirkti pusę žemyno. Tačiau čia ne viskas taip paprasta: Kinijai reikalinga stipri Europa, kaip prekybos partnerė, kaip technologijų ir patirties tiekėja. Pagaliau, Pekinas suinteresuotas Senuoju pasauliu, kaip alternatyva doleriui, tvirtos ir stabilios valiutos šaltiniu.

       Grįžtant prie Europos patirties temos, neatmetama, kad aukšti svečiai iš Kinijos domėjosi eurozonos patirtimi traukiant „periferijas“ iš skolų gelmių

       Pasirodo, kad kol pasaulis stebi įvykių vystymąsi Graikijoje ir amerikiečių diskusijas dėl valstybės skolos kartelės aukščio, Kinija jau yra pusiaukelėje į skolos krizę.

       Kaip tvirtina Džimas Čanosas(Jim Chanos), draudimo fondo valdytojas, valstybė yra prie slenksčio „kažko visiškai neturinčio precedento“. Džimas remiasi masiniu bumu statybos sektoriuje, kuris tęsiasi jau keletą metų, ir kuris pasiekė piką 2008 m., kai ekonomika gavo 4 trln. juanių papildomą stimulą. Jo nuomone, burbulas nekilnojamo turto rinkoje galiausiai sprogs ir, kaip rezultatą, turėsime tuščius pastatus, o ekonomikai bus suduotas rimtas smūgis.

       Kai kurie Kinijos rodikliai liudija apie tai, kad D.Čanosas yra teisus.

       Pagal Kinijos pagrindinio auditoriaus paskutinius duomenis, kreditavimo standartų sušvelninimas kartu su smarkiu vietinių savivaldos institucijų paskolų dydžių išaugimu, didina skolos, kurios nebus galima grąžinti, augimą. Visa tai prives prie krizės nekilnojamojo turto rinkoje ir tam tikro ekonominio sąstingio.

       Savo ataskaitoje Kinijos nacionalinės audito tarnybos vadovas Liu Džiai pareiškė: „Vietinių valdžių finansinės veiklos kontrolė nėra pastovaus pobūdžio, o jų rentabilumas ir galimybė atsiskaityti su skolomis, turėtų būti geresni“.

       Kinijos Centrinių bankų auditoriai ir atstovai tvirtina, kad vietinių valdžios institucijų įsiskolinimas sudaro maždaug 27-30% valstybės BVP, o tai yra 1,7-2,2 trln. dolerių. Pagal mūsų duomenis, šie pinigai yra naudojami ne tik nekilnojamo turto statybai, bet taip pat mažo rentabilumo infrastruktūriniams projektams, tokiems, kaip tiltai, tuneliai, metro ir keliai.

       Nuo 6500 iki 10000 investicinių kompanijų, kurios sukurtos kreditavimo paslaugų teikimui, sudarė sąlygas hiperaktyviam statybų vystymui valstybėje, kas padėjo ekonomikai, kuri orientuota į eksportą tam tikru būdu atsiriboti nuo bendro nerimo, kuris susijęs su silpnu pasauliniu augimu.

       Nepaisant kalbų apie vidurinės klasės augimą, kuris gali palaikyti Kinijos ekonomiką dėl vidaus vartojimo, valstybė, kaip ir anksčiau, daugiausiai dėmesio skiria eksportui, kad galėtų išsaugoti ekonominio augimo tempus ir tuo pačiu garantuotų darbo vietas savo dideliam gyventojų skaičiui. O aukštas infliacijos dydis rodo tai, kad vartotojams bus reikalingas didesnis darbo užmokestis.

       Tai, kas dabar vyksta Kinijoje, daug kuo primena JAV situaciją 1990 metais. Dėl to, kad amerikiečių ekonomika nebuvo pajėgi užtikrinti materialinę piliečių gerovę, valdininkai sušvelnino kreditavimo standartus. Ir koks rezultatas? Vietinių valdžios institucijų išlaidų augimas, burbulas nekilnojamo turto rinkoje, kuris investuotojams suteikė klaidingą turto jausmą, bumas statybų sektoriuje, kur buvo sukurta masė darbo vietų ir skola, kurios neįmanoma išmokėti.

      Kinija, kaip ir JAV, kredito problemą pagilino dėl sekjuritizacijos, dėl kurios pas investuotojus išaugo potencialiai toksiškų kreditų skaičius.

       Taip vadinama sekjuritizacija Kinijoje tapo labai populiaria (tačiau 2010 m. buvo įšaldyta), apie ką liudija oficilūs Fitch ataskaitos duomenys. Dėl tokios tendencijos buvo iškraipyta Kinijos bankų kredito informacija, kaip instituciniu, taip ir sisteminiu lygiais, dėl to kredito augimo tempai ir kredito investicijų dydis nebuvo pakankamai įvertinti.

       Neatmestina, kad D.Čanoso išvados yra teisingos, tačiau jis aiškiai suklydo, kai pasakė, kad valstybė yra prie slenksčio „kažko visiškai neturinčio precedento“. Atvirkščiai, Kinijoje dėliojasi panašus paveikslas, kuris jau buvo Europoje ir Jungtinėse valstijose. Ir kaip mes jau galėjome įsitikinti pagal stambiausių ekonomikų pavyzdį, panaši situacija prie gero neprives.

       Taigi klausimas yra ne tame, ar Kiniją pavys skolos krizė, o tame, kada tai įvyks. Ir neatmestina, kad Europos Centrinio banko, TVF, Vokietijos ir Prancūzijos patirtis netrukus pravers Kinijai.

 

Dėdė Saša, 2011-07-01

http://finance.ua

 

 

 

 

 

Susiję:

Kinija: virtimas iš lokomotyvo į stabdį

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“

Kinijos ekonomika de jure pasaulyje antra

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas