Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Tabakas sparčiai plito dėl jame esančios medžiagos – nikotino, suformuojančio stiprią fiziologinę ir psichologinę priklausomybę, dėl kurios žmogui yra sunku įveikti įprotį rūkyti. Pradžioje buvo manoma, kad tabakas gydo, jo dūmai nubaido ligas, piktąsias ligas ir t.t. Tabakas buvo laikomas stimuliuojančia ir raminančia priemone, jo lapus naudojo gydymui. Potraukis tabakui buvo toks stiprus, kad jį laikė panacėja nuo ligų. Prancūzijos ambasadorius Portugalijoje Žanas Niko savo karalienei Kotrynai Mediči davė tabako lapų ir sėklų žvalumui palaikyti, o taip pat, kaip priemonę nuo galvos skausmų ir kitų ligų. Atsidėkodama karalienė „stebuklingą vaistą“ pavadino savo pasiuntinio vardu – nikotinu (mokslinis pavadinimas – Nicotiana). Tačiau jau tais laikais, greta liaupsių tabakui, atsirado perspėjimai dėl rūkymo kenksmingumo. 1622 m. parašytame traktate „Tabakologija“ gydytojas ir botanikas Johannas Neanderis perspėjo apie tabako žalingą poveikį smegenų veiklai. Pernelyg didelis tabako vartojimas sukeldavo apsinuodijimus ir tai paskatino valdžią bei bažnyčią pradėti kovą prieš rūkymą. Pavyzdžiui, Italijoje rūkalius atskirdavo nuo bažnyčios ir gyvus užmūrydavo, Turkijoje – sodindavo ant kuolo, Amerikoje rūkalius baudė mirties bausme. Angliją ir Airiją valdant karaliui Džeimsui I rūkaliai buvo baudžiami griežtomis bausmėmis, net galvos nukirtimu. Dabar laikai yra kiti, gali kiek nori nuodyti save, savo artimuosius, kaimynus ir aplinkinius, niekas ant kuolo nesodins, neužmūrys ir galvos nenukirs. O griežtai nubausti gali tik liga: nupjauti galūnes, sukelti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir kitų organų vėžį ir kitus susirgimus. Pirmame filme profesorius Vladimiras Ždanovas pasakoja apie rūkymo žalą. O pasakoti ir sudominti klausytoją jis tikrai moka. Antrame filme specialistai – gydytojai, psichiatrai, genetikai ir kiti specialistai kalba apie tai, kaip įveikti priklausomybę nuo rūkymo.
2011-07-03
|
Komentarai
Skelbti naują komentarą