Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Europoje trūksta maisto

       Senojo pasaulio aprūpinimui maistu gali iškilti pavojus. Kol kas Europos Sąjunga turi lėšų maisto produktams. Tačiau laikui bėgant kainos augs ir sąjungai savo ūkininkų ūkiams teks išleisti trečdalį biudžeto.

       Pasaulyje didėjančios maisto kainos ir žemės ūkio subsidijavimo reformų pradžia ES, tarp Europos valstybių sustiprino kovą dėl žemės ūkio dotacijų.

       Nuo 2011 metų liepos 1 d. ES Tarybai pradėjo pirmininkauti Lenkija. Beveik tuo pačiu metu Varšuva paskelbė, kad vienas iš pagrindinių jos prioritetų bus Bendros žemės ūkio politikos ir maisto saugumo žemyne reforma.

       Šis klausimas tapo labai aktualus po kelių skambių skandalų dėl dioksinų ir pavojingų bakterijų, kurie 2011 metais buvo randami iš pradžių Vokietijos kiaulienoje, o po to Ispanijos sojose ir agurkuose.

       Be to, pagal MŽŪO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija) ataskaitas, po 40 metų viena iš didžiausių pasaulio problemų taps maisto trūkumas, ir valstybės, kurios išspręs šį klausimą, pasieks stabilumą. Pagal JTO prognozes, paklausa maistui sparčiai augs -  50% iki  2030 metų.

       Ši tendencija stebima paskutinių penkerių metų laikotarpyje ir ji negali pasikeisti. Besivystančiose šalyse sparčiai auga gyventojų skaičius, todėl maisto trūksta.

       Nauja mada vertybinius popierius paversti į materialius išteklius palietė ir maisto rinkas. Pagal TVF vertinimus, investuotojai produktais domisi, kaip pajamų šaltiniu. Be to, Pasaulio bankas mano, kad 60% visų maisto produktų suvartojama besivystančiose šalyse, o gyventojų skaičius ten pastoviai auga.

       Daugelis valstybių savo gyventojų poreikių patenkinimui turės naudotis savo ištekliais. Pagal MŽŪOinformaciją, produktų gamyba Azijos valstybėse 2019 metais išaugs 15-40%. Tuo tarpu Europos ūkininkai gamybą galės padidinti tik 4%.

       Pagal ekspertus, Europa jau dabar yra stambus žemės ūkio produkcijos importuotojas pasaulyje. Nors ES valstybės 30% savo biudžeto išleidžia žemės ūkio ir infrastruktūros palaikymui, jos vistiek priverstos maistą pirkti užsienyje, juk Europos ūkininkai negali konkuruoti su užsienio produkcijos srautu.

       Šią dotacinę žemės ūkio sistemą Lenkija siūlo reformuoti. Ji nori ES biudžete padėti pagrindus 2014-2020 metams, kurie padidintų produktų gamybą ir išplėstų ekologinį ūkininkavimą.

       Ekspertai mano, kad atskiros Europos valstybės reikalaus, kad būtų sustiprinta importuojamų produktų kontrolė. Iš jų bus pareikalauta laikytis europietiškų kokybės standartų, siekiant savo žemės ūkio gamintojams palengvinti konkurencijos naštą.

       Kova vyksta ir pačioje sąjungoje, pagrindinė – už dotacijų skyrimą iš centrinio biudžeto. Krizė nulėmė, kad laisvų pinigų kiekis sumažėjo, todėl didžiosios sąjungos siekia įvykdyti reformas, kurios ūkininkams leistų tapti monopolistais Europos žemės ūkio sferoje, o konkurentus, kurie ir taip turi problemų su savo biudžetais, - išmesti į periferiją.

 

       Išorinė priklausomybė

       Kalbėdamas Europos parlamento sesijoje, kuri buvo skirta bendram ilgalaikiui biudžetui aptarti, sąmatos parengimo komisijos pirmininkas Janušas Levandovskis pareiškė, kad iki 2019 metų išlaidos žemės ūkiui Europoje išaugs 5%.

      Jo teigimu, tai reikalinga šakos gelbėjimui. Kol kas ES daugiausia importuoja produktus, kurių pakankamai negali pasigaminti pati – vaisius, kavą, cukranendres. Pagal MŽŪOduomenis, Europa perka iš Lotynų Amerikos valstybių trečdalį bananų, o iš Dramblio Kaulo Kranto -  40% kavos pupelių. Šios produktų rūšys dabar brangsta.

       Dar prieš penkerius metus tai nebuvo problema ES. Pagal Europos Komisijos duomenis, vidutinio europiečio pajamų ir maisto produktų kainų santykis toks, kad penkis kartus pabrangus pagrindiniams maisto produktams tai sunkių pasekmių nesukels.

       Kad patenkinti europiečių paklausą, Azijos ir Afrikos valstybėse naudojamos žemės, pagal plotą lygios dabartinei Vokietijai. Be to, produktų kaina, kuriuos atveža į ES, ne tokia aukšta, lyginant su tuo, jeigu jie būtų auginami sąjungos teritorijoje.

       Tačiau paskutiniu metu situacija pradėjo keistis. Besivystančių valstybių gyventojų gerovė sparčiai auga. Pagal žurnalo National Geographic duomenis, mėsos suvartojimas pasaulyje pastoviai didėja ir daugiausia dėl Azijos valstybių.

       2010 metais spaudimas pasaulio grūdų rinkai sustiprėjo, kas sukėlė kainų pakilimą iki 950 dolerių už grūdų toną. Tai paaiškinama tuo, kad Kinija pradėjo pirkti 43% daugiau grūdų gyvūlių pašarams lyginant su 2009 metais.

       Esant tokioms aplinkybėms Europos maisto tiekimui gali kilti grėsmė. „ES kol kas turi lėšų maisto produktams. Tačiau laikui bėgant kainos augs, ir sąjungai teks išleisti trečdalį biudžeto savo ūkiams, o atsivežti produktus iš užsienio nebeapsimokės“, - mano ekspertas Čarlzas Volseras.

       Per paskutinius dešimt metų Europa padidino savo žemės ūkio produkcijos gamybą 2,6% dėl dotacijų. Nuo 2008 metų, prasidėjus krizei, dotacijų sumažėjo 15% ir produktų gamyba krito 1,7%. Šis procesas tęsis, mano ekspertas.

       Europa mąsto, kaip apsaugoti save nuo importo priklausomybės, tačiau reformos bendros strategijos sukūrimui kliudo atskirų valstybių interesai.

 

       Kova už dotacijas

       ES valstybių narių finansų ministrų susitikime, kuris įvyko 2011 metais gegužės mėn. Briuselyje, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Olandijos atstovai pareiškė, kad jie sutinka atsižvelgti į Europos Komisijos siūlymą apriboti skirtingų valstybių išlaidas, bet tik ne į žemės ūkio dotavimo klausimą.

       Vadinasi, 2012 metų biudžeto projekte 40 mlrd. eurų bus išleista ūkininkų paramai ir dar 14,3 milijardų eurų – kaimo teritorijų vystymui. Tai pagal Eurostato duomenis, 10% daugiau negu Europa turi išleisti 2011 metais.

       Tai yra gera naujiena vietiniams ūkininkams. Didelės sąjungos gali tai sau leisti, juk BVP augimas, pavyzdžiui, Vokietijoje, leido jai 2011 metais surinkti mokesčių daugiau kaip 10,1% lyginant su 2010 metais.

       Tiesa, tokį vystymąsi gali sau leisti ne visos valstybės. Airija Briuseliui pareiškė nepasitenkinmą dėl to, kad 1,7 mlrd. eurų buvo sumažintos subsidijos ūkininkų paramai. Šiuos pinigus dabar turi mokėti pačios valstybės vyriausybė.

       Panaši situacija Graikijoje, kur per metus sėjimo plotai sumažėjo 2,3%, kadangi vyriausybė neturėjo pinigų ūkininkų paramai. Ekspertų nuomone, bendrų dotacijų sistema gali sukelti Europos periferijų žemės ūkių sunykimą.

       Daugiausia tai įvyks dėl to, kad bendra žemės ūkio politika buvo sukurta 2003 metais, kai prie sąjungos jungėsi naujos narės. Tačiau tada tų valstybių žemės ūkis nebuvo labai efektyvus.

       Lenkijos ūkininkų našumas buvo 25% lyginant su Belgijos. 2005 metais 83% gyvūlininkystės produktų gamino sąjungos senosios valstybės. Nemažai Lenkijos ir Čekijos maisto pripažino nepakankamai kokybišku ir neįleido į bendrą rinką.

       Tačiau laikui bėgant, dėl žemės ūkio reformų Rytų Europos valstybėse, situacija išsilygino. 2010 metais produktų gamyba sename ir naujame ES regionuose išsilygino, nors naujos valstybės iš centro gaus 15% mažiau dotacijų. Todėl abi pusės siekia reformuoti pasenusią politiką, tačiau kiekviena turėdama savo tikslus.

       Europos parlamentas svarsto keletą reformos projektų. Pirmiausia, kalbama apie ekologinės žemdirbystės vaidmens stiprinimą. Daugiau kaip 50% ūkių, kuriuose nenaudoja chemijos, veikia Beneliukso, Skandinavijos valstybėse ir Vokietijoje.

       Viduržemio regionas kol kas negali sau to leisti. Vadinasi, pagrindinės subsidijos keliaus būtent ten. Nors žemės ūkio išlaidų suma bus sumažinta 55 milijardais eurų, tačiau daugiau kaip 30% bus nukreipta į ekologinį ūkininkavimą.

       Šio projekto šalininkai primena apie pastovius skandalus dėl kenksmingų medžiagų produktuose iš Europos ūkių. Iš pradžių – kempinligė, vėliau – dioksinas Vokietijos kiaulienoje ir paukštienoje, toliau – pavojingos bakterijos Ispanijos agurkuose. 2011 metais birželio mėn. Madridas pareiškė, kad dėl šio skandalo prarado 150 milijonų eurų.

       Ekologiško ūkininkavimo vystymą palaiko ir Europos aplinkos apsaugos organizacijos. Ekologai sako, kad stambios korporacijos, užsiimančios tradiciniu ūkininkavimu, naikina Europos biologinę įvairovę, kadangi naudoja pesticidus ir sėja tik pelningas pramonines kultūras tokias, kaip rapsas.

       Kita tendencija – stambių ir vidutinių ūkininkų rėmimas. Čia taip pat laimi stambios Europos valstybės, prie kurių prisijungia ir Lenkija, kuri turi 12 tūkst. stambių ūkių ir ES pagal šį rodiklį užima trečią vietą. Tokiu būdu, Graikija, Portugalija ir Ispanija, kaip daugelis nedidelių ES valstybių, pajaus dotacijų sumažėjimą.

      Kova dėl subsidijų išaugs bet kuriuo atveju, juk esant pastoviam įvairių išteklių kainų augimui, ES stengiasi pati apsirūpinti. Žemyno pietinės valstybės jau ir taip turi valstybių, gyvenančių iš dotacijų iš centro, įvaizdį, todėl tikėtis papildomų dotacijų joms neverta.

 

Olesia Starodubova, 2011-07-22

Šaltinis: Epravda

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas