„Tai ne rytojus“ po NATO remiamų „Al Qaedos“ sukilėlių.

       Kai „prodemokratinė“ sukilėlių vyriausybė buvo patvirtinta, valstybė buvo sugriauta.

       Karinės propagandos fone ekonominiai ir socialiniai Libijos pasiekimai per paskutinius tridešimt metų buvo smarkiai ir visiškai pakeisti:

       Libijos Arabų Džamahirija turėjo aukštą gyvenimo lygį ir sveiką, vienam gyventojui per dieną tenkantį 3144 kalorijų kiekį. Šalis turėjo pasiekimų visuomenės sveikatos srityje, o nuo 1980 metų vaikų mirtingumas sumažėjo nuo 70 tūkstančiui gyvų gimusių iki 19 2009 metais. Gyvenimo trukmė išaugo nuo 61 iki 74 metų per tą patį metų laikotarpį (FAO, Roma, Libija, valstybės profilis).

       Pagal „Progresyvius kairiuosius“ ("Progressive Left"), kurie pritarė NATO mandatui R2P: „Visoje Libijoje, ypač Tripolyje, čia visur jaučiamas tik euforijos jausmas. Žmonės, pradėdami iš naujo, yra neįtikėtinai susijaudinę. Čia yra tikras atgimimo jausmas, jaučiama, kad jie pradeda gyventi iš naujo (DemocracyNow.org, 2011 m. rugsėjo 14 d.).

       Sukilėliai pristatyti, kaip „išvaduotojai“. Pagrindinis „Al Qaedos“ teroristų vaidmuo sukilėlių gretose nėra minimas.

       „Pradėjimas iš naujo“ po sugriovimo? Baimė ir socialinė neviltis, nesuskaičiuojamos mirtys ir žvėriškumai, kuriuos gausiai užfiksavo nepriklausoma žiniasklaida.

       Ne euforija... Įvyko istorinis šalies ekonomikos ir socialinio išsivystymo anuliavimas. Pasiekimai buvo ištrinti.

       NATO įsiveržimas ir okupacija daug lėšų ryjantis Libijos gyvenimo standarto „atgimimas“, kuris yra uždrausta ir neišsakyta tiesa: visa šalis buvo destabilizuota ir sugriauta, jos žmonės neša apverktiną skurdą.

       Nuo pat pradžių NATO bombardavimų tikslas buvo sunaikinti šalies gyvenimo lygį, sveikatos priežiūros infrastruktūrą, mokyklas ir ligonines, vandens tiekimo sistemą.

       Ir tada „atstatyti“ su donorų ir kreditorių pagalba, vadovaujant TVF ir Pasaulio bankui.

       „Laisvos rinkos“ diktatas yra išankstinė sąlyga primygtiniam Vakarų „demokratinės diktatūros“ stiliui.

       Apie devynius tūkstančius smūgių, dešimtys tūkstančių civilių taikinių, įskaitant gyvenamuosius rajonus, vyriausybės pastatus, vandentiekio ir ektros energijos gamybos įrenginius (žiūr. NATO komunikatas, 2011 rugsėjo 5 d. 8140 smūgių nuo 2011 m. kovo 31 d. iki rugsėjo 5 d.).

    Visa valstybė buvo subombarduota pačiai pažangiausia artilerija, įskaitant sprogstamąsias medžiagas padengtas uranu.

       Dar rugpjūčio mėnesį UNICEF įspėjo, kad Libijos vandentiekio infrastruktūros NATO intensyvus bombardavimas gali sukelti precedento neturinčią epidemiją (Christian Balslev-Olesen UNICEF Libijos biuras, 2011 m. rugpjūtis).

       Tuo tarpu investuotojus ir paramos teikėjus padėtis tenkina. „Karas yra geras verslas“. NATO, Pentagono ir Vašingtono pagrindinės tarptautinės finansų institucijos (TFI) veikia esant glaudžiai koordinacijai. Tai, ką NATO sugriovė, bus atstatyta, finansuojant užsienio kreditoriams pagal „Vašingtono konsensusą“:

       „Pasaulio banko paprašė išnagrinėti vandens, energijos ir transporto sektorių [subombarduotų NATO] remonto ir restauravimo poreikius, ir bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu, parengti biudžetą [taupymo priemones] ir padėti bankų sektoriui atsistoti ant kojų [Libijos Centrinis bankas buvo vienas iš pirmųjų vyriausybės pastatų, kuris subombarduotas]. Jaunos kartos libiečių užimtumas buvo papildytas, kaip būtinybė, su kuria susiduria šalis“. (Pasaulio banko pagalba Libijos atstatymui ir būtinų paslaugų piliečiams suteikimui)

                                                Libijos vystymosi pasiekimai

       Nepriklausomai nuo požiūrio į Muamarą Kadafį, post –kolonijinė Libijos vyriausybė suvaidino svarbų vaidmenį šalinant skurdą ir plėtojant valstybės sveikatos bei švietimo infrastruktūras. Pagal Italijos žurnalistę Ivonę de Vito, „skirtingai nuo kitų valstybių, kuriose įvyko revoliucija, Libija Afrikos žemyne laikoma Šveicarija ir yra labai turtinga, ir mokyklos žmonėms yra nemokamos. Ligoninės žmonėms yra nemokamos. Ir sąlygoms moterims yra daug geresnės negu kitose arabų valstybėse“ (Russia Today, 2011 m. rugpjūčio 25 d.).

       Šie vystymosi pasiekimai labai ryškus kontrastas, ką daugelis Trečiojo pasaulio šalių galėjo „pasiekti“, turėdamos Vakarų „demokratijos“ stilių ir „valdymą“ pagal standartinę TVF ir Pasaulio banko Struktūrinio reguliavimo programą (SAP).

                                                  Visuomenės sveikatos priežiūra

       Prieš NATO „humanitarinę intervenciją“, Libijos visuomenės sveikatos priežiūra buvo geriausia Afrikoje. „Sveikatos priežiūra buvo prieinama visiems piliečiams ir nemokamu visuomeniniu sektoriumi. Šalis galėjo pasigirti didžiausiais raštingumo ir švietimo rodikliais Šiaurės Afrikoje. Vyriausybė žymiai didino biudžeto išlaidas sveikatos priežiūrai (PSO, Libijos valstybės suvestinė).

       Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) patvirtino, kad nepakankamai maitinosi mažiau kaip 5 %,  kiekvieną dieną vienam gyventojui 3144 kalorijų (FAO suvartojamų kalorijų skaičiai rodo prieinamumą, o ne vartojimą).

       Libijos Arabų Džamahirija suteikė piliečiams, kas yra neprieinama daugeliui amerikiečių: nemokamą sveikatos priežiūrą, nemokamą mokslą, tai patvirtina PSO ir UNESCO duomenys.

       Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO): gyvenimo trukmė buvo 72.3 (2009 m.), tarp didžiausių besivystančiame pasaulyje.

       Jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų mirtingumas 1000 gyvų gimusių sumažėjo nuo 71 1991 m. iki 14 2009 m.

Libijos Arabų Džamahirijos pagrindinė informacija, 2009 m.

Bendras gyventojų skaičius (000)                                                   - 6 420
Metinis gyventojų prieaugis(%) ^                                                     - 2.0

0-14 metų gyventojų skaičius (%)                                                  - 28

Kaimo gyventijų (%) ^                                                                        - 22

Suminis gimstamumo rodiklis (gimusių vienai moteriai) ^      - 2.6

Kūdikių mirtingumas (0/00) ^                                                           - 17

Gyvenimo trukmė (metais) ^                                                            - 75

BVP vienam gyventojui (PGP) JAV doleriais ^                              - 16502

BVP augimo tempai (%) ^                                                                - 2.1

Iš viso skolos tvarkymo % BNP ^                                                      ---

Šaltinis: UNESCO, Libijos valstybės profilis

Libijos Arabų Džamahirija (2009 m.)

Gyvenimo trukmė (metais)   - 72,3
Vyrų gyvenimo trukmė (metais)   - 70,2
Moterų gyvenimo trukmė (metais)   - 74,9
Naujagimiai gimę mažo svorio (%)  - 4,0
Vaikai per mažo svorio (%)   - 4.8
Perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiųjų   - 19
Naujagimių mirtingumo norma   - 11,0
Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusiųjų)   - 14,0
Jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų mirtingumas (1000 gyvų gimusiųjų)   - 20,1
Gimdyvių mirtingumas (10000 gyvų gimusiųjų)   - 23

Šaltinis: PSO

                                                                       Švietimas

       2009 m. suaugusių raštingumo lygis buvo 89% (94% vyrų ir 83% moterų). Jaunimo raštingumas 99.9% (UNESCO 2009 m. duomenys, žiūr. UNESCO Libijos valstybės ataskaita).

       2009 m. pradinėse mokyklose santykis buvo 97% berniukų ir 97% mergaičių (žiūr. UNESCO lenteles).

     Libijos pradinių mokyklų mokinių ir mokytojų santykis buvo 17 (UNESCO 1983 duomenys), 74% mokinių, baigusių pradinę mokyklą buvo priimti į vidurinę mokyklą (UNESCO 1983 duomenys).

       Remiantis naujesniais duomenimis, kurie patvirtina mokinių skaičiaus didėjimą, Bendrasis registracijos santykis (GER) vidurinėse mokyklose buvo 108% 2002 m. GER yra mokinių skaičius, užregistruotas duotame mokymosi lygyje, nepriklausomai nuo amžiaus, išreikštas kaip gyventojų procentas teorinėje amžiaus grupėje tam išsilavinimo lygiui.

       Bendrasis registracijos santykis į aukštąsias mokyklas (po vidurinių, kolegijų ir universitetų) sudarė 54 % 2002 m. (52 % vyrams, 57 % moterims),(daugiau informacijos). 

                                                                 Moterų teisės

       Moterų teisių srityje Pasaulio banko duomenys rodo reikšmingus pasiekimus.

       „Per sąlyginai trumpą laikotarpį Libija pasiekė visuotinį pradinį išsilavinimą, 98% tolesnį išsilavinimą ir 46% aukštąjį išsilavinimą. Pastarąjį dešimtmetį visuose švietimo lygmenyse mergaičių padidėjo 12%. Viduriniame ir aukštajame moksle mergaičių daugiau nei berniukų 10%". (Pasaulio banko Libijos valstybės suvestinė).

                                      Pagrindinių maisto produktų kainų reguliavimas

        Daugelyje besivystančių šalių pagrindinių maisto produktų kainos šoktelėjo, kai buvo panaikintas valstybinis rinkos reguliavimas, kainų kontrolė ir subsidijos, po „laisvos rinkos“ patarimo iš Pasaulio banko ir TVF.

       Paskutiniais metais pagrindinių maisto produktų ir kuro kainos augo dėl spekuliacinės prekybos pagrindinėse prekių biržose.

       Libija buvo viena iš nedaugelio besivystančių valstybių, kuri išlaikė pagrindinių maisto produktų kainų reguliavimo sistemą.

       Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoelikas 2011 m. balandžio mėnesio pareiškime pripažino, kad pagrindinių maisto produktų kainos pernai išaugo 36 procentais. Žiūr. Robertas Zoelikas, Pasaulio bankas.

       Libijos Arabų Džamahirija nustatė pagrindinių maisto produktų reguliavimo sistemą, kuri buvo išlaikyta iki NATO nepradėjo karo.

       Tuo metu, kai maisto produktų augančios kainos kaimyniniame Tunise ir Egipte kėlė visuomenės neramumus ir politinius nesutarimus, Libijos maisto produktų subsidijavimo sistema buvo išlaikyta.

       Tai yra faktai, kurie patvirtinti kelių JT specializuotų agentūrų.

                                             „Raketų diplomatija“ ir „laisvoji rinka“

       Karas ir globalizacija yra glaudžiai susiję. TVF ir NATO dirba kartu, kartu su Vašingtono smegenų centrais.

       NATO operacijos tikslas įgyvendinti neoliberalią ekonominę dienotvarkę. Valstybės, kurios atsisako priimti cukrų, padengtą TVF „ekonomikos medicinos“ nesąmonėmis, galiausiai tampa NATO humanitarinės operacijos R2P objektais.

       Déjà Vu? Britų imperijos „kanonierinio laivo diplomatija“ buvo priemonė nustatyti „laisvą prekybą“. 1850 m. spalio 5 d. Anglijos pasiuntinys į Siamo Karalystę, seras Džeimsas Brukas Jos Didenybės vyriausybei rekomendavo, kaip pamokyti Siamą ir įvesti „laisvą prekybą“.

       Šiandien tai mes vadiname „režimo pakeitimu“ ir „raketų diplomatija“, kuri visada laikosi remiama JT „neskraidymo zonos“. Tikslas yra įgyvendinti TVF mirtiną „ekonominį vaistą“, sudarytą iš taupymo priemonių ir pravatizavimo.

       Pasaulio bankas, finansavęs „rekonstrukcijos“ programas karo draskomose valstybėse, savo veiklą koordinuoja su JAV ir NATO kariniu planavimu. Visada yra pasirengiama prieš karinės kampanijos vykdymą... 

                                                Libijos finansinių aktyvų konfiskacija

       Užšaldyti Libijos užsienio finansiniai aktyvai vertinami 150 milijardais dolerių, NATO valstybės laiko daugiau nei 100 milijardų dolerių.

        Iki karo Libija neturėjo skolų. Faktiškai viskas buvo priešingai. Ji buvo kreditorius, investuojantis į kaimynines Afrikos valstybes.

       R2P karinė intervencija yra skirta įvilkti Libijos Arabų Džamahiriją į raminančius marškinius, būtinus įsiskolinusioms besivystančioms valstybėms, kurias prižiūri Vašingtono Breton Vudso institucijos.

       Karti ironija, po Libijos naftos išteklių pavogimo ir jos užsienio finansinių aktyvų konfiskavimo, ”paramos davėjų bendruomenė“ įsipareigojo paskolinti (pavogtus) pinigus atgal pokarinės Libijos „rekonstravimo“ finansavimui. Libijai numatyta, kad ji prisijungs prie įsiskolinusių Afrikos valstybių, kurios TVF ir Pasaulio banko buvo stumiamos į skurdą, pradedant nuo skolos krizės 1980 –ųjų pradžioje:

       TVF pažadėjo ateityje suteikti 35 milijardus dolerių valstybėms, kurias palietė Arabų pavasario sukilimai ir formaliai laikinąją tarybą pripažino teisėta Libijos valdžia, atverdamas priėjimą nesuskaitomai daugybei tarptautinių kreditorių, kadangi po šešių mėnesių karo reikia atstatinėti valstybę [Libiją]...

       TVF pripažinimas yra reikšmingas laikiniems Libijos lyderiams, kadangi tai reiškia, kad tarptautiniai vystymosi bankai ir paramos davėjai, tokie kaip Pasaulio bankas, dabar galės pasiūlyti finansavimą.

       Derybos Marselyje įvyko po kelių dienų, po to, kai pasaulio lyderiai Paryžiuje susitarė dėl laisvų milijardų užšaldytuose aktyvuose [pavogti pinigai], kad padėti [paskolomis] Libijos laikiniems vadovams atstatyti gyvybiškai svarbias paslaugas ir atsistatyti po konflikto, kuris pabaigė 42 metų diktatūrą.

       Grupės septynių didžiausių ekonomikų plius Rusija finansavimas siekia remti reformų pastangas [TVF remia struktūrinį prisitaikymą] po sukilimų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

       Finansavimas daugiausia yra paskolų forma, o ne dovanų, ir pusė jo teikiama iš G8 ir arabų valstybių, ir pusė iš įvairių skolintojų ir plėtros bankų (Financial Post, 2011 m. rugsėjo 10 d.).

Prof. Mišelis Chosudovskis, 2011-10-01

Šaltinis: Globalresearch