Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Anglų rašytojas Oliveris Goldsmitas XVIII amžiuje parašė komediją „Klaidų naktis“. Ši žavi anglų komedija paremta besisukančiais neįtikėtinais nesusipratimais. Žaidimų, juokingų kalambūrų ir linksmų barnių atmosfera žiūrovą įtraukia į šurmulingą įvykių ratą. Naktinių budėjimų „antikriziniame“ viršūnių susitikime Briuselyje dalyviams nerūpėjo juokai ir žaidimai. Nors, žinoma, vaidų buvo.
Kai vakar Briuselyje Angela Merkel ir Nikolas Sarkozy pasirodė spaudos konferencijoje, buvo jau rytas. Buvo praėjęs nutrūkstančių ir atsinaujinančių ES ir euro grupės aukščiausio lygio pasitarimų, derinimų, šiomis dienomis atsiradus siauram „Frankfurto ratui“, dalyvaujant TVF, ECB ir Europos Sąjungos vadovams, o taip pat užkulisinių derybų su bankų bendruomenės atstovais dešimties valandų derybų maratonas 27 d. ryte pasibaigė 14 –as per paskutinius du metus Europos viršūnių „antikrizinis“ susitikimas. Kaip ir visi ankstesni, tas Europos lyderių susitikimas turėjo ryžtingai padaryti galą skolos krizei. Sprendžiant pagal staigų pasaulio biržų augimą, ir euro stiprėjimą, tai pavyko. Tačiau reikia prisiminti, kad rinkų pirminė reakcija praktiškai visų Europos viršūnių antikrizinių susitikimų atžvilgiu buvo teigiama – išsiblaivymas ir suvokimas to, kas realiai įvyko, ateidavo vėliau. Briuselyje priimtų pagrindinių sprendimų paketas susideda iš trijų pagrindinių elementų. Pirmiausia, 50% Graikijos skolų nurašymo. Antra, 90 Europos bankų rekapitalizacija. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) modifikacija daug kartų padidinant jo kredito galimybes. Sprendimas dėl Graikijos atrodo, kaip proveržis, nors ir yra klausimų. Privatūs investuotojai (o tai Europos bankai) jai negrąžintinai dovanos 100 mlrd. eurų. (Iždo obligacijoms, apmokamoms iš EFSF piniginės, tai įtakos neturi). Kita pusė skolų privačioms institucijoms 2012 metų sausio mėnesį bus restruktūrizuota į naujus skolos įsipareigojimus ilgam laikotarpiui ir mažiausiais procentais.
ES Atėnuose įsteigs nuolatinę atstovybę, kontroliuojančią Graikijos biudžeto programos vykdymą, valstybė bus įpareigota Graikijos finansinio stabilumo fonde (HFSF) stiprinti valdymą, kad garantuotų tinkamą naujų kreditų panaudojimą. Politiškai, apie ką pagrindinės ES figūros linkusios neužsiminti, priimti sprendimai yra nemokumo pripažinimas, tai yra Graikijos defolto, o taip pat visų ankstesnių jos gelbėjimo programų žlugimo pripažinimas.
Suderintos bankų rekapitalizacijos priemonės skirtos užkirsti kelią bankų griūčiai, patyrus nuostolius dėl didžiulių aktyvų Graikijoje. Bankų pagrindinio kapitalo kartelė bus pakelta iki 9%, ir juos iki kitų metų vidurio papildys šviežiais pinigais, maždaug 106 mlr. eurų. Pagal EBA (Europos bankų priežiūros institucija), iki dviejų trečdalių šios sumos teks Graikijos, Ispanijos ir Italijos bankams. Rekapitalizacijos metu bankams uždraus mokėti premijas ir dividendus, pasakė Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas. Pagaliau Briuselyje duotas sutikimas apsauginio kredito, skirto užkirsti kelią naujiems bankrotams euro zonoje, padidinimui. Tokios pagalbos dydį planuojama didinti nuo 440 mlrd. eurų, kuriuos turi EFSF, iki vieno, ar net daugiau, trilijono. Tam tikslui, nuspręsta Stabilizavimo fondui suteikti ypatingą finansų rinkos instrumentą. Tai taip vadinamas kredito svertas, taikomas siekiant pritraukti investuotojus, dalinai draudžiant jų kreditus nuo nuostolių.
Dėka išplėsto EFSF mechanizmų euro zona galės „pagerinti kredito kokybę naujiems skolos įsipareigojimams, kuriuos išleidžia valstybės – euro zonos narės, sumažindamos finansavimo kainą“, sakoma pranešime po galutinių derybų. FT mano, kad pirmai ši schema bus reikalinga Italijai, tačiau pastebi, kad jokių detalių apie nuostolių padengimo dydį nebuvo atskleista.
Dėl to jau ne tik teoriškai galvojama apie Kinijos valiutinių atsargų pritraukimą. Pagal ES duomenis, KLR pasirengusi dalyvauti Europos stabilumo fonde. Kol kas nėra konkrečių duomenų, kaip ir kol kas nėra aiški kitų BRICS valstybių pozicija. Tačiau Briuselyje pateikiami Kinijos pasisakymai apie pasirengimą „bendradarbiauti plačiu mastu“. Vienas iš variantų, rašo China Daily, yra per TVF.
Žinoma, Briuselio paketo kūrėjai, gerai atsiliepia apie naktinio derybų maratono rezultatus. Tuo pat metu, vakar skubiai atliktas televizijos kanalo ARD tyrimas, parodė: į klausimą, ar ES viršūnių susitikimas užbaigs krizę, 91,1% dalyvių atsakė neigiamai. Griežtai kalbant, paskutinį susitikimą Briuselyje pavadinčiau „plepalyne“. Nereikia būti Nostradamusu, kad numatyti: dabar Europa toliau kapanosis, tačiau euro krizės baigtį mes suprasime po metų - dviejų: arba tai bus vieningos finansinės administracijos sukūrimas arba demontavimas pavyzdžio, kuris vadinamas „euro zona“.
Olivero Goldsmito komedija „Klaidų naktis“ turi laimingą pabaigą, kuo pasibaigs 14 –as bandymas išgelbėti su klaidomis sukurtą euro zoną yra neaišku: jeigu teigiamų, ne Europos, žinių tekėjimas nesusilpnės, tai neišpręstos euro zonos problemos tam tikrą laiką bus sušaldytos, bent jau investuotojų sąmonėje. Tačiau tik iki kito atšilimo. Dėdė Saša, 2011-10-28 Šaltinis: Finance
|
Komentarai
Skelbti naują komentarą