JAV: pinigai, skolos, defoltas?

http://www.freedomsphoenix.com   Europos skolų problemos užkemša laikraščius ir TV ekranus. Tame fone komentatoriai ignoruoja pagrindines grėsmes, t.y. greitai augančią JAV pinigų masę, kurios rodiklis M2 per paskutinius12 mėnesių išaugo daugiau kaip 10%. Be to, skaičiuojant pagal metus augimas per paskutinius 6 mėnesius buvo daugiau kaip 15%.

       Didžiausias augimas buvo bankų čekiniuose depozituose (einamosios klientų sąskaitos) ir taupomose sąskaitose (greitos prieigos sąskaitos). Kai kurie komentatoriai nurodo, kad tai nėra išleisti pinigai, o taip pat ne pinigai atidėti „juodai dienai“. Tokie tvirtinimai ignoruoja tą faktą, kad pinigai naudojami, kadangi bankai juos paskolina vyriausybei, o ji juos nukreipia į ekonomiką.

       Šie pinigai yra papildoma pinigų masė, kuri palaipsniui atsispindės jos perkamosios galios kritime. Įvertinant tai, kad pinigų masės augimo tempų pagreitėjimas prasidėjo 2009metais, reali infliacija yra žymiai didesnė nei parodo oficiali statistika.
       Paklausos ir pasiūlos veiksnių įtakos kainoms nemonetariniai aspektai – tai paklausos individualioms prekėms kitimas. Ir čia vaizdas, kaip įprasta, varijuoja. Vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai, gynybai ir sveikatos apsaugai palaiko paklausą prekėms, kurios priskiriamos energijai, maisto produktams, gynybai ir medicinai. Bankų ir finansų industrija taip pat jaučiasi gerai, nepaisant balanso problemų, kadangi jos yra arčiausiai naujų pinigų šaltinių, šiuo atveju Federalinių rezervų. Visa kita, kaip rodo verslo apklausa ir nedarbo statistika, geriausiu atveju yra nestabilioje padėtyje. Taigi, kainodaroje yra akivaizdūs laimėtojai ir pralaimėtojai, ir pinigų masės augimas maitina tas prekes, kurias palaiko vyriausybės išlaidos.
       Įvertinant tokį monetarinį foną, didele problema 2012 metais bus pastoviai auganti JAV ir kitų ekonomikų, kurios pririštos prie dolerio, infliacija. Galima tikėtis, kad naujais metais terminas stagfliacija taps populiaraus žodyno dalimi, o tai neišvengiamai sukels padidintą spaudimą palūkanų normoms - ir greičiausiai anksčiau nei vėliau.

       Beje, apie palūkanas.

       Pagal paskutinio FED posėdžio, įvykusio lapkričio 2 d. rezultatus, FED atsisakė vykdyti trečią kiekybinio palengvinimo etapą. Tačiau polinkis į palengvinimo pusę yra aiškiai matomas. Jeigu praėjusiame posėdyje trys FED nariai (Fišeris, Ploseris ir Kočerlakota) balsavo prieš dabartinę labai minkštą pinigų politiką, tai šį kartą prieš pagrindinį kursą jie jau neprieštaravo. Užtat Čalzas Evansas balsavo už pinigų politikos sušvelninimą. O ir paskui buvusioje spaudos konferencijoje Bernankė hipotekos popierių pirkimo į balansą idėją, kurią anksčiau paskelbė Tarulas ir Dadlis, pavadino „gyvybinga“.
       Be to, FED retorika jau du mėnesius iš eilės yra optimistiškesnė.

       Jeigu rugpjūtyje buvo kalbama apie atsistatymo tempų sulėtėjimą artimiausiais ketvirčiais, tai rugsėjyje buvo prognozuojamas tempų „tam tikras pagerėjimas“, o dabar komitetas laukia „vidutinio augimo“. 
       Tuo pačiu, FED dar kartą peržiūrėjo savo prognozes pagrindiniams makroekonominiams rodikliams artimiausiems 2 metams, prognozes pablogindami. Šiems metams BVP augimo tempai sumažinti nuo 2,7–2,9%iki 1,6–1,7%,2012metams – nuo 3,3–3,7% iki2,5–2,9%.
       Ankstesnį vertinimą Bernankė skelbė birželio mėnesį, dar iki to, kai duomenys už I ketvirtį buvo peržiūrėti, smarkiai juos sumažinant, todėl šiame vertinime nėra nieko keisto, TVF jau seniai sumažino 2011 metų JAV augimo prognozę iki 1,5%. Tačiau jeigu atsižvelgiant į FED prognozę - 1,6% 2011 metais, grynai matematiškai paskaičiuoti, tai IV ketvirtyje JAV turi parodyti pakankamai neblogą augimą - 2,2%, kadangi (0,4%+1,3%+2,5%+2,2%)/4=1,6%. O jeigu įvertinti, kad 2012 metais FED laukia ambicingesnio augimo, tai kalbėti apie recesijos grėsmę JAV ekonomikai būtų absurdiška.
       Kartu reikia pažymėti, kad dabartiniai JAV augimo tempai pasiekiami dėl nepamatuoto skolinimosi ir to kaina, kaip atrodytų, pakankamai aukšto augimo, yra labai didelė. JAV pasibaigė eiliniai finansiniai metai. Nors oficiali ataskaita, kuri užbaigia mėnesį, o tuo pačiu ir finansinius metus, pasirodys, kaip paprastai, tik lapkričio 10 d., pagal JAV Iždo ataskaitas jau galima daryti išvadas apie tai kiek skolų JAV susirinko per praėjusius finansinius metus.

       Nuo praėjusių metų spalio 31 d. iki šių metų spalio 31 d. JAV skola išaugo nuo 13 617 337 mln. USD iki 14 948 905mln. USD. Tai yra valstybės skolos padidėjimas buvo 1 331 568mln. USD arba 1,33trln. USD.

       Daugoka.
       Šį skaičių palyginę su JAV BVP, kuris po III ketvirčio vertinamas 14,582 trln. USD, gausime valstybės skolos išaugimą per finansinius metus 9,1%BVP. Visa skola jau sudaro 102,5%BVP. Tačiau čia svarbiausia ne tai, kad pats BVP per finansinius metus išaugo apie 2%, o kad valstybės skola išaugo daug didesniu tempu, 9%. Ir toks neatitikimas, didelis atotrūkis tarp BVP ir skolos augimo tempų, stebimas nuo krizės pradžios, tai yra, užfiksuotas tris metus iš eilės. Ir vargu ar situacija artimiausiais metais gerės – augimo palaikymas net vidutiniu tempu reikalauja paklausos JAV ekonomikoje palaikymo iš valstybės išlaidų biudžeto išleidžiant vis naujas ir naujas sumas. Kitaip JAV ekonomika jau neauga, dėl gamybos iškėlimo iš šalies ji paprasčiausiai tapo neefektyvia ir yra, kaip dirbtinai išpūstas burbulas.

       JAV Iždas spalio 31d. paskelbė planus, kaip artimiausiais ketvirčiais pritraukti lėšas. Šį ketvirtį apimtys padidintos 21mlrd. USD, iki 305mlrd. USD., kitų metų ketvirtyje paskelbta 541mlrd. USD suma.

       Jeigu JAV pritrauks tokias pinigų dydžius, tai bus rekordiniai dydžiai nuo krizės. Tikriausiai, tokie ambicingi skolų didinimo planai numatomi Obamos darbo rinkos programos palaikymui. Žinoma, dar keletą metų JAV nekliudomai galės vykdyti tokią politiką, ypač jeigu provokuos nestabilumą pasaulyje ir palaikys dolerio paklausą. Galiausiai JAV skolos piramidės lauks Graikijos skolos likimas. Tačiau kol tokia politika vykdoma ir augimas palaikomas, optimizmas rinkose turi šansą augti, kaip ir visų rūšių aktyvų kainos.
       Tai yra vienas iš skaičių, kuris yra tiek neįtikėtinas, kad apie jį norisi ilgai galvoti. Per ateinančius metus JAV Iždas turės refinansuoti 2trln. USD trumpalaikių skolų. Ir tai nevertinant papildomo 1,5trln. USD dydžio deficito. Kaip ir kur jie per metus gali pasiskolinti 3,5trln. USD, jeigu tas skaičius lygus 30% JAV BVP, o JAV pati didžiausia ekonomika pasaulyje?
       Ir iš kur visa ta trumpalaikė skola? Kaip ir dauguma organizacijų arba asmenų, turinčių skolų, JAV vyriausybė stengiasi, kad skola būtų pigesnė, darydama ją trumpesne, o po to reguliariai ją refinansuoja. Kaip sakoma, riedanti skola samanomis neapauga. Jeigu tu gali refinansuoti, tai jokių problemų. Tačiau paprastai tokia praktika atveda į tai, kad žmonės skolinasi vis daugiau trumpiems terminams mažesnėmis palūkanomis. Galiausiai, kreditoriai pagalvoja – o ar sumokės man išvis ir kredito kaina, atitinkamai, išauga. Viskas pasibaigia bankrotu.
       Kai bankrutuoja vyriausybė – tai vadinama defoltu.

       Valiutų spekuliantai surado būdą prognozuoti valstybių defoltus. Du žinomi ekonomistai Grinspenas ir Guidotis 1999 metais sugalvojo taisyklę - formulę, kuri pavadinta Grinspeno – Guidočio taisykle. Taisyklė sako, kad norint išvengti defolto, valstybė privalo turėti tvirtos valiutos rezervus, kurių dydis turi būti 100% valstybės trumpalaikių skolinių įsipareigojimų. Stambiausio pasaulio pinigų fondo PIMCO nuomone, tai yra labiausiai patikrinta ir populiari rezervų pakankamumo koncepcija.
        Paprasčiau tariant, valstybė, kuri nesugeba tvarkyti savo užsienio skolos paskutinius  12 mėnesių, tampa kredito rizika. Spekuliantai kels grėsmę jos obligacijoms ir valiutai, ir padarys taip, kad nebus įmanoma refinansuoti skolos. Defoltas tada garantuotas.

       O kaip atrodo JAV pagal Grinspenio – Guidočio taisyklę? Kaip neišvengiamas defoltas.

       JAV turi aukso rezervų, naftos ir užsienio valiutos. Šiandien JAV nuosavybėje esančių 8113,5 tonų (metrinių) aukso vertė apie 300 mlrd. USD. Strateginiai naftos rezervai – 725mln. barelių – kainuoja apie 58mlrd. USD. Prie naftos ir aukso galima pridėti 136mlrd. USD užsienio valiutos. Iš viso maždaug 500mlrd. USD rezervų. JAV trumpalaikiai įsipareigojimai kur kas didesni.
       Per ateinančius 12 mėnesių JAV teks refinansuoti 2 trln. USD. Tai galėtų ir nesukelti krizės, jeigu jankiai savo skolas finansuotų iš vidaus rezervų. Tačiau šiandien užsieniečiams priklauso 44% JAV skolos, o tai reiškia, kad JAV turi jiems sumokėti 880 mlrd. USD per metus, o ši suma žymiai viršija JAV rezervų dydį. O jeigu dar prisiminti apie 1,5 trln. USD deficitą, tai ši suma išvis fantastiška.
       Iš kur atsiras pinigai?

       JAV santaupų dydis lygus 600mlrd. USD per metus, tai yra vėl trūksta. Užsieniečiai taip pat jau nepadės – jie žino Grinspeno – Guidočio (Greenspan-Guidotti) taisyklę. Rusijos ir Indijos centriniai bankai nebeperka iždo vekselių. Indai nusipirko 200 tonų aukso, o Rusija skelbia apie ketinimą dvigubai padidinti savo aukso atsargas.

       Lieka spausdinimo mašina. FED į federalinių ir hipotekinių skolų rinką jau įvedė 2 trln. USD. Tai devalvuoja dolerį ir sumažina iždo obligacijų vertę. Anksčiau ar vėliau JAV kreditoriai stos prieš pasirinkimą: toliau laikyti JAV obligacijas ir žiūrėti, kaip jos pamažu netenka vertės ar bėgti prie aukso ir patirti staigų obigacijų vertės kritimą. JAV skolos jie tikrai daugiau nebepirks. Tai kas tada, nauja Graikija?

Dėdė Saša, 2011-11-06

Šaltinis: FINANCE.UA

 

JAV skola

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.