Išvarginti begalinių viršūnių susitikimų ir naktinių budėjimų paskutinėmis savaitėmis Briuselyje, ES valstybių finansų ministrai sau šiek tiek pasilengvino - pirmadienį surengė telefoninę konferenciją. O kartu ir sutaupė kelionės išlaidas. Dienotvarkėje buvo klausimas dėl ES viršūnių susitikimo sprendimo, kuris buvo priimtas gruodžio 9 d., skubaus įgyvendinimo. O būtent dėl Tarptautinio valiutos fondo lėšų, kurios skirtos krizinių euro zonos valstybių kreditavimui, papildymo.

       Pagal Briuselio sprendimą numatyta, kad TVF gaus 200 mlrd. eurų. Buvo paskirstytos kvotos. Numatyta, kad 17 euro zonos valstybių įneš 150 mlrd. eurų, o likusius pinigus įneš kitos valstybės. Konkretizuoti tą politinį sprendimą viršūnių susitikimas įpareigojo per 10 dienų laikotarpį. Terminas praėjo. Tačiau ne tik tai finansų ministrus paskatino atsisakyti prieškalėdinių nuotaikų ir sugrįžti prie niekingos materijos, ir nuobodžių pinigų. Šiomis dienomis reitingų agentūros vėl patvirtino nepasitikėjimą ES antikriziniais sprendimais. 

       Savo ruožtu, Berlyno „Welt“ Bendrijos būklę įvertino taip: „Ir po ES viršūnių susitikimo euro gelbėtojai neturi pagrindo atsipalaidavimui. Jau iškart po Naujųjų metų gresia dar vienas krizės eskalavimo etapas. Euro valstybės per pirmus tris metų mėnesius finansų rinkoje turės skolintis milžiniškas pinigų sumas“. Tikėtis pagalbos iš Europos stabilizavimo fondo, deja, yra sunku: investuotojų pasitikėjimas juo nedidelis. Todėl kreditų gavimas, dalyvaujant jam, tampa brangus. O naujas Europos stabilizavimo mechanizmas (ESM), turintis 500 mlrd. eurų kredito potencialą, paprasčiausiai yra tam nepasirengęs. Paminėtų didžiulių sumų prognozavimas ir suformavo idėją - padidinti TVF vaidmenį Europos skolų krizėje.

       Daugeliui Vakarų guru tokia apsaugos užtvanka prieš naujų metų krizės bangas atrodo nepakankamai patikima. Todėl ES nelieka vilties, kad apsaugą pavyks sustiprinti kreditais iš kitų valstybių. ES viršūnių susitikime jau buvo kalbama apie 200 milijardus eurų iš kitų valstybių.

       Norėdami pasirengti naujų metų iššūkiams, dabar pirmiausia bando užtikrinti pinigų surinkimą, siekdami įgyvendinti TVF rezervų didinimo planą. Tačiau ir tame kelyje atsirado sunkumų. Iš pradžių Čekija paskelbė, kad ji negali savo dalios skyrimo TVF klausimo išspręsti per 10 dienų. Į naują gelbėjimo per TVF paketą jo autoriai iš Didžiosios Britanijos norėjo gauti 30,9 mlrd. eurų įnašą. Tokiu atveju Didžioji Britanija kartu su Vokietija ir Prancūzija įeitų į pagrindinių euro zonos skolininkių kreditorių per fondą trejetą. Įvertinus tai, kad Didžioji Britanija nesutinka su ES dėl antikrizinių priemonių, savaime suprantama, kad to nebus. Penktadienį Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovas patvirtino, kad ji „neįneš 200 mlrd. eurų įnašo“, apie tai buvo pranešta dar Briuselyje. Tačiau britų nemokėjimą kažkaip reikia kompensuoti.

         Jeigu nevertinti Rusijos, kuri Europai pasirengusi skirti ar tai 10, ar net daugiau milijardų dolerių, JAV, Brazilija, Kinija ir Japonija pakankamai skeptiškai žiūri į Briuselio veiksmus.

Kaip pasakė Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė, jis nemato šansų, kad JAV dalyvaus TVF lėšų didinime. Beje, Šoiblė pasisako, kad kuriamas naujas ES paktas būtų parengtas iki 2012 metų kovo mėnesio ir būtų vieningai susietas su pastoviu ESM.

       Vadinasi, ES valstybių finansų ministrai negalėjo surinkti pakankamai pinigų TVF fondui, kurie reikalingi skolos krizei pažaboti.

       Kovai su skolos krize euro zonoje ES Tarptautiniam valiutos fondui skiria 170 mlrd. eurų. Apie tai susitarė šių šalių finansų ministrai trijų valandų telefoninėje konferencijoje, vykusioje pirmadienio vakare. Pagal Briuselyje paskelbtą pareiškimą, 150 mlrd. eurų skirs 17 euro zonos valstybių. Didžiausias įmokas turi įnešti Vokietija (41,5 mlrd. eurų), Prancūzija (31,4 mlrd. eurų), Italija (23,5 mlrd. eurų), Ispanija (14,9 mlrd. eurų).

       Eurozonos valstybės, kurios jau kreipėsi dėl tarptautinės finansų pagalbos – Graikija ir Portugalija, - nedalyvaus naujoje schemoje. Todėl papildomus įnašus, kurių bendra suma 20 mlrd. eurų įneš Danija, Lenkija, Čekija ir Švedija, kurios nepriklauso euro zonai.

       Pasak Švedijos finansų ministro Anderso Borgo, jo valstybė dėl euro išgelbėjimo pasirengusi „paaukoti“ 100 mlrd. kronų.

       Tačiau Didžioji Britanija atsisakė įnešti savo dalį, kurios dydis apie 30 mlrd. eurų, pareiškusi, kad sprendimą galbūt priims 2012 metais, „didžiojo dvidešimtuko“ aukščiausio lygio susitikime Meksike. Londonas nori, kad į TVF biudžeto didinimą būtų įtrauktos visos G20 valstybės.

       „Didžioji Britanija visada yra pasirengusi apsvarstyti galimybę skirti papildomų lėšų TVF, tačiau pasaulinio susitarimo ribose ir atsižvelgiant į pasaulinį fondo vaidmenį“, - pareiškė Didžiosios Britanijos finansų ministras Džordžas Osbornas. Beje, Didžioji Britanija buvo vienintelė ES dalyvė, kuri neprisijungė prie susitarimo dėl griežtesnių biudžeto suvaržymų įvedimo.

       Atsisakius Londonui, TVF nepavyko surinkti 200 mlrd. eurų sumos, kuri buvo nuspręsta gruodžio 8-9 d. Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Todėl ES pakvietė kitas finansiškai stabilias valstybes dalyvauti lėšų rinkime TVF programai, skirtai kovai su skolos krize. Šios lėšos gali būti reikalingos, siekiant padėti Italijai ir Ispanijai – trečiai ir ketvirtai euro zonos ekonomikoms – skolos įsipareigojimų defolto atveju.

       Nepaisant sunkumų, Europos centrinio banko vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) pareiškė, kad Europa neatsisakys eurų. Kalbėdamas Europos parlamente, jis kategoriškai atmetė euro zonos žlugimo galimybę.

       Išvakarėse, interviu „Financial Times“, Dragis kalbėjo apie euro žlugimo kainą, ką ekspertai įvertino, kaip ECB pozicijos pasikeitimą. Juk dar švieži prisiminimai, kaip jo buvęs vadovas Žanas Klodas Trišė(Jean Claude Trichet)idėją apie euro galą vadino absurdu.

       Tačiau, sprendžiant pagal viską, ECB kurso nekeičia. „Aš neabejoju euro galia, jo pastovumu ir negrįžtamumu, - pasakė Dragis.- Nepamirškime, kad tai buvo raktažodžiai Mastrichto sutarties pasirašymo metu“.
       Tačiau jis negalėjo pripažinti, kad euro valiuta išgyvena sunkius laikus. Šiuo atžvilgiu ES viršūnių susitikimas dėl fiskalinės sąjungos sukūrimo ir Europos stabilizacijos fondo galimybių išplėtimo, pasak Dragio, labai naudingi kovai su krize. Jis užsiminė, kad ECB masiškai neišpirks euro zonos valstybių skolų, kaip to reikalauja daugelis politikų, nes jo veiklos sritis – pagalba bankams.

       Marijus Dragis papildė, kad valstybių, palikusių sąjungą, ekonominės problemos bus didesnės nei tuo atveju, jeigu jos su krize kovotų būdamos sąjungoje. Jis prognozuoja, kad perėjimas į nacionalinę valiutą ir jos devalvavimas sukels didelę jos infliaciją, ir vistiek valstybė privalės vykdyti reikalingas struktūrines reformas, tačiau ji bus „žymiai silpnesnėje padėtyje“. Prognozuoti įvykių vystymosi pasekmes euro zonoje pasilikusioms valstybėms jis atsisakė.

       Daug pesimistiškiau į bendros Europos valiutos ateitį žiūri buvęs TVF vadovas Dominikas Strosas-Kanas, kuris po garsaus sekso skandalo retai pasirodo viešumoje. Kalbėdamas Ekonomikos forume Pekine, jis perspėjo, kad Europos lyderiams liko ne daugiau kaip savaitė euro išgelbėjimui. Ir jie vis dar užmerkia akis prieš realybę.
       Be to, pagal Strosą-Kaną, euro zonos žlugimas visai neišsprendžia skolos krizės problemos, todėl jėgas reikia sutelkti tinkamam Europos bankų rekapitalizavimui. Pastarieji bando įvykdyti sugriežtintus kapitalizacijos reikalavimus, sumažindami išduotų kreditų apimtis, o ne parduodami akcijas arba investuodami nuosavas lėšas. „Tokia tendencija neigiamai veikia regiono ekonomiką“, - mano Strosas- Kanas.

       Jo nuomone, neefektyviai veikia ne tik Europos finansų sistema, bet ir pasaulinė. Jos darbą pagerinti galima sutvarkius tarpvalstybinius finansų srautus. Be to, TVF reikėtų apsvarstyti valiutų sąrašo Specialiose skolinimosi teisėse išplėtimo galimybę. Dabar į tą sąrašą įeina doleris, euras, jena ir svaras sterlingų, o pagrindinis kandidatas į sąrašą – Kinijos juanis. Tačiau Strosas- Kanas nežino, kiek laiko reikės tam, kad juanis atsirastų tarp TVF atsiskaitymo valiutų.

       Autorius, neturintis silpnybės Niujorko viešbučių juodaodėms kambarinėms, mažiau pesimistiškas dėl Europos perspektyvų. Tačiau, manau, kad Senojo pasaulio monetarinės sąjungos lyderiams reikėtų sutelkti dėmesį į fiskalinės politikos „bendro vardiklio“ formavimą, o neapsiriboti tik kito eilinio gaisro gesinimu pinigų „žibalu“.

Dėdė Saša, 2011-12-22

Šaltinis: Finance