Ar „juodųjų transplantologų" nusikaltimų tyrimui bus leista eiti neteisingu keliu?

http://www.pasauliolietuvis.com       Vasario 8 d. JTO Saugumo Tarybos posėdžio skirto Kosovui pagrindine tema turėjo būti bendros situacijos krašte svarstymas. Tarp Saugumo Tarybos narių buvo išplatinta JTO generalinio sekretoriaus padėjėjo Edmono Miulės ataskaita apie taikos palaikymo operacijas. Dokumentas konstatuoja, kad atnaujintos derybos tarp Belgrado ir Kosovos valdžių „sumažino įtampą“, tačiau prieš proceso dalyvius „atsiranda kiti reikšmingi politiniai iššūkiai“. Tokiems „iššūkiams“ ataskaitos rengėjas priskyrė nesureguliuotą situaciją rajonuose, kuriuose gyvena Kosovo serbai [1].

       Teigiamai žiūrint į pono Miulės diplomatinius vertinimus, vis tik reikia pabrėžti, kad išliekančios įtampos Kosove pagrindinė priežastis yra ne Kosovo serbų veiksmai. Ji yra Kosovo vyriausybės, kuriai vadovauja buvęs „Kosovo išlaisvinimo armijos“ (KLA) politinis vadovas Hašimas Tačis, politikoje. Ir Serbijos valdžia, ir Kosovo serbai KLA laiko teroristine organizacija, o patį Tačį susijusį su daugeliu nusikaltimų. Jo vardas kartu su kitais dabartinio Kosovo politiniais lyderiaisfigūruoja Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA)ataskaitoje, kuri skirta „juodajai transplantologijai“ – šimtų žmonių pagrobimui turint tikslą išimti iš jų inkstus ir kitus organus. Buvo manoma, kad prasidėjęs ES misijos tyrimas Prištine, suseks visus Kosovo separatistų nusikalstamos veiklos vingius.
       Tačiaukol kas to neįvyko. Tarptautiniai atstovai iš premjero Tačio net nepareikalavo tyrimo laikotarpiu sustabdyti savo įgaliojimus. O tyrėjai atkakliai visą problemą bando nukreipti į 2008 metais uždarytos elitinės Prištino klinikos „Medicus" veiklą, kurioje buvo atliekamos inkstų persodinimo operacijos turtingiems europiečims ir Šiaurės amerikiečiams. Tačiau „Medicus" – tai ne liūdnai pagarsėję „geltonieji namai“ šiaurės Albanijoje, kuriuose dar 2000 metų pradžioje buvo aptikti panašių operacijų pėdsakai. Lygiai taip dabartinėje byloje esantis buvęs Kosovo sveikatos apsaugos klausimų sekretorius Iliras Recajus – tai ne Hašimas Tačis. Tai ne atsitiktinumas, kad tyrimą vykdantis ES prokuroras Džonatanas Ratelis šiomis dienomis pareiškė, kad nėra „nė vieno įrodymo ryšiui tarp „Medicus" bylos ir kaltinimų“, kurie nuskambėjo KLA lyderių adresu [2].

       Tuo tarpu į tokį ryšį dar 2010 metais nurodė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos specialus ataskaitos rengėjas Dikas Martis. Tačiau tyrėjai toliau tiria Ilirą Recajų, Izraelio tarpininką Mošė Harelą, Turkijos chirurgą Jusufą Sonmezą, Kosovo urologą Liutfį Dervišį – bet ką, tik ne tas pagrindines figūras, be kurių pritarimo „juodos transplantologijos“ Kosove paprasčiausiai negalėjo būti. O ir tarp aukų serbai praktiškai neminimi.

       Rusijareikalauja tyrimą dėl Kosovo vadovų galimo susijimo su neteisėta žmogaus organų prekyba perduoti JTO Saugumo Tarybos globai. Apie tai Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie JTO Vitalijus Čurkinas. Pasak Rusijos diplomato, faktai „aiškiai nurodo į tai, kad kai kurie dabartiniai Kosovo vadovai susiję su padarytais nusikaltimais“. Tačiau tyrimą „atlieka būtent ta valstybių grupė, kuri savo laiku padėjo į valdžią ateiti šiems žmonėms“. V.Čurkinas priminė, kad pagrindinį vaidmenį tame vaidino amerikiečiai: „Ir koks stebinantis sutapimas! – būtent JAV pilietis vadovauja dabartiniam tyrimui“. Tai prokuroras Džonas Klintas Viljamsonas. Būtent jo žinioje atsirado visa surinkta medžiaga, įskaitant ir 1998-1999 metų karo meto KLA vadovų darbo žurnalai. Juose yra tokie įsidėmėtini įrašai: „Suimta senyvo amžiaus serbė, nedomina“ arba: „Pagavo blondiną. Siųsti į subproduktus, spjauti, kas jis – serbas ar amerikietis“ [3].
       Įdomus ir liudytojų, kuriuos įtraukia tyrėjai iš JAV ir Europos Sąjungos valstybių, sąrašas. Pagrindinis iš jų kanadietis Raulis Fainas, kuris 2008 buvo operuotas Prištino klinikoje „Medicus". Kaltinimui pavyko jo parodymus įtraukti į bylą, priešingai nei daugelio vietos liudytojų pareiškimus, kurie jau atsisakė nuo savo pirminių liudijimų arba „dingo be žinios“, - kaip turkas Jilmanas Altunas. Kad to neįvyktų su Rauliu Fainu, jam buvo leista liudyti per vaizdo ryšį iš Kanados.
       Iš kanadiečio, kuriam buvo reikalingas skubus inkstų persodinimas, parodymų aišku, kad jis iš pradžių derėjosi su Izraelio tarpininkais, kurie pristatė jį klinikos „Medicus" vadovybei. Inkstų persodinimo kaina buvo nustatyta 87 tūkst. eurų dydžio. Fainas sumokėjo į Izraelio tarpininko Mošė Harelio sąskaitą ir po to išskrido į Prištiną su persėdimu Stambule, kur jį apžiūrėjo vienas iš pagrindinių kaltinamųjų Jusufas Sonmezas. Po to kanadietis kartu su kitu“ – Vokietijos piliečiu – buvo paguldytas į kliniką, kur ir buvo atlikta persodinimo operacija. Be to, pagal kaltinimo duomenis, kanadiečio ir vokiečio donorėmis buvo dvi moterys iš NVS. Pagal nutekėjusią  į žiniasklaidą informaciją, viena iš jų buvo iš Rusijos Tolimųjų Rytų Ana Rusalenko. Pagal tyrimo medžiagą, būtent jos inkstas persodintas kanadiečiui, tačiau žadėto 20tūkst. eurų atlygio Ana negavo ir buvo išsiųsta atgal į Stambulą [4].

       Panaši informacija yra ir kito tarptautinio liudytojo parodymuose – vadybininko iš Niujorko Džozefo Koralašvilio, kuris 2008 metų spalio mėnesį į Kosovą lydėjo savo tėvą, kuriam reikėjo persodinti inkstus. Šio liudytojo saugumą tiesiogiai užtikrina FTB, tačiau ir jo parodymai akivaizdžiai skirti patvirtinti oficialią Europos Sąjungos versiją. Pasak Koralašvilio, per savo šešių dienų buvimą Prištine nė vienas vietinis gydytojas „nepasakė savo vardo“, ir  jis nežinojo iš kur yra donoro inkstas, kurį persodino jo tėvui [5].

       Žinoma, kad Faino ir Koralašvilio parodymai leidžia suprasti apie aukštą tarptautinę „juodosios transplantologijos“ veiklos koordinaciją. Tuo pačiu bylos medžiagoje, kaip ir anksčiau nėra to pagrindinio, apie ką savo knygoje rašė Tarptautinio baudžiamojo teismo Jugoslavijai buvusi vyriausioji prokurorė Karla del Pontė ir ETPA pranešė Dikas Martis. O būtent – apie Kosovo viršūnės, vadovaujant premjerui Hašimui Tačiui, dalyvavimą nusikalstamame versle. Net įvertinus tikrai rimtus kaltinimus Jusufui Sonmezui ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, sunku nepastebėti, kad tarptautinio tyrimo kuratoriai ES atstovų asmenyje siekia nuo smūgio apsaugoti pagrindines „juodosios transplantologijos“ figūras.
       Tuo tarpu, Karlos del Pontės surinktoje ir paskelbtoje medžiagoje, kalbama apie šimtus serbų, 1990 metų pabaigoje išvežtų iš Kosovo į kaimyninę Albaniją, turint tikslą prievarta išimti organus. Nurodyti ir su šiuo verslu susijusių tuometinės „Kosovo išlaisvinimo armijos“ lyderių konkretūs vardai, kuriems vadovavo dabartinis Kosovo premjeras Hašimas Tačis.
       Sprendžiant iš visko, Europos Sąjungos tyrėjai šiuos epizodus išmetė iš dabartinio tyrimo. Ir tai ne dėl įrodymų stokos, o dėl Vakarų nenoro sukelti grėsmę jau sukurtam Kosovo krizės paveikslui, kuriame albanams suteikiamas aukų vaidmuo, o serbams - agresorių ir nusikaltėlių. Būtent tas tikrovės iškraipymas ir tarnavo Jugoslavijos bombardavimų NATO lėktuvais 1999 metais „pateisinimui“, o taip pat po to sekusio Kosovo nepriklausomybės pripažinimui, kurį padarė Jungtinės Valstijos ir ES pagrindinės valstybės narės. Neatsitiktinai ir pati del Pontė savo duomenis apie „juodąją transplantologiją“ paskelbė ne 2000 metų pradžioje, o 2008 metų balandžio mėnesį – po to, kai Vakarai pripažino Kosovo nepriklausomybę. Jeigu tiesa apie siaubingus nusikaltimus būtų žinoma anksčiau, Vakarų visuomenė galėjo ir neleisti įvykti tokiam pripažinimui. Ir šiandien ES tyrimas susiduria su tomis pačiomis kliūtimis. Todėl tikėtina, kad teismas apsiribos tik nuosprendžių turkų gydytojui Sonmezui ir Kosovo Seikatos apsaugos ministerijos valdininkams paskelbimu, o visos nuorodos į serbų aukas bus pašalintos.
        Neseniai pasirodžiusiame interviu Belgrado savaitraščiui „Press“ pati Karla del Pontė pastebėjo, kad dabartinis tyrimas susiduria su „politinės valios trūkumu“. Pasak jos, „tarptautinė bendruomenė nenori sužinoti tiesos apie šiuos nusikaltimus“ [6]. Analogiško požiūrio laikosi „Human Rights Watch" ekspertai. Jie mano, kad „juodos transplantologijos“ ištyrimui siūlo galai, kurie eina į Kosovo režimo viršūnę, netinkami nei ES misijai, nei Hagos Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiai Jugoslavijai. Reikia sukurti naują tarptautinį mechanizmą. O „Human Rights Watch" atstovas Fredas Abrahamsas yra įsitikinęs, kad jau surinkti įrodymai apie keletą šimtų nužudytų „organams“ serbų yra „toli gražu nepilni“. Iš dokumentų, kuriuos neseniai paskelbė prancūzų televizijos kanalas „France24“, darytina išvada, kad JTO aukštas pareigas užimantys atstovai žinojo apie „juodąją transplantologiją“ ir „Kosovo išlaisvinimo armijos aukštų vadų“ sąsajas su ja dar 2003 metais.
       Sausio mėnesį Europos Komisija nusprendė pradėti derybas su Kosovo valdžia dėl suteikimo bevizio režimo jo piliečiams. Dar laukia – suteikimas Prištinui naujo finansinės pagalbos paketo. Įdomu, kaip Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai žiūri į panašius išlaidų reikalaujančius žaidimus su abejotinais veikėjais, kaip Hašimas Tačis?
Ir kiek pati Serbija suinteresuota, kad būtų atliktas nusikaltimų Kosove išsamus tyrimas? Belgrado ir Prištino derybose ši problema subtiliai apeinama. Dabar, kalbėdamas JTO Saugumo Tarybos patalpose, Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pareiškė tik apie poreikį, kad su Prištinos valdžios institucijomis derybos vyktų sąžiningai. Tai nuskambėjo viltingai, įvertinus tai, kad Prištinos valdžios delegacija derybose, atsiųsta pačio Hašimo Tačio, pasak Diko Martino, „Drenicko grupės boso“, vyriausybės [7].

       O pačioje Serbijoje cirkuliuoja informacija apie galimą artimiausiu metu asmeninį valstybės prezidento Boriso Tadičio ir Hašimo Tačio susitikimą. Pastarasis interviu, duotame šiomis dienomis televizijos kanalui Alfa TV (Skopjė), pareiškė, kad jis ir Tadičius „kaip du lyderiai, privalo ištiesti vienas kitam ranką“ [8]. Atsižvelgiant į tai, kad kovo mėnesį Serbija privalo atsiskaityti prieš Europos Sąjungą apie santykių normalizavimą su Priština, toks rankų paspaudimas yra visiškai įmanomas. Už Kosovo „juodų transplantologų“ nusikaltimus nubausti turką ir Izraelio gyventoją, Kosovo albanų lyderių nusikaltimus suversti trečiarūšio pareigūno darbeliams, o tuo pačiu už vieno stalo susodinti Tačį ir Tadičių – apie tokį Kosovo klausimo „galutinį sprendimą“ „Naujos pasaulio tvarkos“ architektai galėjo tik svajoti...
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

[2] AFP 071551 GMT FEB 12
[3] ITAR-TASS 082217, 12/02/08
[5] AFP 071417 GMT FEB 12
[6] Press, 12/02/01
[8] RIA NOVOSTI, 12/02/03 

Petr‘as Iskenderov‘as, 2012-02-12

Šaltinis: Fondsk


Prekyba žmonių organais Kosove

 

 

 

 


 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.