Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Euro zona: nesutarimai, skyrybos neįmanomos

http://www.indynewsisrael.com       Vakar Strasbūre Europos Komisijos pirmininkas Žožė Manuelis Barozas Europos Parlamentui pateikė 41 puslapių ataskaitą, kuri nenumato naujos finansų pagalbos Graikijai daugiau negu jau suderinta. Briuselis remiasi tuo, kad laikantis griežto taupymo priemonių, kurios priimtos ir planuojamos vykdyti, Atėnams nereikės trejeto (ECB, TVF ir Europos Komisijos) papildomų kreditų. Taip pat teigiamą dinamiką sukurs, kaip laukiama, Graikijos bankų rekapitalizacija, numatyta rugsėjo mėnesį. Ji pritrauks investicijas.

       Manau, kad pagrindinė šių žinių priėmėja yra kita Graikijos vyriausybė, kuri bus suformuota pagal gegužės 6 d. parlamento rinkimų rezultatus. Visuomenėje auga nerimas, kad „diržų veržimo“ politika, kurią įpiršo ES, valstybę tik klampina į dar didesnę recesiją, blogindama ekonomiką.

       Briuselis nori įtikinti Atėnus, kad kito pasirinkimo jis neturi, ir kad reikia tęsti pradėtą kursą kas benutiktų. Todėl bendras ataskaitos tonas optimistiškas: „Graikijos ekonomikos transformacija neįvyks per naktį, tačiau reikšmingos pažangos galima laukti jau 2012 metais“.

       Europos komisija taip pat stengiasi, siekdama užkirsti kelią įvykių vystymuisi pagal Graikijos scenarijų ateityje. Antradienį ji paskelbė naujus reikalavimus nacionalinėms statistikos tarnyboms, primindama tai, kad prieš trejus metus, esant politiniam poveikiui į šią instituciją, Atėnai nuslėpė tikruosius savo biudžeto deficito rodiklius, ir taip padėjo pagrindą krizės pradžiai euro zonoje.

       Dabar ES vyriausybėms siūloma pateikti raštišką įsipareigojimą, kad nedarys politinių skyrimų šiame sektoriuje ir išlaikys jo nepriklausomumą. Nesilaikančias sutarties teis ir baus baudomis, nekalbant apie rinkų pasitikėjimo jomis praradimą. Palaiminimą naujovei turi suteikti Europos parlamentarai ir valstybės – ES narės. Kaip prognozuojama, spaudžiant investuotojams ir Europos Komisijai, šiam pasiūlymui pritars be kliūčių, tačiau ekspertai abejoja jo efektyvumu.
       Pagrindai įtarti statistikos klastojimus aktualūs iki šiol. 2010 metais išaiškėjo, kad savo tikrą deficitą už 2009 metus nuslėpė Bulgarija. Dabar įtaria, kad Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachoja tyčia išpūtė biudžeto deficitą, kurį paveldėjo iš pirmtakų socialistų, kad paskui geriau atrodytų jų fone. Vasario pabaigoje Madridas paskelbė apie 8,5% deficitą už 2011 metus, kai tuo tarpu Briuselis prognozavo 6%. Europos Komisijos inspektoriai dabar yra Ispanijoje ir tikrina rodiklius. Galutinis skaičius bus pasakytas pirmadienį.
       Be to, į kritikos ugnį pateko karalius Chuanas Karlas I dėl nenusisekusios medžioklės Afrikoje. Nepaisydamas susiklosčiusios ekonomikos situacijos, monarchas išvyko į Botsvaną medžioti dramblių, pasirinkęs ne patį tinkamiausią momentą brangiai kainuojančioms egzotinėms atostogoms (pagal mūsų duomenis jos, tikriausiai, kainavo du metinius šalies vidutinius atlyginimus). Nesolidarumo su Ispanijos tauta aktas būtų likęs paslaptyje, jeigu krisdamas karalius nebūtų susilaužęs klubo sąnario ir lėktuvu atskraidintas į namus, kur jam padarė operaciją. „Aš labai gailiuosi dėl to. Aš suklydau. Taip daugiau nepasikartos“, - atsiprašė Chuanas Karlas, esantis vienoje iš sostinės ligoninių.

       Apie Ispanijos reikalus, į kuriuos dėmesys nukrypo nuo Graikijos, kalbama ir TVF ataskaitoje „Pasaulio ekonomikos apžvalga“, kuri paskelbta antradienį. Joje sakoma, kad Ispanija kerpa savo išlaidas per greitai, ir tai gali neigiamai paveikti ekonomikos augimo tempus ir kitus rodiklius. Nedarbas šioje valstybėje pats didžiausias euro zonoje – daugiau kaip 23%. Ispanijos valstybės obligacijų palūkanų norma nesumažėjo, o atvirkščiai, sparčiai auga. Ispanija tapo vienintele euro zonos valstybe, kuriai recesijos prognozė 2012 metams pablogėjo lyginant su sausio mėnesiu (nuo - 1,6 iki –1,8%). Šalies bankai visiškai priklauso nuo ECB skubių paskolų.

       Beje, apie žemyno bankus.

       Pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis, per artimiausius 18 mėnesių Europos bankų balansai sumažės 2,6 trln. USD, be to, ketvirtadalis tokio proceso bus susijęs su kreditavimo sumažėjimu. Ataskaitoje apie pasaulio finansų sistemos stabilumą, kuris paskelbtas trečiadienį, kalbama apie tai, kad iki kitų metų pabaigos Europos bankai praras 7% savo aktyvų, jeigu euro zonos politikai ryžtingai neįsikiš. Fondo prognozės yra kompleksinė analizė galimų pasekmių, kurias gali sukelti Europos bankų sektoriaus bandymai atsistoti ant kojų. Ir sprendžiant pagal šias prognozes, atsisakymo nuo skolintų lėšų dydis viršys visus lūkesčius.

       TVF analitikai išnagrinėjo 58 stambiausių bankų veiksmus, nukreiptus į nuosavo kapitalo koeficieto padidinimą, nepelningų veiklų pradavimą arba uždarymą, arba sumažinimą priklausomai nuo finansavimo. Be jokios abejonės, kad po finansinio išlaidavimo laikotarpio turi sekti sumažinimų laikotarpis, tačiau fondo specialistai perspėja, kad sinchroninis ir didelio masto skolintų lėšų atsisakymas gali išprovokuoti finansinį nestabilumą ir ekonomikos augimo tempų sulėtėjimą ne tik euro zonoje, tačiau ir už jos ribų. Fondo nuomone, atsargesni politikai, bankų balansų sumažėjimą apribojantys šešiais procentais, galėtų teigiamai paveikti euro zonos augimą. Tačiau regiono oficialūs asmenys, kaip ir įprasta, vėl ėmėsi senų priemonių ir iš bankų reikalauja naujų aukų, o tai gali sukelti balansų sumažinimą 10% ir, atitinkamai, euro zonos gamybos apimčių sumažėjimą 1,4%, ir kreditavimo apimčių mažėjimą pasauliniu mastu, kadangi per išvestinių instrumentų rinką ir skubius pardavimus situacija palies ir JAV finansų sistemą.

       Apskritai, TVF, kuriam vadovauja generalinė direktorė Kristina Lagard, mano, kad į pasaulio ekonomiką sugrįžo „tam tikras optimizmas“. Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti 3,5% (+0,2% lyginant su ankstesne prognoze). Besivystančios ekonomikos išaugs ne 5,5%, o 5,7%, ir net euro zonos recesija bus švelnesnė nei buvo laukiama prieš tris mėnesius (–0,3%, o ne - 0,5%).
       Kuria kryptimi reikia toliau judėti, tiksliai niekas kol kas negali pasakyti. TVF ekonomikos patarėjas Olivjė Blanšaras pasiskundė, kad investuotojai nepatenkinti, kai biudžeto išlaidos per didelės, ir taip pat labai nepatenkinti, jeigu sumažintos stabdo ekonomikos augimą. Ką jūs bedarytumėte, jus kritikuoja, reziumavo jis.
       Tačiau viena iš nedaugelio valstybių, nuo kurių priklauso, pagal kokias taisykles žais Europoje, Vokietija, niekam nesutinka leisti atsipalaiduoti.
       „Mes nematome būtinybės, kurią galbūt mato kitos valstybės, stimuliuoti augimą papildomu išlaidų didinimu, - kategoriškai pasakė vienas iš Finansų ministerijos valdininkų. – Atvirkščiai, mes norėtume mūsų partneriams priminti apie jų įsipareigojimus, duotus Toronte (kur 2010 metų birželio mėnesį vyko aukščiausio lygio susitikimas G20), biudžeto deficitą sumažinti per pusę ir stabilizuoti skolos lygį“. Vargu ar artimiausiu metu Berlynas pakeis poziciją, tuo labiau, kad gegužės mėnesį koalicinei vyriausybei, vadovaujamai Angelos Merkel teks dalyvauti labai atsakinguose rinkimuose - Šlėzvigo-Holšteino irŠiaurėsReino-Vestfalijos žemėse.
       Tuo tarpu valstybės skolos krizė euro zonoje įsiliepsnoja vėl ir šiais metais gali atnešti daugiau sukrėtimų negu praėjusiais metais, mano Angelos Merkel tarybos ekonomikos klausimais narys Larsas Feldas.

       Europos centrinio banko antikrizinės priemonės duoda tik trumpalaikį efektą, o prezidento rinkimai Prancūzijoje sukuria netikrumą, sakoma politiko kalboje.
       Esant tokiai situacijai, investuotojai apribojo savo entuziazmą rizikingiems aktyvams ir ekonominio augimo perspektyvoms, esant nuogąstavimų bangai, kad euro zonos valstybių dar laukia sunkūs laikai, - rodo balandžio mėnesio valdančių aktyvus apklausa, kurią atliko „Bank of America Merrill Lynch“.
       Nuo kovo mėnesio portfeliuose žymiai padidėjo piniginiai aktyvai. Balandžio mėnesį pas 24% portfelių valdytojus – lyginant su tik šešiais procentais kovo mėnesyje – buvo stebimas grynųjų pinigų didesnis kiekis. Apklausos dalyvių vidutinis grynųjų aktyvų lygis išaugo iki 4,7% nuo 4,2% kovo mėnesį.

       Kompanijų akcijų persvara išliko pas 26% valdytojus lyginant su 33% kovo mėnesį. Investuotojai padidino investicijas į farmacijos sektorių, kuris laikomas kontracikliniu, tuo pačiu metu išeidami iš akcijų tų kompanijų, kurios gamina pirmo laipsnio perdirbimo žaliavas. Jų rodikliai paprastai koreliuojasi su ekonominiais ciklais.
       Smarkiai padidėjo investuotojų nerimas dėl Europos šalių finansų. 54% apklaustieji – lyginant su 38% ankstesniame mėnesyje – pareiškė, kad valstybės išlaidų finansavimas euro zonoje yra pagrindinė rizika su nenuspėjamomis pasekmėmis. 13 punktų iki 63% išaugo respondentų skaičius, manančių, kad Ispanija 2012 metais pasauliui pateiks nemalonų siurprizą.
       Paskui Ispaniją eina Prancūzija. Nemalonumų iš jos balandžio mėnesį laukia 56% investuotojų palyginus su 52% kovo mėnesį. Įdomu, kad dėl prognozių apie galimą prezidento rinkimų baigtį apklaustieji pasidalino beveik po lygiai - 40% prezidentu mato Nikolią Sarkozy, 39% laukia Fransua Holando pergalės.
       Balandžio mėnesį investuotojai nusiteikę neutraliai, o I ketvirtyje vyravo teigiamos nuotaikos ir noras rizikuoti. Manoma, kad visas II ketvirtis praeis su atsargumo ženklu.       

       Apklausa rodo, kad nepaisant to, kad didžiausią susirūpinimą euro zonoje kelia Ispanijos ekonomikos padėtis, netikrumas dėl prezidento rinkimų Prancūzijoje taip pat vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus.
       Augimo perspektyvos jau ne tokios akivaizdžios, auga lūkesčiai dėl naujos kiekybinio palengvinimo bangos.
       Esant tokiai situacijai Amerikos europesimistai netiki tuo, kad Europa turi šansą išgyventi, todėl jie į euro zoną žiūri, kaip kompromisą ekonominiais sumetimais, beveik taip pat, kaip JAV formavimas buvo politinio kompromiso pasiekimas. Toks palyginimas ne visai tikslus, bet vis dėlto, gali atskleisti žemyno ateitį.

       Euro zona nėra valstybė. Priešingu atveju su ekonominėmis problemomis būtų daug lengviau susitvarkyti. Bet kurios sąjungos ateitis priklauso nuo išcentrinių ir įcentrinių jėgų priešpriešos. 

       JAV atveju politinio kompromiso rezultatas tapo Pietų bandymu atsiskirti nuo Šiaurės priežastimi, tačiau įcentrinės jėgos šalies viduje neleido tam įvykti.

       Europos atveju jėgomis, kurios veikia jos sugriovimui, yra veiksniai, sukeliantys spaudimą darbo rinkai. Bandydamos išlaikyti žemą infliaciją Europos šalių vyriausybės daro neigiamą poveikį darbo užmokesčio augimui, o to rezultatas, nedarbo didėjimas, ekonominės ir skolų problemos. Kadangi euro gimimas įvyko esant pigių kreditų bumui, vyriausybių suderintos mažos palūkanos sukėlė rizikų niveliaciją, ir skolintos lėšos pradėjo tekėti per Europos valstybių sienas. Prieš pirmą artėjančios krizės požymį šis procesas sulėtėjo, vartojimas krito, ir tai sukėlė sisteminę krizę. ES nebuvo efektyvių mechanizmų grėsmės sulaikymui, ir tai, ką mes dabar matome, primena improvizaciją: krentantį lėktuvą pradėjo iš naujo projektuoti jam skrendant.
       Iš centrinių jėgų, plėšančių Europą, galima pastebėti dvi.
       Pirmiausia, solidarumas Europoje, kaip ir anksčiau, pasireiškia tik nacionaliniu požymiu. Nepaisant to, kad daugelis Europos valstybių yra vienos iš turtingiausių pasaulyje, kaimynių skolų finansavimas iki ECB įkurimo vyko labai sunkiai.
       Antra, valdžia tokiame darinyje, kaip ES, daugiausia koncentravosi Vokietijos, kaip stambiausios kreditorės, rankose. Vokiečiai, skirtingai nuo prancūzų, tame matė problemą.
       Galiausiai pačiu stipriausiu griaunančiu veiksniu tapo Europos valstybių nesutarimas dėl to, kas tapo krizės priežastimi, ir kaip iš jos išeiti.
       Tarp įcentrinių jėgų galima pastebėti žlugimo baimę. Tame yra ir teigiama pusė, o būtent pasirengimas daryti reformas. Pagrindine politine jėga vis dar išlieka ištikimybė vieningos Europos idėjai. Tegul Europa ne valstybė, tačiau ši sąjunga vis dar yra daugiau negu tiesiog valiutos sąjunga. Ypač Vokietijai euro zona yra atspirties taškas integracijai su kaimynėmis po visų bėdų, kurios įvyko 20 amžiuje. Ir jeigu euro zona būtų paprasčiausiai vedybos iš išskaičiavimo, tai garsios skyrybos būtų labiausiai tikėtinas įvykių rezultatas.

       Tačiau ES, nepaisant to, kad ši sąjunga nėra federacinė, tai daugiau nei tiesiog vedybos iš išskaičiavimo. Pašaliniams stebėtojams tai nereikia pamiršti. Pati realiausia įvykių išeitimi ES taps naujo kompromiso tarp vokiečių idealų ir bjaurios Europos realybės sukūrimas. Šios vedybos gali ir toliau būti nelaimingomis, tačiau, vis dėlto jos turi visus šansus į ateitį.

Dėdė Saša, 2012-04-19

Šaltinis: Finance.ua

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas