Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Kinija stiprina pozicijas Centrinėje Azijoje

http://www.chinese-flag.org       Viena iš pastebimų tendencijų, kurios pasirodė per birželio mėnesyje vykusį (2012) Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimą, yra Kinijos ekonomikos pozicijų sustiprėjimas Centrinėje Azijoje. Tuos planus pristatė KLR prezidentas Hu Dzintao (Hu Jintao), pranešęs apie Pekino ketinimus Centrinės Azijos ŠBO narėms skirti 10 mlrd. dolerių kreditų „dėl ekonominio bendradarbiavimo projektų paramos“. Šiuo metu Kinijos investicijų dydis Centrinėje Azijoje sudaro apie 20 mlrd. dolerių. Perėmusi transporto ir finansinius srautus, einančius per regioną, Kinija užims šių šalių stambiausios ekonomikos partnerės poziciją. 

        Objektai, į kuriuos Pekinas ypač koncentruoja dėmesį, yra kuro ir energetikos kompleksas, ir transporto – ryšių projektai. ŠBO viršūnių susitikime Hu Dzintaoorganizacijos dalyvėms pasiūlė suaktyvinti pastangas bendros transporto infrastruktūros, automobilių ir geležinkelio kelių tinklo sukūrimui, oro ryšių, telekomunikacijų ir bendros energijos išteklių transportavimo sistemos vystymui. Hu Dzintaopažadėjo, kad per trejus metus bus organizuotas 1,5 tūkstančių specialistų iš organizacijos valstybių narių mokymas, per penkerius metus bus suteiktos stipendijos 30 tūkstančiui studentų ir pakviesta 10 tūkstančių studentų ir dėstytojų iš ŠBO valstybėse veikiančių Konfucijaus institutų. Kinijos „švelnios jėgos“ panaudojimas turi sustiprinti anksčiau pasiektas ekonomikos pergales.

       Centrinės Azijos kuro ir energetikos komplekse Kinija jau užima tvirtas pozicijas. Kazachstane Kinijos kompanijos kontroliuoja apie trečdalį kuro ir energetikos komplekso. Stambiausias KLR ekonominis projektas regione – dujotiekio Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Kazachstanas – Kinija statyba, kurio pirma eilė buvo paleista 2009 m. gruodyje. Iš pradžių jo pralaidumas turėjo būti 40 mlrd. kubinių metrų per metus, iš kurių 30 mlrd. sudarė Turkmenijos dalis ir po 5 mlrd. - Kazachstano ir Uzbekistano. Tačiau 2011 metų lapkrityje buvo nuspręsta dujotiekio našumą padidinti iki 65 mlrd. kubinių metrų. Po to, kai jis pasieks visą našumą Turkmėnija Kinijai parduos dujų daugiau negu iki krizės pradžios pardavė Rusija (apie 40 mlrd. kubinių metrų), tai, kaip tikimasi, Ašchabado ekonominius ryšius perorientuos iš šiaurės į rytų pusę.

       Apie KLR ekonominio skverbimosi į Centrinę Aziją planus kalba ir ŠBO viršūnių susitikimo eigoje pasirašyti dvišaliai susitarimai. Pavyzdžiui, Pekinas ir Taškentas pasirašė deklaraciją dėl strateginio bendradarbiavimo, sutartis dėl bendradarbiavimo ekonomikos ir technologijų srityse, o taip pat memorandumą dėl bendro pramonės parko sukūrimo. Susitarimai su Tadžikistanu turėjo konkretesnį pobūdį. Labiausiai reikšmingi buvo susitarimai tarp „Tadžikų aliuminio kompanijos“ (ТАLKO) ir Kinijos nacionalinės kompanijos, gaminančios statybines medžiagas, dėl bendros įmonės cemento gamybai Šachrituzsko rajone Hatlonsko srityje statybos, kurios kaina 600 mln. dolerių, o taip TEC „Dušambė -2“ statybos. Iš viso Tadžikistano prezidento vizito į Pekiną metu buvo pasirašyta 10 sutarčių, kurių suma apie 1 mlrd. dolerių.

       Pastaruosius metus KLR ekonominių interesų Centrinėje Azijoje vektorius pastebimai persikelia į transporto infrastruktūros pusę. Dar sovietiniais laikais pagrindiniai maršrutai čia buvo įrengti šiaurės kryptimi, šiandien ta padėtis pamažu keičiasi. Pagrindiniu transporto projektu tapo geležinkelio KLR - Kirgizija – Uzbekistanas statyba, kuris per Turkmėnistaną ir Iraną Kinijai turi suteikti išėjimą į Persijos įlanką ir Artimųjų Rytų šalis. Šio projekto svarstymas prasidėjo dar 10 –ajame dešimtmetyje, bet tik dabar pajudėjo iš mirties taško.

       Geležinkelio statybos klausimai buvo svarstomi birželio pradžioje vykusio Kirgizijos prezidento A.Atambajevo vizito į Pekiną metu, kuris susitiko su KLR prezidentu Hu Dzintaoir kitais Kinijos oficialiais asmenimis. Kaip pranešė Kirgizijos pusė, sutarties parengimas dėl magistralės statybos įėjo į baigiamąją stadiją. Be to, Kirgizijai pavyko išsireikalauti priimtino tarybinėms valstybėms geležinkelio vėžių standarto (1520 mm) ir pasiūlyti savo statybos finansavimo variantus – atiduoti geležinkelį koncesijai arba sukurti bendrą Kirgizijos ir Kinijos įmonę, kuri savarankiškai pritrauktų investicijas. Pritarimą geležinkelio statybai viršūnių susitikime išreiškė ir Uzbekistano prezidentas I.Karimovas.

       Be geležinkelio projekto svarstymo Pekine buvo pasirašytas susitarimas dėl Kinijos kreditų skyrimo Kirgizijai aukštos įtampos perdavimo linijų „Datka – Kemin“ statybai, kuri leis elektros energiją perduoti iš pietų į šiaurę nepriklausant nuo Uzbekistano ir Kazachstano. Naujas linijas planuoja sujungti su Kazachstano elektros tinklais, po to jais elektros energiją galima bus tiekti į Sinczianą. Pekino paramą gavo ir naftos perdirbimo gamyklos Kara Baltoje, kurios našumas 800 tūkst. tonų šviesių produktų per metus, statybos projektas. Gamykla dirbs naudodama Kazachstano naftą.

       Negalima nepastebėti, kad Kirgizijos ekonominių ryšių plėtojimą su Kinija, Kirgizijos žiniasklaida priešpastato stringantiems Rusijos projektams, tokiems kaip Aukštutinio Naryno HES kaskados, Kambarato HES statyboms, o taip pat „Gazprom“ planams, kuriais siekiama sustiprinti pozicijas Respublikos kuro ir energetikos rinkoje. XXI amžiaus 1-o dešimtmečio viduryje puoselėti didelių Rusijos investicijų į stambių hidroelektrinių statybas Centrinės Azijos teritorijoje projektai šiandien iš tiesų sustabdyti. Tai nulėmė tam tikros priežastys – siekimas neaštrinti santykių su „žemesnėmis“ regiono valstybėmis – Uzbekistanu ir Kazachstanu, tam tikras santykių atšalimas Dušambė ir Biškeko atžvilgiu, vietinių politinių režimų nestabilumas, o taip pat projektų atsiperkamumo problemos.

       Tuo pačiu metu KLR ekonominės įtakos stiprinimas Centrinės Azijos valstybėse su laiku gali tapti problema toms valstybėms. Kirgizijos ir Tadžikistano ekonomikos jau dabar stipriai priklauso nuo KLR. Po to, kai Kirgizija tapo PPO nare, ji tapo stambiausiu regiono centru, skirtu Kinijos prekių perpardavimui. Prekyba Kinijos plataus vartojimo prekėmis šiandien yra didelės dalies Kirgizijos gyventojų pragyvenimo šaltinis ir vos ne pagrindinė kliūtis jos įsijungimui į Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos Muitų sąjungą. Tadžikistano ekonominė priklausomybė nuo KLR jau siekia kritinį dydį. Respublikos užsienio skola sudaro 2,1 mlrd. dolerių (33,4% BVP), 40% iš kurių (900 mln.) tenka Kinijos eksporto ir importo bankui. Įvertinus paskutinius susitarimus, KLR dalis Tadžikistano užsienio skolose gali pasiekti 70%. 

 

Aleksandr‘as Šustov‘as, 2012-07-01

Šaltinis: Fondsk

 

Vladimiro Mlečino filmas "Kinija: viso pasaulio valdžia"

 

 

Susiję:

Pasaulio kapitalizmo raidos periodinė sistema

Už vargšę Kiniją užtarkite žodį

Kada Kiniją pavys skolos krizė?

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“

 

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas