Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Sirijos krizės paaštrėjimas

 http://www.theaustralian.com.au      Sirijos krizė toliau lieka pasaulio politikos akiratyje. Pastarosiomis savaitėmis padėtis Sirijoje ir aplink ją vėl paaštrėjo. Pagrindine priešpriešos nuo 2011 m. kovo mėnesio priežastimi yra išorinių jėgų parama veikiančioms valstybėje antivyriausybinėms ginkluotoms grupuotėms, kurios vykdo teroristinius aktus prieš valdžios atstovus ir civilius gyventojus. Ginklai ir kovotojai šioms grupuotėms ateina iš Turkijos, Libano, Jordanijos teritorijų, tarpininkaujant NATO valstybių specialiosioms tarnyboms ir esant Persijos įlankos monarchijų finansinei paramai.

       Priešvyriausybinių pajėgų gretose Sirijoje veikia ir „Al Qaedos“ kovotojai, tai 2012 m. gegužės 10 d. patvirtino JAV gynybos ministras Leonas Paneta. Faktiškai Sirija yra kovos prieš terorizmą padėtyje, kuris remiamas iš užsienio.  Rusija, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, Sirijai tiekia ginklus, kurie reikalingi gynybai prieš išorės grėsmes, daugiausia priešlėktuvinės gynybos sistemas, o taip pat remontuoja anksčiau pristatytą techniką, tame tarpe karinio transporto sraigtasparnius. Tačiau Vakarų politikai ir tarp jų JAV Valstybės sekretorė H.Klinton Rusiją kaltina dėl karinių sraigtasparnių Sirijai tiekimo, kuriuos valdžia gali panaudoti „liaudies protesto“ užgniaužimui. Toks klausimo iškėlimas akivaizdžiai ciniškas: iš vienos pusės reikalauja nutraukti gynybinių ginklų tiekimą Sirijos vyriausybei, kuri priversta kovoti prieš teroristines grupuotes, iš kitos pusės patys skatina kontrabandinį ginklų tiekimą teroristams.

       Prieš Siriją toliau vyksta atviras informacinis karas. „Al-Jazeera“, „AlArabiya“, СNN, „Еuronews“ ir kitos informacinės priemonės situaciją Sirijoje piešia melagingai – kaip „autoritarinio režimo taikių demonstracijų, kurios reikalauja demokratinių laisvių, vykdomą slopinimą“. Ypač stebina, kad tą dezinformaciją kartoja kai kurios Rusijos informacinės priemonės ir ekspertai. Šių eilučių autorius savo paskutinių apsilankymų Sirijoje metu – 2011 m. rugpjūčio mėnesį ir 2012 m. sausio mėnesį – turėjo galimybę stebėti masines demonstracijas, kurios palaikė prezidentą Bašarą Asadą, kurios surinkdavo dešimtis tūkstančių žmonių.

       Niekas neneigia, kad Sirijoje egzistuoja socialinės – ekonominės ir politinės problemos, bet šios problemos visai ne tokio dydžio, kurios sukėlė valdančių režimų Tunise ir Egipte nuvertimą. Dabar Sirijoje priimta nauja konstitucija, iš kurios išimtas punktas apie BAAS partijos vadovaujantį vaidmenį. Šios konstitucijos pagrindu sukurtos naujos politinės partijos, tame tarpe sudarančios konstruktyvią opoziciją, veikiančią Sirijoje ir pasirengusią dialogui su valdžia. 2012 m. gegužės mėnesį įvyko parlamento rinkimai, dalis šios opozicijos lyderių įėjo į naujos Sirijos vyriausybės sudėtį, kuri suformuota 2012 m. birželio mėnesį. Tuo pačiu metu Sirijos užsienio opozicija, kurią atstovauja Sirijos nacionalinė taryba (SNT), kuri veikia Stambule, yra įvairių politinių grupuočių ir asmenų, nuo liberalių demokratų iki kurdų separatistų, „Brolių musulmonų“ ir kitų radikalių islamistų, kurie yra labiau organizuota ir įtakinga jėga SNT, konglomeratas. Programos ši opozicija neturi. Vienintelis, kas juos šiandien jungia – tai šūkis nuversti Bašarą Asadą bet kokiu būdu, pageidautina ginkluotu, kadangi teisėtu būdu jį nušalinti neįmanoma, nes prezidentas turi masinę tautos paramą.

       Užsienio opozicijos lyderiai jau seniai ragina Vakarus pradėti karinę intervenciją į Siriją. Siekdamos sukurti pretekstą, ekstremistinės grupuotės, susijusios su užsienio opozicija („Brolių musulmonų“ karinis sparnas, radikalūs islamistai, taip vadinama „Sirijos laisvės armija“), atliko daugybę teroristinių akcijų Damaske, Alepoje, Homse, Idliboje, Deire, Az- Zore. Po kiekvieno nusikaltimo teroristai dėl jo kaltina „Bašaro Asado režimo specialiąsias tarnybas“. Kruviniausios skerdynės vyko 2012 m. gegužės mėnesį Hulos gyvenvietėje, kuri pagal Kofio Anano planą buvo kontroliuojama ginkluotų antivyriausybinių grupuočių, ir kurioje nuo jų rankų, apie ką liudija liudininkai, žuvo daugiau kaip 100 civilių gyventojų, kurie buvo lojalūs vyriausybei. Tačiau NATO pagrindinės valstybės, Persijos įlankos monarchijos, Turkija toliau kaltina Sirijos vadovybę dėl „žiauraus susidorojimo su liaudies protestais“ ir pasirengusios pakartoti Libijos scenarijų. Tą pasirengimą patvirtino incidentas su Turkijos kariniu žvalgybiniu lėktuvu, kuris bandė „patikrinti“ Sirijos priešlėktuvinę sistemą ir buvo jos sunaikintas virš Sirijos teritorinių vandenų. 

       Dabar Turkija telkia karines pajėgas prie Sirijos sienos, ir tai verčia Damaską priimti analogiškas priemones. Karinis įsikišimas į Sirijos konfliktą ir Bašaro Asado nuvertimas leis pašalinti Siriją, kaip Irano sąjungininkę, tai palengvins karinių smūgių sudavimą į Irano branduolinius objektus, sustabdys Irano įtakos augimą Irake, o taip pat suteiks galimybę sunaikinti „Hezbollah" judėjimą Libane ir „Hamas" Gazos ruože.

       Rusijai dabartinės Sirijos vadovybės nuvertimas ir, atitinkamai, islamistų atėjimas į valdžią, esant Sirijos suskaldymo tikimybei, reikštų smūgį jos interesams. Regione, kuris ribojasi su Rusijos sienomis, įvyks radikalaus islamizmo sustiprėjimas, didelis Sirijos karinis arsenalas pateks į ekstremistinių grupuočių rankas ir gali būti panaudotas prieš NVS ir Rusiją. Tokiu atveju Rusija taip pat neišvengs ir ekonominių nuostolių, kaip tai įvyko Libijoje, kur tokie nuostoliai sudarė daugiau kaip 4 mlrd. USD. Ir, galiausiai, Rusija praras vienintelę, galbūt, sąjungininkę Artimuosiuose Rytuose. 

       Europiečiai dėl tiesioginės intervencijos į Siriją taip pat nieko neįgis. Priminsiu, kad dėl perversmų, kuriuos atnešė „arabų pavasaris“, ir NATO intervencija į Libiją, daugiau kaip 30 tūkst. emigrantų, tame skaičiuje ir nelegalių, paliko Libiją, o taip pat Tunisą ir Egiptą, ir persikėlė į Vakarų Europą. Be to, NATO karinė operacija Libijoje, po kurios įsivyravo chaosas, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos mokesčių mokėtojams kainavo atatinkamai 340 ir 300 mln. eurų. „Libijos scenarijaus“ pakartojimas Sirijoje kainuos daugiau.

       Išėjimo iš Sirijos krizės kelių radimui buvo skirtas JTO ST nuolatinių narių (Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos), Turkijos, Kuveito, Irako, Kataro užsienio reikalų ministrų tarptautinis susitikimas Ženevoje, įvykęs  2012 m. birželio 30 d. Tačiau nesant Irano ir Islamo konferencijos organizacijos (OIC), kurias pakviesti siūlė Rusija, šis susitikimas didžia dalimi prarado savo reprezentatyvumą. Vis dėlto baigiamajame dokumente, kuris pasirašytas visų dalyvių, pareiškiama apie pereinamojo proceso ir nacionalinio dialogo reikalingumą. Kofis Ananas pasiūlė sukurti pereinamojo laikotarpio tarybą, į kurios sudėtį įeis visų konflikto pusių atstovai. Baigiamajame dokumente taip pat nėra nuostatų apie tai, kad Bašaras Asadas turi pasitraukti iš prezidento posto. Patvirtinama, kad pereinamosios tarybos sudėties ir pereinamojo laikotarpio etapų klausimus turi spręsti patys Sirijos piliečiai. Tuo pačiu metu Hilary Klinton neužmiršo pareikšti, kad JAV pozicija dėl Bašaro Asado išėjimo nepasikeitė

       Įvertinus tai, kad prieš pat šį susitikimą Ženevoje „Sirijos laisvės armijos“ atstovai atsisakė vykdyti Kofio Anano plano sąlygas ir pareiškė apie dar vienos antivyriausybinės ginkluotos grupuotės sukūrimą – „Sirijos sukilėlių armijos“, Ženevoje sukurto dokumento įgyvendinimas bus nelengvas reikalas. Tuo pačiu visų susitikimo Ženevoje dalyvių jo pasirašymas reiškia, kad Rusijos pozicija teisėta, jos sustiprėjimą, tai suteikia teisę Maskvai reikalauti iš visų pasirašiusių gerbti iškeltas nuostatas.

       Rusijos pozicija Sirijos krizės atžvilgiu, patvirtinta Rusijos prezidento ir RF Užsienio reikalų ministro, reiškia tai, kad siekiama neleisti įvykti užsienio kariniam įsikišimui į Siriją ir surasti išėjimą iš krizės nacionalinio dialogo keliu, tam gali padėti Kofio Anano planas. Tokia Rusijos pozicija (o taip pat Kinijos, Irano, Baltarusijos, kai kurių arabų ir Lotynų Amerikos valstybių, BRICS grupės), tuo atveju, jeigu poziciją pavyks apginti, tai reiškia, kad nebus leista sugriauti Sirijos ir pasikartojus „Libijos scenarijui“, žūti dešimtims tūkstančių žmonių (Libijoje per NATO bombardavimus ir kovas žuvo daugiau kaip 50 tūkst. civilių gyventojų), o taip pat Rusijos „sugrįžimą“ į Artimuosius Rytus, kaip didžios valstybės, o tai galutinai padarytų galą vienpolio pasaulio iliuzijoms.

Boris‘as Dolgov‘as, 2012-07-02

Šaltinis: Fondsk

 

 

 

 

 

Susiję:

Sirija: vox populi prieš para bellum

Pulkas Sirijos „draugų“

Bašaras Asadas: „objekto demonizavimas“

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas