Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Liubovė Panova – žinoma aiškiaregė, turinti unikalių gabumų. Ji yra knygų apie kantaktus su aukštesniaisiais pasauliais autorė. Pateikiame medžiagą apie gyvenimą po mirties, kurį Liubovė Panova gavo kontakduodama su angelais sargais.
Ar egzistuoja gyvenimas po mirties Visos pasaulio religijos (krikščionybė, islamas, budizmas, induizmas ir t.t.) tvirtina, kad mūsų žemiškasis gyvenimas tik pasirengimas tam gyvenimui po mirties, kuriame teisieji pateks į rojų, o nusidėjėliai – į pragarą. Beje, tikintys viena ar kita religija sudaro 80% pasaulio gyventojų. Likusieji 20% (ateistai) giliai širdyje tikriausiai taip pat supranta, kad po mirties reikalas nesibaigia amžinu gulėjimu karste po žeme.
Daug žmonių žino, kada ir kaip mirs. Jie visa tai mato sapne, kartais daugelį metų prieš mirtį. Kuo arčiau paskutinė valanda, tuo daugiau žmogus pradeda domėtis pomirtiniu gyvenimu, kapinių, mirties tema tampa jo mėgstamiausiomis. Kai kada naktimis jam sapnuojasi jau mirę giminaičiai, draugai. Jie ramina jį, kviečia sekti paskui juos, primena apie kai kuriuos reikalus, kuriuos žmogui reikia padaryti prieš paliekant šį pasaulį.
Daugelis mato Mirties požymius... Po tokio baisaus vaizdinio net labiausiai netikintys pradeda suprasti, kad paskutinė valanda arti. Mirtis gali turėti įvairius pavidalus – senutė, jauna gražuolė, vyras... Mirtis skeleto pavidalu, užsidėjusi gaubtą ir su dalgiu nepasirodo niekam. Tai yra tik meninis išsigalvojimas.
Kodėl žmonės miršta Atsitiktinių mirčių nebūna. Kada ir kokiu būdu mirs žmogus sprendžiama Danguje. Ir iki tol, kol neišmušė mirties valanda, žmogus yra nemirtingas. Galima kiek nori rizikuoti gyvybe: kristi iš dešimto aukšto, patekti po automobilio ratais, nuodytis, kartis, skandintis, tačiau jeigu ne likimas, tai ne likimas. Žinomi milijonai atvejų, kai žmogus likdavo gyvas esant pačioms neįtikinamiausioms aplinkybėms. Tokiems atvejams net yra patarlė: „Su marškinėliais gimė“.
Bet jeigu Danguje priimtas sprendimas ir mirties valanda išmušė, tai žmogaus jau niekas negali išgelbėti. Jis miršta, nepaisant visų pastangų ir atsargumo priemonių.
Bet kurią minutę žmogaus kelią gali nutraukti koks nors atsitiktinumas. Kulka, peilis, ant galvos nukritusi plyta, liga, stichinė nelaimė, automobilio avarija, nervinis pergyvenimas, kritimas... Viskas gali tapti žmogaus mirties priežastimi ir niekas nuo jos neapdraustas.
Tai sprendžia Aukščiausias teismas. Jis vyksta prieš žmogaus mirtį, o ne po jos, kaip mano daugelis pasaulio religijų. Aukščiausias teismas sprendžia – gyventi žmogui toliau ar jam atėjo laikas palikti žemiškąją buveinę. Ten nustatomas tikslus laikas, kada žmogus turi iš gyvenimo išeiti. Mirties valanda gali ateiti arba po kelių sekundžių po Teismo sprendimo, arba po kelių dienų. Aukščiausias teismas renka, kokiu būdu žmogus mirs ir kokia bus jo mirtis. Ir svarbiausia, nusprendžiama: kur žmogus po mirties pateks – į Rojų arba į Pragarą. Dabar tarp žmonių vyrauja nuomonė, kad atseit kažkur Danguje yra Likimo knyga, kurioje nustatyta, kas ir kada turi mirti. Tai yra kiekvienam žmogui nuo gimimo nustatytas gyvenimo terminas. Iš tiesų tai yra ne taip. Savo mirtį kiekvienas žmogus „užsidirba“ tik pats. Aukščiausias teismas nenustato iš aukščiau žmogaus mirties datos, o tik apibendrina jo gyvenimą.
Kur ir kaip vyksta Aukščiausias teismas Aukščiausią teismą praeina visi žmonės, gyvenantys žemėje. Absoliučiai visi – carai ir skurdžiai, šventieji ir žudikai, kūdikiai ir seni žmonės, tikintys ir netikintys... Išimčių nėra niekam. Visus teisia pagal vieną įstatymą – krikščionis ir musulmonus, budistus ir ateistus, turtingus ir neturtingus, žymius ir vargšus. Taisyklės visiems vienodos, ir jos nesikeičia milijonus metų. Šiuolaikinius žmones teisia lygiai taip pat, kaip teisė Adomą ir Ievą.
Kas dalyvauja Teisme Teisiamasis visus juos mato įprastuose žmogiškuose pavidaluose. Įskaitant ir angelus. Žmogus stebi viską, kas vyksta, kaip įprastame, realiame gyvenime. Vienoje pusėje yra angelai ir mirę žmonės. Kitoje pusėje – gyvi giminės ir artimieji. Teisiamasis stovi tarp gyvųjų. Prieš jį sėdi angelai ir mirę žmonės. Teismo patalpų yra daugybė ir visos jos skirtingos. Yra erdvesnės, šventiškesnės, iškilmingesnės salės, užpildytos šviesa. O yra niūrūs, griežti, slegiantys rūsiai. Kiekvieną žmogų teisia toje patalpoje, kurios jis vertas.
Pačiame centre sėdi Dangaus angelas. Jis žmogui paskelbia: „Viskas. Mes priėmėme sprendimą. Tu privalai palikti žemę. Pažiūrėkime, kaip tu gyvenai...“ Po šių žodžių angelai rodo žmogui visus įvykius ne tik iš savo pusės, bet ir jį supančių žmonių akimis. Jam paaiškėja, kas ir kaip iš tiesų buvo nusiteikęs jo atžvilgiu: kas jį mylėjo, kas nekentė, kas padėjo, kas apgaudinėjo. Jis mato visus savo poelgius – gerus ir blogus. Jam į daugelį dalykų atsiveria akys. Be to, angelai žmogui rodo ne tik jo padarytas klaidas, bet ir praleistas galimybes. Jis gali pamatyti, kaip būtų susiklostęs jo gyvenimas, jeigu jis būtų pasielgęs teisingai, o ne kitaip. Ir atvirkščiai, gali pamatyti, kokių pavojų jam pavyko išvengti.
Sprendimas Pragyventas gyvenimas vertinamas pagal šią sistemą: ant vienos svarstyklių lėkštės dedami visi geri ir vertingi darbai, kuriuos žmogus atliko, ant kitos lėkštės – vis blogi, kuriuos jis sukūrė. Ir lygina. Vertinimo skalė labai didelė. Priklausomai nuo „svarstyklių“ parodymo žmogus gali patekti arba į vieną iš septynių Rojaus lygių, arba į vieną iš septynių Pragaro lygių. Ir Rojuje, ir Pragare yra ir geriausi, ir blogiausi lygiai. Rojaus blogiausias lygis geresnis už geriausią Pragaro lygį. Mažiausios prabos auksas vis tik daug vertingesnis už pirmarūšį purvą.
Gėriuipriskiriami visi poelgiai, kurie atlikti veikiant tokiems jausmams, kaip meilė, draugystė, garbė, pagarba, užuojauta ir tt.
Blogis – tai veikos, kurias sukėlė neapykanta, godumas, garbės troškimas, pavydas, žiaurumas ir t.t.
Įprastame gyvenime žmonės dažnai stengiasi savo ydas užmaskuoti dorybe. Pavyzdžiui, savo artimiesiems duoda pinigų ne dėl to, kad nori jiems padėti, o dėl to, kad pasigirtų savo turtais, savo tuštybės pataikavimui, nori pasidaryti sau reklamą. Arba, tarkime, mergina tekėdama „iš meilės“, iš tiesų svajoja apie vyro pinigus. Tai yra jos poelgį sukėlė ne meilė, bet savanaudiškumas.
Sunkiausios nuodėmės Sunkiausioms nuodėmėms priskiriamos: - savižudybė; - nužudymas; - išdavystė;
- vagystė. Vienas dalykas, kai žmogus nužudė, gindamas save, savo šeimą. Ir visai kita, jeigu nužudymas buvo įvykdytas dėl turtinės naudos.
Kiekvienas žmogus, kiekvienas jo poelgis vertinamas griežtai individualiai. Skirtingai nuo žemiškojo baudžiamojo teismo Aukščiausiame teisme negalima papirkti teisėjo, liudytojų arba dar ko nors. Tiems artimiesiems ir pažįstamiems, su kuriais mirštantis negali asmeniškai atsisveikinti, jis pasirodo sapne. Jie mato keistą, nerimą keliantį sapną. Ir tik praėjus tam tikram laikui šie giminės sužino liūdną žinią. Kai kada mirties valandą nutolina daugeliui metų. Iki kito Aukščiausių jėgų sprendimo. Vis dėl to tokių Aukščiausių jėgų sprendimų žmogaus gyvenime gali būti daugiausia trys. Po pirmų dviejų sprendimas nevykdomas, o trečią kartą pasiima galutinai.
Mirtis – tai žmogaus perėjimas iš žemės pasaulio į dangaus. Žmogaus perėjimas iš vieno pasaulio į kitą griežtai kontroliuojami. Iš tikrųjų numirti ne taip paprasta. Net savižudžiai ne visai savižudybės bandymais pasiekia savo tikslą.
Mirti be angelų leidimo neįmanoma. Tie patys savižudžiai gali nusižudyti tik tada, kai Aukščiausios jėgos duoda tam „sutikimą“. Kas vyksta nuo mirties momento
Palaipsniui žmogus nebejaučia fizinio skausmo. Prasiseda visiška ramybė ir susitaikymas. Žmogus mato savo negyvą kūną iš šalies. Jis žiūri, kaip aplink jį verkia žmonės, girdi jų balsus, stebi gydytojus, kurie bando atgaivinti jo kūną. Kai miręs žmogus bando pakalbėti su gyvais, jis pamato, kad jo niekas nemato ir negirdi. Kai jis bando paliesti gyvus žmones, tai jo rankos laisvai praeina per jų kūnus, nesutikdamos jokių kliūčių. Galiausiai siela patenka į Aukščiausią teismą. Kūnas tuo metu guli be jokių gyvybės ženklų, širdis neplaka, kvėpavimo nėra. Jeigu žmogui paskelbia nuosprendį ir jis patenka arba į Rojų, arba Pragarą, tai jo kūnas galutinai numiršta. Jis atšąla, sustingsta, ant jo atsiranfa lavondėmės, jis pradeda pūti ir po kurio laiko pradeda irti.
Manoma, kad klinikinė mirtis atsiranda dėl trumpalaikio širdies sustojimo. Tai yra širdis neatlaikė, sutreikavo ir žmogus atsirado ties mirties slenksčiu. Todėl, norėdami sugrąžinti žmogų į gyvenimą, pirmiausia pradeda masažuoti širdį.
Iš tiesų viskas ne taip.
Po klinikinės mirties žmonės visai kitaip žvelgia į pasaulį. Jie įsitikina, kad pomirtinis gyvenimas yra, jie nustoja bijoti savo mirties, tampa geresniais, žmogiškesniais...
Beje, tame ir yra klinikinės mirties prasmė. Tai labai stipri priemonė, kurią naudoja angelai, siekdami žmogaus gyvenimą nukreipti tinkama tėkme. Gerą vietą aname pasaulyje reikia užsitarnauti Atkreipkite dėmesį į frazę: „Jis išsirūpino sau tą vietą“. Ką tai reiškia? Faktas, kad geros vietos Dangaus pasaulyje visada užimtos. Tai Pragare vietų pakankamai. O norint patekti į Rojų, reikia labai pasistengti.
Kiekvienas žmogus, gyvenantis žemėje, turi kažką, kuris rūpinasi juo Danguje. Tai pats artimiausias pagal sielą žmogus, kuris mirė anksčiau. Juo gali būti vyras, žmona, tėvas, motina, giminaitis, draugas. Giminystė pagal sielą daug svarbiau už kraujo giminystę.
Tai priklauso nuo aplinkybių. Jeigu žmogus mirė anksti, tai visai nereiškia, kad jis dėl kažko nusikalto ir jam dėl to neleido ilgiau pagyventi. Ilga vieniša senatvė sukelia daugiau kančių nei džiaugsmo.
Žmogus žemėje turi pragyventi devynis gyvenimus, po mirties persikeldamas iš vieno kūno į kitą. Tik po to jo sielą perveda į kitą lygį. Bet tuos devynis gyvenimus žmogus turi pragyventi ne bet kaip, o prasmingai. Prasmė yra tokia: žmogus pastoviai turi spręsti įvairius uždavinius, kuriuos jam iškelia gyvenimas. 2012-07-03 |
Komentarai
nusisneka aplamai viskas
nusisneka aplamai viskas netiesa. viskas nuo palinkybiu priklauso. ka pasirinksi. tiap ir nukeliasi.. isisaiskinau visa aplinka. to paties dievo malones paglaba itariu nes niekada niekam nesu nieko blogo padares nei net pagalvojes.
Skelbti naują komentarą