Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Persijos įlankos infrastruktūra rengiasi karui

http://lt.wikipedia.org       Jungtiniai Arabų Emyratai atidarė magistralinį naftotiekį, apeinantį Ormūzo sąsiaurį, kurį Iranas grasina uždaryti.

       JAE energetikos ministras pareiškė, kad šis naftotiekis, kurio ilgis 400 kilometrų, sujungia Habšano telkinius vakaruose su rytuose esančiu uostamiesčiu Fudžeira.

        Pagal planą kasmet jis turi perpumpuoti iki 1 milijono 800 tūkstančių barelių naftos, tai sudaro maždaug 70% JAE žalios naftos eksporto per dieną.

       Irano vyriausybė grasina užblokuoti šį jūros kelią atsakydama į Vakarų valstybių sankcijas, kurios priimtos dėl jo branduolinės programos. 

        Pirmiausia komentarai iš tinklo:

       „Pačiuose Emyratuose baigiasi nafta, todėl akivaizdu, kad per šį naftotiekį planuoja tiekti ne tik JAE naftą, bet ir jų kaimynių – Saudo Arabijos. JAE politika yra diversifikuoti savo pajamas, Dabar tai statyba, prekyba ir t.t. Oficialiai deklaruojamas skaičius - 9% visų valstybės biudžeto pajamų iš naftos, t. y. Jie jau de facto nepriskiriami didžiausiems naftos eksportuojams.

       Karo atveju įlankoje, naftotiekis bus atakuojamas Irano specialiųjų pajėgų ir bus vykdomos organizuotos diversijos. Taigi, tai ne panacėja naftos vartotojams.

       Spaudoje tiesiai pasakyta apie Saudo Arabijos deklaruojamų naftos telkinių išteklių padidinimo 40% faktą.

       „Stambiausios pasaulio naftos eksportuotojos Saudo Arabijos naftos rezervai gali būti padidinti 40% arba 300 mlrd. barelių, praneša Guardian.co pateikdamas nuorodą į Wikileaks medžiagą“. 

       Taigi, kiek ten dar lieka naftos labai įdomi tema analizei“.

       O štai ir duomenys.

       Žiniasklaida pranešė apie tai, kad JAE atidarė naują naftotiekį, leidžiantį naftą krauti į tanklaivius apeinant Ormūzo sąsiaurį, kurį uždaryti Iranas aktyviai grasina nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio.

       Lygiagrečiai Saudo Arabija pareiškė, kad modernizavo vamzdyną nuo angliavandenilių telkinių Rytų provincijoje iki Janbu Raudonojoje jūroje, per kurį bus galima pumpuoti iki 2 mln. barelių per parą.

       Tuo atveju, jeigu bus uždarytas Ormūzo sąsiauris, pasaulinė naftos rinka praras 17 mln. barelių per parą, o tai sukels labai sunkius padarinius pasaulio ekonomikai, jau nekalbant apie įlankos valstybių ekonomiką, kurios praras pagrindinę angliavandenilių eksporto magistralę. 

       Toks pavojus egzistuoja.

       Irano parlamento deputatas Džavadas Karimis Kodusis pateikė svarstymui įstatymo projektą dėl Ormūzo sąsiaurio uždarymo laivybai. Kalbėdamas kolegoms, tautos išrinktasis pareiškė, kad daugiau kaip pusė deputatų palaiko iniciatyvą, apie tai praneša RBK, duodamas nuorodą į Reuters.

       Per Ormūzo sąsiaurį, kurį Irane vadina „pasaulio pilimi“, praeina daugiau kaip 40% naftos, tiekiamos vandeniu. Iraniečiai seniai grasina Europos valstybėms blokuoti sąsiaurį atsakydami į sankcijas, įvestas prieš respubliką.

       „Jeigu sankcijos prieš Teheraną toliau tęsis, šių valstybių laivai neturės teisės kirsti Ormūzo sąsiaurio, - pareiškė D.Kodusis.- Jeigu mes uždarysime sąsiaurį, nė viena valstybė negalės jo atidaryti vėl“.

       Jeigu įstatymo projektą priims deputatai, tai dokumento likimą spręs dvasinis Irano lyderis, ajatola Ali Chomeinis, kuris kol kas į idėją žiūri skeptiškai.

       Vyriausybėje parlamentarų iniciatyvą greičiausiai palaikys – anksčiau anlogišką iniciatyvą pateikė keletas ministrų.

       Tuo tarpu Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis pareiškė, kad vargu ar Iranas iš tikrųjų įvykdys savo grasinimą užblokuoti sąsiaurį.

       Šiomis dienomis Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas Vakarų valstybių politiką respublikos atžvilgiu pavadino „karu“, kurį Teheranas ketina laimėti.

        Tam tikra prasme Persijos įlankos valstybių naftotiekių statyba ir naftos eksporto maršrutų diversifikavimas sukeltas baimės dėl konflikto su Iranu ir jo grasinimų užblokuoti Ormūzo sąsiaurį.

       Nepaisant to, Persijos įlankos valstybėms nepavyks atsikratyti priklausomybės nuo Ormūzo sąsiaurio dar bent dešimtmetį. Tokia nuomone su Nakanune.ru pasidalino Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovas Konstantinas Simonovas.

      Konstantinas Simonovas: Žinoma, šis sprendimas ne konjunktūrinis, jis seniai priimtas, todėl kad ten puikiai supranta tą didžiulę riziką, kurią apima Irano grasinimas uždaryti Ormūzo sąsiaurį. Žinoma, kad visa Saudo Arabijos eksporto politika statoma kaip tik ant bandymo dalį eksporto permesti į Raudonąją jūrą ir lygiai tą patį daro likusios įlankos valstybės, pavyzdžiui, Kataras. Dabar visas Kataro eksportas eina per Ormūzo sąsiaurį. 

       Ne paslaptis, kodėl Kataras agresyviai pasisako už Asado režimo Sirijoje likvidavimą.

       Todėl, kad Kataras planuoja pastatyti dujotiekį per Sirijos teritoriją iš Saudo Arabijos į Turkiją.

        Visos Persijos įlankos valstybės puikiai supranta, kad karinė operacija Irane, jeigu prasidės, tai neišvengiamai palies Saudo Arabiją, dabar santykiai tarp Irano ir Saudo Arabijos labai sudėtingi, juos apsunkina sunitų režimo Saudo Arabijoje ir šiitų režimo Irane priešprieša.

       Aš visiškai įsitikinęs, kad Iranas, jeigu bus agresija iš JAV arba Izraelio pusės, smogs smūgį ir į Saudo Arabiją.

       Klausimas: Visi kalba apie tai, kad užminuoti Ormūzo sąsiaurį gana pavojinga, todėl kad sunku bus jį išminuoti, kai iškils tokia būtinybė. Jūsų nuomone, Iranas žengs tokį rizikingą žingsnį?

        Konstantinas Simonovas: Pirmiausia jis užblokuos Ormūzo sąsiaurį, tai padaryti labai lengva, atsižvelgiant į tai, kad ten plaukia tanklaiviai su nafta, ten užtenka padegti keletą tanklaivių, ir sąsiauris bus uždarytas.

       Saudo Arabija tai puikiai supranta ir bando sumažinti tas rizikas, permeta naftotiekius į Raudonąją jūrą, iš kur galima jau ir į Viduržemio jūrą išeiti, ir kiti keliai ten egzistuoja. Todėl, visa tai įlankos valstybių sena strateginė politika.

       Bet čia kalbama ne tik apie dalinius tiekimus, ir mes puikiai suprantame, kad jeigu bus užblokuotas Ormūzo sąsiauris, tai visų kiekių į Raudonoją jūrą kol kas neišeis permesti. Ir čia iškyla labai paprastas klausimas: kas anksčiau – ar karas prasidės ar Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos valstybės sugebės pastatyti vamzdynų maršrutus, siekiant sumažinti apkrovas į Ormūzo sąsiaurį?

       Klausimas: Galima pasakyti, kad tokia diversifikacija žymiai sumažins Irano įtaką situacijai?

        Konstantinas Simonovas: Žinoma, diversifikacija vyksta, bet jeigu Saudo Arabija iškris iš išgavimo, tai štai visi tie kiti eksporto keliai, žinoma geri, bet nepakankami.

       Net jeigu tiesiog žiūrėti į skaičius – 2011 metais per Ormūzo sąsiaurį praėjo 17 mln. barelių per parą – tai labai didelis skaičius. Be to, Saudo Arabija išgavo iš viso 11,2 mln. barelių per parą.

       Spręskite patys, kokį tūrį reikia permesti – viską, ką išgauna Saudo Arabija ir dar pusę to.

       Šiandien tokių galingumų nėra.

       Visi tie naftotiekiai – tai gerai, bet užtikrinti 17 mln. barelių per parą tranzitą jie paprasčiausiai negali. 

       Todėl, nepaisant visų tų apėjimo kelių, Ormūzo sąsiaurio užblokavimo atveju, be jokių abejonių, pasaulio naftos rinkos grius.

Sergej‘us Filatov‘as, 2012-07-21

Šaltinis: Trueinform

 

 

Susiję:

Saudo Arabija rengia naftos rinkos griūtį

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas