Latvija pateks į Europos pagrindinių ofšorų klubą

http://lt.wikipedia.org/         2013 metais Latvija įves palankią mokesčių tvarką tarptautinėms holdingo kompanijoms. Tai Baltijos valstybę pastatys į vieną eilę tarp tokių populiarių mažų mokesčių Europos valstybių, kaip Kipras, Malta, Olandija ir Liuksemburgas.

       Tikimasi, kad vieni iš pirmųjų atsivėrusiomis galimybėmis nepamirš pasinaudoti verslininkai iš NVS valstybių, įskaitant rusus.

         Ponai ir ponios, naujas holdinginis režimas!

       Pastaraisiais metais Latvija tampa valstybe vis labiau draugiškesne tarptautiniam verslui ir kapitalui. Kiti metai pasižymės naujomis Latvijos kompanijų panaudojimo galimybėmis tarptautinėje investicinėje veikloje.
       2011 metų gruodžio mėnesį kartu su dokumentų paketu, lydinčiu valstybės biudžeto patvirtinimą, parlamentas priėmė įstatymo „Dėl įmonių pajamų mokesčio“ pataisas, kurios įsigalios 2013 metais. Šie pakeitimai, nors praktiškai ir liko plačiosios visuomenės nepastebėti, tapo tikru proveržiu liberalizuojant Latvijos mokesčių teisę.

       Iš esmės, nuo 2013 metų (dalinai nuo 2014 m.) Latvijoje pradės veikti pilnavertis palankus holdinginis režimas. Jo požymiai yra jau ir dabar, visų pirma, kai kurių gautų ir išmokėtų dividendų atleidimas nuo mokesčio. Artimiausioje ateityje Latviją bus galima drąsiai lyginti su tokiais tradiciniais pasaulinės investicinės veiklos centrais, kaip Kipras, Malta, Olandija, Liuksemburgas.

                                      Premijos ir paskatos investuotojams 

       Pagal teisės aktų pakeitimus nuo 2013 metų nebus apmokestinamos Latvijos kompanijų pajamos iš akcinio kapitalo ir akcijų pardavimo, o taip pat gauti visi dividendai. Taip pat nebus apmokestinami mokėjimo šaltinio mokami dividendai į kitas valstybes. O nuo 2014 m. nebus apmokestinami mokėjimo šaltinio palūkanų ir rojalti mokėjimai į kitas valstybes

       Latvijos holdinginio režimo pagrindinis privalumas yra papildomų sąlygų nebuvimas. Visos kitos Europos valstybės, kuriose veikia palankios sąlygos tarptautinių holdingų kūrimui – Kipras, Malta, Olandija, Austrija, Danija, Šveicarija, Švedija, - nustato apribojimus vadovaujantis vienu arba keliais parametrais, tokiais, kaip dalyvavimo dukterinės kompanijos kapitale procentas (kaip taisyklė, reikalaujamas ne mažesnis kaip 10%), valdymo terminas (ne mažiau nei metus), dukterinės kompanijos veiklos rūšis (tai neturi būti investicinė veikla) ir apmokestinimo lygis dukterinės kompanijos šalyje. Be to, beveik visos valstybės, išskyrus lojališkiausias tarptautiniams investuotojams - Kiprą ir Maltą -, leidžia išmokėti dividendus be mokesčio tik Europos kompanijoms arba kompanijoms iš valstybių, su kuriomis sudarytos mokesčių konvencijos.
       Latvijoje vienintelis apribojimas yra tas, kad holdinginis režimas netaikomas pajamoms, gautoms ir išmokėtoms neapmokestinamose šalyse, kurios įeina į taip vadinamą Ministrų kabineto „juodą sąrašą“ – tai tokios ofšorinės jurisdikcijos, kaip Panama, Belizas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Bahamai ir kitos.
       Dvigubo apmokestinimo išvengimo,  kuris taip reikšmingas investicinei veiklai, sutarčių tinklas Latvijoje pakankamai platus, jo pakanka užtikrinti holdinginio režimo veikimą. Šiandien sutartys veikia su 51 valstybe, jų tarpe praktiškai visos Europos valstybės, JAV, Kanada, Kinija ir NVS valstybės – tokios, kaip Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekistanas, Azerbaidžianas. Ilgai lauktas susitarimas su Rusija, RF Dūmos turi būti ratifikuotas iki metų galo ir įsigalios 2013 metais.


                                           Latvija, jūsų pasirodymas!

       Latvija į tarptautinio kapitalo areną išeina, turėdama puikius konkurencinius pranašumus. Žinoma, kad artimiausiu metu pastumti tokių holdinginių senbuvių, kaip Olandija, Liuksemburgas arba Šveicarija, pozicijas bus gana sunku, juk jų neginčijamas pranašumas – tai stabilūs teisės aktai, nesikeitę dešimtmečius, ir reputacija pasaulio bendruomenėje.

       Tačiau konkuruoti su taip rusų mylimais Kipru, Malta ir net kaimynine Estija, Latvija yra gana pajėgi. Apmokestinimo sąlygos panašios. Registravimo procedūra taip pat paprasta, nereikalauja asmeninio steigėjo dalyvavimo. Kompanijos aptarnavimas tokio paties lygio ir kaina gerokai mažesnė negu, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Liuksemburge, Danijoje, Švedijoje. 
       Pastebėsiu, kad Malta, priešingai nuo Latvijos ir Kipro, pastebimai pralaimi „Rytų fronte“, neturėdama susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nei su viena NVS valstybe. Estai, savo ruožtu, neturi veikiančių mokesčių konvencijų su Rusija ir Uzbekistanu. Be to, kapitalo prieaugio pajamas, kai kompanija paskirsto jas savo akcininkams, Estijos valstybė apmokestins pajamų mokesčiu.


                                                    To nėra net Kipre

       Taigi, artimiausioje ateityje stipriausiu Latvijos konkurentu žemų mokesčių fronte bus Kipras. Bet Latvija turi savo reikšmingus pliusus, kurių neturi Viduržemio jūros regiono konkurentas. Tai geografinė padėtis transporto kelių kryžkelėje, artumas su Rusija ir kitomis NVS valstybėmis, patogios gyvenimo sąlygos, paprasta procedūra investuotojams gauti leidimą gyventi Europoje.
       Be to, Latvijos bankų sistema išsiskiria plačia bankų produktų ir paslaugų pasiūla, lojalumu nerezidentiniams klientams, ir svarbiausia, lyginant su Pietų Europos bankais, daug didesniu stabilumu. Pagaliau, Latvija iš esmės vienintelė Europos valstybė, kurioje beveik visi gyventojai žino rusų kalbą, ir finansų paslaugos rusų kalba čia ne privilegija išrinktiesiems, o įprastas normalus reiškinys.
       Visa tai Latviją daro patrauklia šalimi organizacijoms, įskaitant realaus verslo organizacijas. Čia taikomas vienas iš mažiausių pelno mokesčių įmonėms Europoje, prekybinės veiklos vykdymui ES teritorijoje įmonė be problemų registruojama, kaip PVM mokėtoja, pakanka kvalifikuotų darbuotojų, kalbančių rusų ir anglų kalbomis; yra galimybė gauti finansavimą iš Europos fondų gamybos organizavimui ir verslui paslaugų sferoje.


                                      Investuotojus skaičiuoja pagal rudenį

       Yra pakankamai pagrindo tikėtis, kad busimas mokesčių liberalizavimas taps reikšmingu Latvijos ekonomikos postūmiu. Pirmiausia, tam tikra dalis investuotojų neapsiribos tik pasyvių holdingų registravimu, o pradės į Latviją perkelti realią veiklą, atidarydami biurus ir gamybą, samdydami darbuotojus. Antra, užsienio kapitalo atėjimas sukurs pagrindą holdinginių ir prekybos kompanijų aptarnavimo industrijai: teisininkų, buhalterių, auditorių, sekretorių ir t.t.
       Norint palaikyti puikias teisėkūros iniciatyvas praktikoje, Latvijos valstybės institucijoms, įskaitant mokesčių, lieka tik palinkėti visiškai perimti lojalų požiūrį, kuris taip būdingas, pavyzdžiui, Kiprui – valstybei, kurioje tarptautinis verslas yra vienas iš ekonomikos pagrindų.

       Galvoju, kad susidomėjimo pakilimą Latvija ir Latvijos kompanijų su užsienio kapitalu registravimą mes stebėsime jau šių metų rudenį. Be to, dar iki holdinginio režimo įvedimo daugelis „Rytų“ klientų, dažniausiai iš Rusijos ir Baltarusijos, čia kompanijas registravo prekybos su Europos partneriais organizavimui.

Tatjana Liutinskaja, 2012-08-05

Šaltinis: Imhoclub

 

 

Susiję:

Latvija: neoliberalaus eksperimento žlugimas

Duonos kepalo metafizika

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.