Dabartinės Sirijos situacijos vystymesi be anksčiau išvardintų momentų (radikalaus islamizmo įtakos sustiprėjimo; pato situacijos kariaujančių šalių pusių balanse) reikia pažymėti dar ir šiuos dalykus.

       Pirmas ir labai neraminantis. Kova vyksta daugiausia ne ideologiniu, o konfesiniu pagrindu. Tai, pirmiausia, sunitai, alavitai (padedant krikščionims ir čerkesams), o taip pat kurdai, kurie Sirijos situacijoje siekia savo asmeniškų interesų - „Didžiojo Kurdistano“ sukūrimo. Šį faktą jau atvirai pripažįsta intelektualai iš Sirijos nacionalinės tarybos (SNT). Apskritai, galima pastebėti įdomų dėsningumą: pagal SNT vadovų pareiškimus galima tiksliai prognozuoti situacijos vystymosi šalyje tendencijas, pasiremiant „atvirkščiai“ principu. Iš pradžių buvo pareiškimai išimtinai apie taikią kovą prieš režimą; užsienio kišimosi ir „Libijos scenarijaus“ pakartojimo negalimumą; po to buvo tvirtinama apie islamistų silpnumą šalyje ir tai, kad dauguma gyventojų tradiciškai nepriima „Brolių musulmonų“; buvo pabrėžiamas Sirijos tautos vieningumas, nepaisant konfesinės priklausomybės; buvo kalbama apie derybų su režimo atstovais, išskyrus Prezidento Bašaro Asado artimiausią aplinką, realumą; ir pan. Nereikia nė sakyti, kad visi šie pareiškimai išsipildė, bet priešingai. Tai liudija, kad Sirijos (kaip ir bet kurios kitos šalies) inteligentai taip pat „siaubingai toli nuo liaudies“ ir toliau plasnoja iliuzijų debesyse. Pesimistiškiausios situacijos vystymosi prognozės, apie kurias anksčiau kalbėjome, pildosi ir tarpkonfesinės priešpriešos, kaip pagrindinės konflikto varomosios jėgos, situacija tapo realybe. Deja, tenka konstatuoti, kad Sirija užtikrintai kartoja tos pačios Libijos kelią, tik dar privers ir savo kaimyną Libaną prisijungti prie to košmaro. Asado pasitraukimas nieko neišsprendžia, nes alavitų bendruomenė kartu su juo niekur neišeis, o tai ilgalaikėje perspektyvoje reiškia rusenantį konfliktą. Įvykiai Libane dabar tą visiškai įrodo, be to, netgi piešia labai tikėtiną tokios konfrontacijos scenarijų. Sirijos pasipriešinimo kovotojų įvykdytas šeicho Hasano Mandato (vadovavo Sirijos genčių ginkluotiems apsaugos būriams) sūnaus pagrobimas, kuris vadovauja nedidelei, bet labai kovingai šiitų genčiai Libane, ir po to užsiliepsnojusi ginkluota kova ir atsakomieji sunitų pagrobimai, aiškiai parodo prie ko gali atvesti tokia konfrontacija. Be to, sunitų pusėje kovoja labai radikalios figūros iš Palestinos „Al Qaedos“ „Fatah al-Islam“, o į Siriją „padėti revoliucijai“ patraukė savanoriai, kurių ideologinės nuostatos civilizuotame pasaulyje labai nepriimtinos. Pavyzdžiui, neseniai kovose už Alepą žuvęs žinomo čečėnų kovotojo R.Gelajevo sūnus arba figūros iš A. az- Zavarihio artimiausios aplinkos.

       Esant tokioms aplinkybėms, pačioje "Hezbollah", kuri kol kas nesikiša į susirėmimus tarp sunitų ir šiitų Libane, vyksta motyvų kova. Partijos 9 –os konferencijos išvakarėse judėjimo vadovybėje prasidėjo diskusija dėl tolesnės "Hezbollah" taktikos Sirijos atžvilgiu. Vis garsiau pasigirsta balsai, kad „dėmesį reikia sutelkti į kovos vidinį frontą“, nes Asado režimo gyvybingumo situacija vis labiau neramina. Tačiau tikriausiai ryžtingo santykių su Damasku nutraukimo nebus. Būtent dėl tos priežasties, kad lemiamos kovos už įtaką Libane išvakarėse, "Hezbollah" negali netekti faktiškai vienintelio strateginio sąjungininko, kaip Iranas. Vargu ar Teherane ramiai priimtų judėjimo vadovų kategorišką sprendimą „dėl paramos Damaskui nutraukimo“. Jeigu toks sprendimas vis dėlto bus priimtas, tai labai tikėtina, kad tai reikštų, jog Teherane nemato perspektyvų, kad "Hezbollah" palaikytų Sirijos vadovybę tokia forma, kuri yra šiandien, tai yra siuntimui į Siriją judėjimo kovotojų, tiesioginiam dalyvavimui kariniuose veiksmuose. Tai reikš, kad "Hezbollah" bus iškeltas uždavinys koncentruoti jėgas kovai prieš sunitų įtaką Libane. Teheranas "Hezbollah" mato savo paskutinę tvirtovę šiame regione, kurią reikia atitraukti nuo „smūgio“ ir ją išsaugoti, kad ir kas atsitiktų. Iš to sektų sprendimas dėl judėjimo kovotojų Sirijoje sumažinimo arba mažiausiai jų skaičiaus nedidinimo. Plius pagalba sukuriant galingą gynybos infrastruktūrą: požeminius bunkerius, telefoninio ryšio autonominius punktus ir apsiginklavimas Irano gamybos bepiločiais lėktuvais. Toks sprendimas logiškas, kadangi Teherane gerai įsivaizduoja savo pagrindinio priešininko Rijade tolesnius siekius. Šių metų liepos 17 d. karaliui Abdalui princą Bandarą Bin Sultaną paskiriant nauju Generalinės žvalgybos valdybos vadovu, jam buvo iškelti du pagrindiniai uždaviniai. Pirmas – visokeriopa parama B.Asado režimo Sirijoje nuvertimui, ir antras – patikimos atsvaros Irano ekspansijai regione sukūrimas. Antrame uždavinyje ypač svarbią vietą užima Rijado pakaliko Saado Haririo sugrąžinimas į Libano valdžią ir "Hezbollah" įtakos šalyje sumažinimas. Asado žlugimas sukels moralinį kolapsą tarp jo šalininkų Libane, kurie dabar sudaro valdančią koaliciją ir jos didelį susilpnėjimą. Ir tą Teherane taip pat gerai supranta, ir todėl neatmestina, kad ateities kovoms nuspręs „išsaugoti“ "Hezbollah".

       Tokia pati situacija stebima ir tarp kurdų. Mes jau kalbėjome, kad Damaskas taktiniais sumetimais pasienio su Turkija rajonuose, kuriuose jie kompaktiškai gyvena, valdžią faktiškai atidavė Kurdistano darbininkų partijai (KDP). Žinoma, mainais į opozicijos įtakos tuose rajonuose sumažinimą ir į ardomosios veiklos prieš Turkijos tikslus vykdymą. Ši Sirijos parama stimuliavo kovos tarp įvairių partijos frakcijų KDP viduje paaštrėjimą, tiek dėl finansų pagalbos gavimo klausimo, tiek ir dėl valdžios faktiškai Sirijos valdžios rankomis sukurtoje autonomijoje, esančioje Sirijos šiaurėje. Kaip to pasekmė, įvairios frakcijos pradeda manevruoti, tai pasireiškia kontaktų su Sirijos opozicijos atstovais užmezgimu. Pagal kai kurių ekspertų duomenis, kurdų įtakos rajone, Haseke jau įsikūrė Sirijos pasipriešinimo branduolys, tai žinoma, pažeidžia anksčiau pasiektus susitarimus tarp Sirijos KDP filialo ir Damasko. Akivaizdu, kad yra pozicinių nesutarimų tarp šios partijos Irako ir Sirijos filialų.

J.B.Ščeglovin‘as, 2012-08-26

Šaltinis: Institut Bližnevo Vostoka

„Sirijos kronika“. Įvykių analizė ir prognozė.

Susiję:

Sirija, pasaulinis džihadas ir naftos kalifatas

Sirijos krizės paaštrėjimas