„Juodųjų transplantologų" teismo procesas

http://albanur.eu       Prištine atsinaujinusiame teismo procese, „juodųjų transplantologų" byloje, pirmą kartą kalbėjo Šveicarijos teisininkas Dikas Martis. Būtent jis 2010 metų pabaigoje, kaip ETPAspecialusis pranešėjas savo ataskaita apie Kosovo separatistų lyderių siaubingus nusikaltimus Europos visuomenėje „sukėlė sprogimą“.  2011 metais prasidėjęs procesas kol kas savo dėmesį fokusuoja į Prištino privačios klinikos „Medicus“ veiklą. Ji buvo uždaryta 2008 metais po to, kai Europos Sąjungos atstovams ir kitoms tarptautinėms organizacijoms tapo žinoma apie ten vykdomas slaptas inkstų išėmimo operacijas. Tačiau Dikas Martis turi rimtą pagrindą teigti, kad „juodoji transplantologija“ Kosove klestėjo dar 10 – ojo dešimtmečio pabaigoje.

       Nepaisant turimų liudijimų svarbos, sunku tikėtis, kad teismas, kuris vyksta Kosovo administraciniame centre, globojant ES misijai, nors kažkiek padės atkurti teisingumą Serbijai ir Kosovo serbams. Greičiausiai dabartiniai klausymai kartu su 2010 metais paviešintu JTO Tarptautinio teismo sprendimu dėl Kosovo statuso taps dar vienu egzistuojančių tarptautinių  teisinių mechanizmų, kurie pateko į „Naujos pasaulio tvarkos“ architektų rankas, krizės pavyzdžiu. Šiuolaikiniame pasaulyje nacionalinių valstybių interesų apsauga turi būti grindžiama, pirmiausia, vykdoma aktyvia ir suverenia užsienio politika, turint atramą atitinkamose tarpvalstybinėse struktūrose ir kariniuose- politiniuose blokuose. Serbijai tokia atrama gali būti tik strateginė partnerystė su Rusija ir integraciniai junginiai, kuriuose ji dalyvautų – nuo Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginės valstybės ir Muitų sąjungos iki Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, bet jokiu būdu ne Europos Sąjungos institutai.

       Diko Marčio ataskaita buvo nusikaltimų, kuriuos Kosovo krašte vykdė „Kosovo išlaisvinimo armijos“ (KLA) kovotojai, pirmu autoritetingu tarptautiniu liudijimu. Savo ataskaitoje autorius ypač palietė „juodosios transplantologijos“ Kosove temą, kai iš albanų kovotojų užgrobtų civilių gyventojų (daugiausiai serbų) buvo išimami organai pardavimui į Europos „juodąsias rinkas“. Pagal Diko Marčio duomenis, „organus išimdavo iš kai kurių belaisvių klinikoje, esančioje Albanijos teritorijoje, prie Fušo –Krujaus miesto, netoli nuo sostinės Tiranos. „Kai tik transplantacijos chirurgai atvykdavo į vietą ir būdavo pasirengę operuoti, belaisvius individualia tvarka paimdavo iš „saugaus namo“, KLA kovotojas nedelsiant juos nužudydavo, o kūnus tuojau pat nuveždavo į operacinę kliniką“, - rašoma Marčio ataskaitoje [1].

       Karlos del Pontė paskelbtoje medžiagoje, „juodųjų transplantologų" operacijų rajonu buvo laikomas „geltonas namas‘, kuris yra Albanijos šiaurėje esančio Burelio miestelio apylinkėse. Bet nei del Pontei, nei Marčiui nepavyko iš Albanijos valdžios gauti leidimo ekshumacijų ir kitų reikalingų tyrimo veiksmų atlikimui. Albanijos ministras pirmininkas Salis Berišas viešai Diką Martį pavadino „rasistu“ ir kažkodėl „antisemitu“ [2]. O vienas Albanijos parlamento deputatas Špetimas Idrizis paskelbė, kad Šveicarijos teisininko išvados „inspiruotos Rusijos ir Serbijos“ [3]. Europos Sąjungos civilinės policijos misijos Prištine atstovai, kurie kontroliuoja dabartinį tyrimą, pasisakė daug atsargiau. Karinių nusikaltimų nusikaltimų prokuroras Matis Ratikainenas sako, kad „faktas tas, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų. Nėra kūnų. Nėra liudytojų“ [4].  

       Tame daug tiesos. Ir pagrindinė to priežastis – trūksta pagrindinių Vakarų valstybių ir tarptautinių institutų realaus noro išsiaiškinti tiesą. Tai sąlygojo Albanijos ir Kosovo valdžių faktišką atsisakymą bendradarbiauti su ETPA. O ES misija pasirinko patogesnį kelią – ne užsiimti „serbų“ pėdsaku, o dėmesio centrą nukreipti į Prištino kliniką „Medicus“, kurioje, pasirodo, nebuvo nė tyčinių nužudymų, nei šimtų serbų belaisvių, o buvo „tik“ donorų finansinė apgaulė ir operacijų atlikimas nesant oficialaus leidimo.

       Visa tai, žinoma, taip pat baudžiama pagal straipsnius, nustatančius baudžiamąsias veikas. Tačiau tokia sušvelninta nusikaltimų kvalifikacija Vakarams, ir pirmiausia, JAV leidžia išsaugoti savo „Kosovo projekto“ ir jo pagrindinių veikėjų, kurių vadas Hašimas Tačis, neliečiamybę. Vargu ar galima rimtai patikėti dabartiniais Karlos del Pontės pasiteisinimais, kuri tvirtina, kad „NATO ir JTO misija dėl laikinosios administracijos Kosove nedavė prieiti prie svarbių dokumentų, o Albanija jos teritorijoje neleido tirti kapų“ [Press, 2012-02-01]. Iš tiesų ji ir tos jėgos, kurios už jos stovėjo esant jai Hagos tribunolo vyriausiąja prokurore, turėjo visas technines ir teisines galimybes, kad galėtų savo tyrimą atlikti iki galo. Tačiau į bylą įsikišo didžioji politika. Būtent todėl šiandien Prištine, daugiausiai, tiria vieno Izraelio tarpininko, vieno Turkijos transplantologo, vieno Kosovo urologo ir vieno ministerijos valdininko veiklą. Teisingumo imitacija nusikaltėlių atžvilgiu tęsiasi, o pagrindiniai „Marčio ataskaitos“ veikėjai iki šiol yra politiniame Olimpe. Serbijos valdžiai seniai laikas padaryti savo išvadas apie visus šiuos teisminius ir teisinius „žaidimus“ ant serbų kaulų.   

Petr‘as Iskenderov‘as, 2012-02-12

Šaltinis: Fondsk

 

Susiję:

Ar „juodųjų transplantologų" nusikaltimų tyrimui bus leista eiti neteisingu keliu?

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.