„Kiekybinis palengvinimas“ arba didelio masto korupcija

http://www.socialistparty.net       2012 metų rugsėjo mėnesį viena iš svarbiausių pasaulio žiniasklaidos temų tapo „kiekybinis palengvinimas“. Rugsėjo 13 d. startavo JAV Federalinės rezervų sistemos trečias, taip vadinamas, kiekybinis palengvinimas (quantitative easing – 3, sutrumpintai QE-3).

                     Kas yra „kiekybinis palengvinimas“?

       Terminas „kiekybinis palengvinimas“ ekonomistų, finansininkų, politinių veikėjų ir žurnalistų žodyne yra naujas. Praėjusio amžiaus pabaigoje jo beveik nežinojo. Tik per paskutinę krizę, 2007-2008 m., prasidėjusią Amerikoje, FED, JAV Kongrese, Baltuosiuose rūmuose, tarytum pagal komandą visi pradėjo naudoti šį terminą. Išvertus į paprastą kalbą, „kiekybinis palengvinimas“ reiškia ne ką kitą, kaip pinigų spausdinimo mašinos pilna galia įjungimą, nekontroliuojamą dolerio emisiją.

       Tik nedaugelis JAV ekspertų primena, kad spausdinimo mašinos nekontroliuojamą naudojimą, pinigų politikos institucijos visada smerkė, laikė grubiu piktnaudžiavimu savo įgaliojimais, net kriminalu. Apyvartos kanalų perpildymas pertekline pinigų mase sukelia infliacinį kainų augimą, iššaukia makroekonominės pusiausvyros pažeidimą, sunaikina stimulus gamybiniam darbui, stiprina vsuomenės socialinę ir turtinę poliarizaciją.

       Kažkada senais gerais laikais, daugelyje valstybių spausdinimo mašiną valdė valstybė, šį atsakingą reikalą pavesdama iždui (finansų ministerijai). Privatūs bankininkai ilgą laiką siekė į savo kontrolę perimti spausdinimo mašiną. Jų dėka atsirado giliaminčiai „tyrimai“, įrodantys, kad vienintelis būdas, kuriuo galima išvengti piktnaudžiavimo pinigų leidime, yra spausdinimo mašinos iš valstybės perdavimas privatiems bankininkams.

       Galiausiai bankininkai savo tikslą pasiekė. Beveik prieš 100 metų (1913 metų gruodyje) Amerikoje įvyko šios mašinos Kongreso iškilmingas perdavimas stambiausiems privatiems bankininkams, kurie susijungė po pavadinimu „JAV Federalinė rezervų sistema“. Aukso standarto epochoje FED elgėsi mažiau ar daugiau prideramai, kadangi pinigų masės dydį ribojo privačių bankų aukso atsargos.

       Galutinis Breton Vudso sistemos žlugimas XX amžiaus 8 – ajame dešimtmetyje lėmė tai, kad “aukso stabdys” buvo galutinai nuimtas nuo FED spausdinimo mašinos. Ir bankininkai  pradėjo greitinti spausdinimo mašinos  darbą. Per pastaruosius 40 metų vyko pastovus didinimas „žaliosios“ pinigų masės, kuri pradėjo skandinti pasaulio prekių ir finansų rinkas. Tai paaiškinama, kodėl reikėjo sugalvoti „kiekybinį palengvinimą“: FED bankininkai šiuo terminu, kaip figos lapu, bando pridengti savo piktnaudžiavimus.

       Vienas iš kanonų, susiklosčiusių ekonomikos mokslo dviejų šimtmečių laikotarpyje, sako: pinigų politikos institucijos ekonomiką turi valdyti pirmiausia panaudodamos palūkanų normas, padarant pinigus brangiais arba pigiais. Tačiau esant sąlygoms, kai pinigų masė yra net ne milijardai, o nacionalinių vienetų (dolerių, eurų, rubllių ir t. t.) trilijonai, pinigų atsiranda tiek, kad kreditų palūkanų normos tampa mažesnėmis nei 1 procentas per metus. JAV diskonto norma FED kreditams nuo paskutinės krizės yra nuo 0 iki 0,25%. Japonijoje Centrinio banko palūkanų normos prie nulinio lygio yra jau ištisą dešimtmetį. Pinigų jūra, bet jie „nedirba“ gamybos vystymui ir žmonių poreikių tenkinimui. Palūkanų normų instrumentas sugedo. Pinigų rinka, kaip ją anksčiau aprašė vadovėliuose, įsakė ilgai gyventi. Visa tai neturi nieko bendro su klasikiniu kapitalizmu ir net su valstybiniu monopolistiniu kapitalizmu, susiklosčiusiu po Antrojo Pasaulinio karo. Sukuriama administracinė komandinė gamybos ir pinigų paskirstymo sistema. Po pavadinimu „kiekybinis palengvinimas“.

 

                                 FED „kiekybinio palengvinimo“ programos 

       2012 m. rugsėjo 13 d. startavo „kiekybinio palengvinimo“ programa – jau trečia FED programa.

       QE-3 ideologas dabartinis FED pirmininkas Benas Bernankė, kuris pakeitė legendinį A.Grinspeną. Nuo pat pradžių Bernankei prilipo slapyvardis „misteris sraigtasparnis“. Kažkada jis pasakė, kad kol egzistuoja FED, Amerikai niekada netrūks pinigų, jei reikės, Federalinis rezervas organizuos dolerių išmetimus iš sraigtasparnių. Mėtyti milijardus ir trilijonus dolerių Bernankė pradėjo jau nuo 2008 m. pabaigos, kai FED iškilmingai paskelbė apie pirmos „kiekybinio palengvinimo“ programos - QE-1 pradėjimą. Programos tikslu paskelbė finansų krizės įveikimą, kuri šalyje siautė nuo 2007 metų ir piką pasiekė 2008 metų rudenį (kai įvyko banko „Lehman Brothers“ bankrotas).

       Iš pradžių krizės gaisrą gesino su valstybės biudžeto lėšomis. Viso iš biudžeto buvo išleista 1,2 trln. dolerių, bet to nepakako. Reikėjo, kad įsitrauktų Federalinė rezervų sistema.

      QE-1 įgyvendinimas buvo vykdomas iki 2010 metų kovo mėn. Jis reiškė, kad Federaliniai rezerviniai bankai (jų iš viso 12; pats galingiausias – Niujorko FED) iš komercinių ir investicinių bankų pirko vyriausybės agentūrų “Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“ hipotekos vertybinius popierius. Vyko bankų balansų valymas nuo “blogų” aktyvų mainais į teisėtus pinigus, kuriuos kūrė FED spausdinimo mašina. 2010 metų pavasarį krizė lyg ir pradėjo nykti, QE-1 programa buvo uždaryta. Pagal FED duomenis, QE-1 buvo išleista maždaug 1,7 trln. dolerių.

       Tačiau QE-1 efektas buvo trumpalaikis. 2010 metų rudenį FED pradėjo programą QE-2. Ji truko iki 2011 metų vidurio ir reiškė JAV iždo ilgalaikių įsipareigijimų (obligacijų) pirkimą. Pagal QE-2 buvo išleista 600 mlrd. dolerių, bet kaip ir QE-1 atveju, efektas buvo trumpalaikis. Tačiau pinigų politikos institucijos nusprendė pristabdyti pinigų eskalavimą ir neskubėti su QE-3 programa.

       Galima padaryti prielaidą, kad FED šeimininkai nusprendė „neerzinti žąsų“. Per daug agresyvus FED atžvilgiu tapo JAV Kongresas. Vienas po kito išplaukdavo skandalai, susiję su FED piktnaudžiavimu (įtarimai dėl nebalansinių operacijų, Federalinio rezervo atsisakymas atskleisti informaciją apie tai, kam jis konkrečiai duoda milijardus dolerių ir pan.). Reikalas nuėjo iki to, kad kai kurie kongresmenai pradėjo reikalauti FED likvidavimo, Federalinio rezervo įgaliojimų sumažinimo, jo nacionalizavimo, nuodugnaus audito atlikimo ir pan. Tada, beje, ir gimė judėjimas „Užimk Volstritą“. Neatmestina, kad QE-3 programą specialiai „prilaikė“ iki 2012 metų rudens, siekdami užtikrinti palankią ekonomikos situaciją Demokratų partijos pretendentui į JAV prezidento postą.

       Ir štai 2012 m. rugpjūčio pabaigoje Bernankė iškilmingai paskelbė apie pasirengimą pradėti trečią QE-3 turą. Rugsėjo 13 d., pagal oficialų Komiteto dėl operacijų atviroje FED rinkoje sprendimą, programa QE-3 buvo pradėta. Jos terminai nenustatyti, bet suformuluotas tikslas – užimtumo JAV ekonomikoje palaikymas. Beje, šis tikslas užrašytas įstatyme dėl FED, bet apie ją pinigų politikos institucijos beveik per 100 FED egzistavimo metų prisimindavo labai retai. O dabar prisiminė. Todėl, kad JAV nedarbo lygis dar 2008 metais pasiekė kritinį lygį, 8% ekonomiškai aktyvių gyventojų, ir nuo to laiko žemiau nenukrito. Pagal QE-3 suplanuota į JAV ekonomiką kiekvieną mėnesį „įšvirkšti“ iki 40 mlrd. dolerių ir tai daryti iki tol, kol nedarbas nepradės pastebimai mažėti. Tai yra neribotos trukmėsprograma. Pinigais ekonomiką numatoma papildyti per išpirkimą rinkoje visų tų hipotekos vertybinių popierių, kurie buvo nupirkti pagal QE-1.

 

                                     Kokie QE-3 laukiami rezultatai?                                

       Iš QE-3 įgyvendinimo ilgalaikio teigiamo efekto Amerikoje mažai kas tikisi. Visi supranta, kad pinigų injekcijos pagal QE-3 – tai dar viena „narkotikų“ dozė, kuri tik tam tikram laikui palengvins JAV ekonomikos agoniją. Tačiau trumpalaikis efektas (3-6 mėnesiams) bus, ir visiškai pakanka, norint išspręsti politinį uždavinį – sukurti palankų ekonomikos foną valdančiajai partijai prezidento rinkimų išvakarėse.

       Be to, politiškai angažuotų ekonomikos ekspertų diskusijose, kurie dėmesį akcentuoja į programos trumpalaikius teigiamus efektus, daug apgaulės.

       Pirma, kaip minėta, galimas teigiamas makroekonomikos efektas bus labai trumpalaikis.

       Antra, 2013 metais JAV prasideda masinė fiskalinė reforma, kuri nepadės išspręsti užimtumo problemos. Bus smarkiai sumažintos biudžeto išlaidos, pakelti mokesčiai.

       Trečia, toli nuo tiesos ir svarstymai apie tai, kad „laimės JAV“, „laimės tauta“. Kaip visada, Amerikoje bus laimėtojų ir pralaimėtojų.

       Ketvirta, JAV konkurentai pasaulyje atidžiai seka įvykius ir jau pradeda imtis priemonių, siekdami užtikrinti, kad JAV ekonomikos atsigavimas nevyktų jų sąskaita. Likus kelioms dienoms iki QE-3 oficialaus starto, Europos centrinis bankas (ECB) priėmė sprendimą dėl masinio ES valstybių narių skolų įsipareigojimų supirkimo. Iš esmės, Europos Sąjungoje startavo sava „kiekybinio palengvinimo“ programa. Teisingai pastebima, kad ECB vis labiau pradeda panašėti į FED ir į viską įsitraukia taip pat, pilna galia įjungdamas savo spausdinimo mašiną. Faktiškai apie savo „kiekybinius palengvinimus“2012 rugpjūčio pabaigoje - rugsėjyje paskelbė Anglijos ir Japonijos centriniai bankai. Praėjus kelioms dienoms po QE-3 pradžios, Japonijos bankas paskelbė apie savo finansinės intervencijos (finansinių aktyvų išpirkimą) padidinimą 10 trln. jenų (beveik 130 mlrd. dolerių), programą padidindamas iki 80 trln. dolerių. Jeigu europiečiai „kiekybinio palengvinimo“ programas susieja su reikalingumu išspręsti vidaus problemas (įveikti skolos krizę, atgaivinti ekonomiką ir t. t.), tai japonai neslepia: jų „kiekybinio palengvinimo“ tikslas – neleisti pakilti jenos kursui JAV dolerio atžvilgiu.

       JAV ekspertų skeptiškai vertinančių QE-3 daug daugiau negu optimistų. Vienas iš aktyviausių „kiekybinio palengvinimo“ oponentų yra žinomas kongresmenas Ronas Polas (Ron Paul). „... Mes susilpninome dolerį, - jis kalba apie  QE-3. – Mes bandome panaikinti skolas infliacijos sąskaita. FED veikimo pasekmės kur kas rimtesnės negu paprastas vartojimo kainų indekso augimas. Esmė čia klaidingose investavimuose, ir tame, kad žmonės netinkamu laiku elgiasi neteisingai. Patikėkite, viso to labai daug. Vienintelio, ko Bernankė nepasiekė, ir aš matau, kad tai jį liudina, - jam nepavyko sukelti jokio ekonomikos augimo. Jis nieko negali padaryti su nedarbo lygiu... Mes netekome kontrolės, kas mums lieka, - tai nuolatinis naujų pinigų kūrimas iš oro, tai nesuveikdavo anksčiau, nesuveiks ir šį kartą («Ron Paul: “Country Should Panic Over Fed’s Decision”» // Inforwars.com, Sept 14, 2012). Prie to pridėsime, kad Ronas Polas ne paprasčiausiai kritikuoja Federalinį rezervą, o reikalauja jį panaikinti, kaip nekonstitucinį institutą.

        O štai toliau nuo politikų esančių ekspertų iš kredito reitingų agentūros „Egan Jone“  nuomonė: „QE-3 išpūs akcijų ir išteklių kainas, bet mūsų nuomone, jis pakenks JAV ekonomikai ir, kaip to pasekmė, kredito kokybei. Papildomos valiutos emisija ir palūkanų normų slopinimas, pasinaudojant hipotekos obligacijų pirkimu, mažai padeda realaus JAV BVP didinimui, bet mažina dolerio vertę (dėl pinigų pasiūlos augimo) ir, savo ruožtu, didina išteklių kainas (prisiminkime neseną energijos, maisto produktų, aukso ir kitų išteklių kainų augimą). Išteklių kainų padidėjimas paveiks įmonių rentabilumą, o taip pat padidins vartotojų išlaidas, sumažindamas perkamąją galią. Todėl, mūsų požiūriu, QE­-3 turės labai žalingas pasekmes JAV kredito kokybei...“ (Michael Aneiro. Egan-Jones Welcomes QE3 By Cutting U.S. Credit Rating // Barron`s, September 14, 2012).

       Įdomu tai, kad į skeptikų gretas galima įrašyti ir patį Bernakę. Matyt, nesinori atrodyti visišku kvailiu ir po savęs palikti blogą atsiminimą. Štai vienas iš jo pasisakymų apie QE-3: „Nors aš manau, kad mes galime įnešti didelį ir reikšmingą indėlį šios problemos išsprendime, aš nemanau, kad mes galėsime ją visiškai išspręsti. Mes neturime pakankamai stiprių instrumentų, galinčių išspręsti nedarbo problemą“ (Michael Snyder. 10 Shocking Quotes About What QE3 Is Going To Do To America // Activist Post, September 15, 2012).

       O jei taip, jeigu QE-3 neišsprendžia užimtumo problemos, kam jis reikalingas?

 

                                              Kam reikalingas „kiekybinis palengvinimas“?

       Visoje ekonomikoje Federalinis rezervas pinigus platina netolygiai. Pinigai patenka į 5 stambiausius JAV bankus, kurie sukaupė didžiulius hipotekos vertybinių popierių portfelius. Jie su džiaugsmu keičia šią makulatūrą į teisėtus FED piniginius ženklus. Be to, jeigu tikėti apgaulingomis, tarnaujančių bankuose, ekonomistų kalbomis, šie pinigai patenka į ekonomiką, padidina visuomenės perkamąją galią, transformuojasi į investicijas, sukuria naujas darbo vietas. Tačiau viskas iš tiesų yra visai ne taip. Bankai kategoriškai nenori pradėti naujo gyvenimo – sąžiningo ir naudingo visuomenei. Iš FED gautus pinigus jie nukreipia ten, kur galimas maksimalus pelnas, o būtent į prekių ir finansų rinkas, į spekuliacijų sferą. Į realų ekonomikos sektorių pateks trupiniai. Naujų darbo vietų neužteks net tam, kad darbo rinkoje būtų įsisavintas naujų darbo rankų prieaugis.

       Taigi, QE-3 grynas turto perskirstymas turtingųjų naudai, ypač tų, kurie turi ryšį su bankų pasauliu. Eilinis amerikietis turės tik nuostolių – dėl infliacijos vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimo.

       Štai tik keletas samprotavimų apie tuos, kurie pralaimės ir laimės iš QE-3. Ekonomistas Entonis Randaco (Anthony Randazzo): „Kiekybinis palengvinimas – tai keistas Federalinės rezervų sistemos terminas, reiškiantis vertybinių popierių pirkimą iš iš anksto nustatytų finansinių institutų, pavyzdžiui, jų investavimas į federalines skolas arba hipotekos kreditus, iš tikrųjų regresyvi perskirstymo programa. Ji didins gerovės lygį tiems, kurie dirba finansų sektoriuje, arba tiems, kurie jau turi namus, bet duos mažą naudą likusiai ekonomikai. Tai vienas iš pagrindinių pajamų nelygybės veiksnių, esančių klaniniame kapitalizme. Ir tai dėl pagalbos klaidingoms investicijoms į ekonomiką skaudžiai suduoda būsimo ekonomikos augimo perspektyvai (Anthony Randazzo. How Quantitative Easing Helps the Rich and Soaks the Rest of Us… // Reason.com, September 13, 2012).

       Žinomas amerikiečių milijardierius Donaldas Trampas (Donald Trump), nesivaržydamas, apie QE-3sako: „Tai bus naudinga tokiems žmonėms, kaip aš“ (Robert Frank. Does Quantitative Easing Mainly Help the Rich? // CNBC, 14 Sep 2012).

       Lakoniškai ir tiksliai pagrindinius QE-3 gavėjus nustato nepriklausomas ekonomikos ekspertas Džonas Viljamsas (John Williams) iš „Shadowstats“ organizacijos: „Tai visiška kvailystė. Federalinis rezervas paprasčiausiai remia bankus“ (Hyperinflation is Virtually Assured – John Williams. By Greg Hunter’s // USAWatchdog.com,  12 September 2012).

       Klausimas, kam FED konkrečiai dalina pinigus ir kokiomis sumomis, JAV politikus visada domino, bet tai  paslaptis po septyniomis spynomis. Paskutinės ekonominės krizės įkarštyje Maiklas Blumbergas kreipėsi į FED, prašydamas pateikti jam informaciją apie bankus, kurie gavo pinigus iš „paskutinės instancijos kreditoriaus“. Federalinis rezervas atsisakė. Blumbergas tai pabandė padaryti per teismą, apeliuodamas į JAV įstatymą dėl informacijos laisvės, - nepadėjo. Federalinis rezervas pareiškė, kad įstatymo veikimas taikomas tik valstybinėms organizacijoms, o jis tokioms nepriskiriamas. FED parodė Blumbergui, o kartu kongresmenams , senatoriams ir visai Amerikos tautai, kas valstybėje yra tikras šeimininkas... Vargu ar mes sužinosime programos QE-3 pagrindinius gavėjus. Labiausiai tikėtina, kad tai bus keletas „nepaskandinamų“ Volstrito bankų. Šiandien mes esame pasaulinio masto trečiojo turo korupcinės bankinės operacijos liudininkais.

 

Panaudotų šaltinių sąrašas:

1. Jeffrey Rubin. The Fed Is Pushing on a String // The Huffington Post, September 20, 2012.
2. Rick Newman. Why Wall Street Loves Quantitative Easing // US News & World Report September 12, 2012.
3. Thomas R. Eddlem. Bernanke Touts Quantitative Easing in Jackson Hole Speech // New American, 02 September 2012.
4. New round of QE could warm stock markets in November // guardian.co.uk, 19 September 2012.
5. James K Galbraith. Quantitative easing isn't magic. It is unrealistic to expect central banks like the Fed and the ECB to solve our deep economic problems // The Guardian, Thursday 20 September 2012.
6. J.D. Foster, Ph.D. Bernanke’s Quantitative Easing: Wrong Medicine for an Ailing Economy // The Heritage Foundation // Issue Brief #3729, September 13, 2012.
7. Charles Scaliger. QE3: Quantitatively Easing America Further Into Inflation // The New American, September 16, 2012.
8. Michael Snyder. 10 Shocking Quotes About What QE3 Is Going To Do To America // Activist Post, September 15, 2012
9. Anthony Randazzo. How Quantitative Easing Helps the Rich and Soaks the Rest of Us And why the Occupy movement should be up in arms. // Reason.com, September 13, 2012.
10. Michael Snyder. 10 Shocking Quotes About What QE3 Is Going To Do To America // Activist Post, September 15, 2012.
11. Robert Frank. Does Quantitative Easing Mainly Help the Rich? // CNBC Friday, 14 Sep 2012.
12. Hyperinflation is Virtually Assured – John Williams. By Greg Hunter’s // USAWatchdog.com,  12 September 2012.
13. Michael Aneiro. Egan-Jones Welcomes QE3 By Cutting U.S. Credit Rating // Barron`s, September 14, 2012
14. «Ron Paul: “Country Should Panic Over Fed’s Decision”» // Inforwars.com, Sept 14, 2012

 

Valentin‘as Katasonov‘as,  - profesorius, ekonomikos mokslų daktaras, S.F.Šarapovo vardo Rusijos ekonomikos bendruomenės pirmininkas

Šaltinis: Fondsk, 2012-09-27

 

 

Susiję:

Stulbinantys FED audito rezultatai

Ar „kiekybinis palengvinimas“ visiems laikams?

JAV defoltas ir euro zonos žlugimas: galimi variantai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.