Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Krikštatėvis. Kelionė į kruviną totalitarizmą

http://lingvomanyak.livejournal.com       Totalitarizmas matomas iškart, kai tik išlipi iš traukinio: švariausias, engiamų žmonių išlaižytas stoties rajonas šalia geležinkelio, kuriame nėra nė vieno bomžo!

       Kur dingo tie „nuostabūs“, laisvę mylintys žmonės? Nėra jiems vietos totalitarinėje valstybėje, čia juos išveža į gydymo – darbo profilaktoriumą ir priverstinai gydo! Tai pasipiktinimą keliantis sovietinio totalitarizmo reliktas! Štai bet kuri motušės Maskvos, laisvę mylinčios mūsų tolegantinės tėvynės sostinės stotis, tai visai kitas reikalas: kai išeini – iškart laisvės aromatas, sklindantis nuo dešimčių laisvę mylinčių žmonių, neturinčių kur gyventi, miegančių ant kiekvieno stoties suolo.

       Visas Minsko stilius prisigėręs nelaimingų žmonių engimu, pavergimu, krauju ir kančiomis, kurie priversti patys savo miestą valyti, kadangi totalitarinė vyriausybė neatveža po 2-3 milijonus darbščių darbininkų iš Tadžikistano ir kitų tolerantiškų valstybių. Totalitarinė valstybė piliečius verčia dirbti.

       Bet tuo visų nelaimių, tekusių broliškai baltarusių tautai, sąrašas nesibaigia...

       Miesto pakraščius taip pat tenka šveisti, pririšti kiekvieną diktatorišką medį virve prie stulpelio.

http://lingvomanyak.livejournal.com

       Aš pamiršau pasakyti apie kankintoją, satrapą, kuris vadovauja visiems tiems pasityčiojimams iš žmogaus teisių ir laisvių. Šį paskutinį išlaisvintos Europos diktatorių vadina Aleksandru Grigorjevičiumi Lukašenka. Jis taip pat „Batka“. Jis taip pat „dėdė Saša“. O į Minską persikėlę kolūkiečiai jį vadina ne kitaip, kaip „Kolios tėvu“. Beje, apie kolūkiečius. Jie buvo visiškai laimingi, bet Minske jiems davė butus, kai jie nusprendė persikelti į miestą... Čia pagrindinis žodis DAVĖ. Šie nelaimingi taip svajojo dvidešimt metų maitintis džiuvėsiais ir arti hipotekai, kad, kaip priimta civilizuotam pasauliui, nusipirktų butą, o jiems šį butą DAVĖ. Ši pasipiktinimą kelianti sovietinė atgyvena liko tik totalitarinėje Baltarusijoje. Nenuostabu, kad dabar Minske gyvenantys kolūkiečiai yra pagrindinė tylios opozicijos dalis, juk tai „Kolios tėvas“ kaltas dėl to, kad jie neteko kapitalistinės visuomenės visų gerovių, ir neturėdami ką veikti, priversti gerti degtinę prie įėjimo į namą, vieni kitiems pasakodami apie tai, kokie jie yra nuskriausti vaikinai, kuriems visoje Baltarusijoje didžiausia problema – tai šešerių metų berniukas Kolia. Jie į prezidento krėslą pasirengę pasodinti bet ką, bet tik ne „Kolios tėvą“. Bet totalitarinis režimas neleidžia įgyvendinti jų svajones, o daugiau apie ką jie svajoti neturi – juk butus jiems jau DAVĖ, darbas yra, maisto parduotuvėse – kiek nori, o dar toks, po kurio civilizuotas maistas gražiame supakavime ir su dešimtimis „E“ jau nelenda... Vienu žodžiu, visiškas totalitarizmas.

       Maistas (tos pačios dešrų rūšys, apie kurias svajojo sovietiniame režime, be narkotikų, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pan.):

http://lingvomanyak.livejournal.com

http://lingvomanyak.livejournal.com

      Per daug natūralus maistas.

       Statomi namai, kurie priduodami per totalitariai trumpus terminus, be kokių nors demokratinių vėlavimų, o už nelaimingus atvejus šiose statybose nehumaniškai sodina statybų šeimininkus.

       O dar nelaimingus baltarusius verčia skaityti šioje bibliotekoje (pati didžiausia totalitarinė biblioteka pasaulyje):

http://lingvomanyak.livejournal.com

       Kuo dar žymus kruvinas Lukašenkos režimas, be to, kad dėdė Saša miega su moterimis, o ne su berniukais – homoseksualiais prostitutais, kaip tai įprasta Rubliovkoje? O štai tuo. Jeigu tikėti gandais, tai yra pati tikriausia fašistinė diktatūra. Kalba, kad per vienas čečėnų muštynes, pas Batką atbėgo pusė tūkstančio tolerantiškų čečėnų tautybės šeimų, ir Batkos pradėjo prašyti įsileisti juos nuolatinai gyventi Baltarusijoje. O Batka jiems sako: „Taigi jūs juk banditai!“. O čečėnai jam: „Ne, ne! Mes garbingi... džigitai! Mes pabėgome nuo karo, norime taikiai gyventi!“. Batka juos įleido. Mūsų tolerantiški čečėnai iškart užsiėmė savo įprastu tolerantišku reikalu: reketu, narkotikais, banditizmu ir kitais bet kurios civilizuotos valstybės gerais darbais. Bet Batkai tas nepatiko! Jis atsiuntė keletą KAMAZ‘ų ir išvežė visas pusę tūkstančio šeimų iki paskutinio tolerantiško čečėno prie sienos su Smolensko sritimi, ir, kaip sakoma, jiems pasakė baisius žodžius: „Dinkite iš čia!“. Nuo to laiko Baltarusijoje nėra šių tolerantiškų, puikių žmonių, ir kiti nevažiuoja – juk kam patiks važiuoti KAMAZ‘o kėbule po „Mercedes“ kėdės. Vienu žodžiu, fašizmas.

       Tačiau tuo nesibaigia dėdės Sašos kruvinų piktadarybių sąrašas. Be to, kad jis savo piliečiams DUODA butus, tai jis dar ir uždraudė imti kyšius! Baltarusijoje praktiškai neįmanoma duoti kyšio! Netikite! Taigi. Mes, kaip bet kurios civilizuotos valstybės gyventojai, net negalima įsivaizduoti, kaip visuomenė gali funkcionuoti be plaukuotos rankos patepimo. Tai juk sovietinė santvarka pačiame blogiausiame jos įsikūnijime! Tik įsivaizduokite miliciją, dirbančią tik už darbo užmokestį! Bet ir tai ne viskas. Minske milicija turi tik keturias (KETURIAS!) minutes atvažiavimui į iškvietimą, priešingu atveju atleis visą pamainą! Tai nenuostabu, kad Minske visiškai nėra nusikalstamumo, vaikštai gatve, kaip kokiame totalitariniame, kruviname Irane, tik čadrų ant merginų trūksta, o visa kita – grynas Iranas, o daugiausiai ką galima gauti iš kapitalistinio malonumo – tai būti užkabintam girto kolūkiečio, bet tau nei grobimų, nei vagysčių, apie nužudymus tenka tik svajoti, net parduotuvėse nieko neapskaičiuoja! Tai grynas totalitarizmas!

       Organizuotas nusikalstamumas buvo sunaikintas visiškai neleistinais būdais, kaip taikliai pastebėjo mūsų tolegantiniai žydai filme „Krikštatėvis“. Dėdė Saša pasakė: „Įteisinti vagys – nach!“, tai yra iš sutrumpinto fašistų „nach Osten!“, ir dabar Baltarusijoje nėra įteisintų vagių, ir nėra tokio civilizuotos visuomenės rodiklio, kaip organizuotas nusikalstamumas! Bet dar labiau piktina, kad šalyje nėra narkotikų! Jeigu jums labai pasiseks, tai galbūt ir pavyks nusipirkti kokią nors marihuaną, bet apie tikrą glamūrą iš Artimųjų Rytų arba tuo labiau iš Lotynų Amerikos, galite net nesvajoti! Kaip galima auginti vaikus tokioje baisioje šalyje? Ką vaikams, negi dabar eiti į sporto sekcijas, kurių kaip grybų po lietaus priaugo visame Minske? Kurgi demokratija?

       Norėjau dar nuvažiuoti į provinciją ir pažiūrėti į sunkaus darbo iškankintus valstiečius, kurie jau sutvarkė 95 procentus derliaus, o iki trečiadienio sutvarkys visus 100%, o jeigu nesutvarkys, tai dėdė Saša atskris sraigtasparniu ir asmeniškai duos pylos kiekvienam kolūkio pirmininkui. O tų rajonų kombainai, kurie jau nuėmė derlių, dabar padeda mūsų tolegantinės tėvynės demokratiniuose laukuose, Smolensko srityje, Briansko srityje, kur, kaip ir pridera kapitalistinei visuomenei, viską ką galima išvogė ir pragėrė. 

       Bet ar galima taip iškart pasinerti į totalitarizmą, net moksliniais tikslais? Be to, į totalitarizmą, neturintį nei savo naftos, nei dujų, apskritai nieko, išskyrus durpes ir sovietinę sunkiąją mašinų statybos pramonę, lengvąją ir tekstilės pramones, nemokamas ligonines, mokyklas ir užguitus valstiečius?

      Apskritai, toje šalyje nepajėgiau išbūti ilgiau kaip dvi dienas. Atgal į Maskvą! Pas mylimus kaukaziečius ir azijiečius, narkotikus, organizuotą ir nelabai nusikalstamumą, parsidavusius valdininkus, nupirktus ir iškart parduotus milicininkus, purvinus, laisvę mylinčius bomžus stotyje ir perėjose, apdergtas gatves, maistą su pesticidais ir cheminėmis medžiagomis, girą iš naftos koncentrato ir kitomis civilizacijos gėrybėmis! Nach! Nach Osten!

Šaltinis: lingvomanyak.livejournal.com, 2010-08-17

 

 

 

Komentarai

Puikus teisingas straipsnis

Puikus teisingas straipsnis ir dar puikesnis jumoras-kuo daugiau tokių!

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas