Paskutinėje „Pasaulio perdalijimo“ laidoje buvo prisiminta apie M.Kadafio nužudymą, panaudojant viešą, tačiau mažai pastebimą informaciją. Laidos kūrėjai įsitikinę, kad pulkininko suėmimas ir nužudymas buvo inscenizuotas, bet galutines išvadas siūlo pasidaryti patiems.  

          „Žmogus, kuris pagavo M.Kadafį“

       Šią savaitę Misratoje įvyko prašmatnios vieno iš kovotojų prieš M.Kadafio režimą laidotuvės. Tokio pagerbimo Omranas Džuma Šabanas nusipelnė už žygdarbį – Kadafio sugavimą. Tai jis pulkininką rado drenažo vamzdyje. Kadrai, kurie apskriejo visą pasaulį, demonstruoja, kaip sukilėlis džiugiai pozuoja, juokdamasis iš bejėgio kūno. Bet šlovės spinduliuose jis maudėsi  mažiau nei metus. Omranui Šabanui teko liūdnas pulkininko likimas.

       Šių metų liepos mėnesį Šabanas, kartu su trimis bendrininkais, su atsakinga misija buvo pasiųstas į Bani Validą. Visi trys taip pat dalyvavo M.Kadafio sugavimo operacijoje. Ir štai visą pasižymėjusią kompaniją pasiuntė į Bani Validą deryboms su vadais dėl dviejų žurnalistų išlaisvinimo. Reikia atkreipti dėmesį, kad Bani Validas – tai miestas, kuris iki paskutinio kovėsi už M.Kadafį ir jo nepalaužė nei kasdieninis NATO bombardavimas, nei daugkartiniai sukilėlių puolimai. Savo tvirtumu miestas didvyris iškovojo sau teisę ir dabar jam nusispjauti į naujos valdžios politiką. Iš esmės jis gyvena savo gyvenimą – nepripažįsta naujo himno, moko vaikus pagal senas programas. Ir valdžia nieko negali padaryti. Bani Validas – tai Varfalos genties sostinė. O šie vaikinai neturi jokių priežasčių mylėti proamerikietiškus vadovus. Esant M.Kadafiui būtent šiai genčiai buvo suteikta daugiausiai privilegijų, dabar jos atstovai išvyti iš visų aukštų postų ir yra diskriminuojami. Atrodytų, centrinei valdžiai reikėtų organizuoti naują nepaklusnaus miesto puolimą, norint vieną kartą ir visiems laikams išspręsti šią problemą, bet tai neįmanoma. Bani Valide gyvena 100 tūkst. žmonių, bet jie gerai ginkluoti ir apmokyti. Jeigu esant NATO aviacijos paramai miestas nepasidavė, tai dabar tuo labiau neverta lįsti. Todėl valdžia į Bani Validą ir siunčia diplomatines misijas lyg tai būtų ne Libijos teritorija, o kaimyninė valstybė.

       Taigi, Šabanas su trimis taip pat jaunais ir kvailais banditais, kaip jis pats, atvyko į Bani Validą. Bet vietiniai, pamatę tokius aukštus svečius, ignoravo diplomatijos taisykles ir visus keturis pasodino į kalėjimą. Ką su jais ten darė, galima tik numanyti. Išlaisvinti jau naujų belaisvių važiavo pats Libijos laikinasis vadovas Mohamedas Jusefas al-Magrefas. Vietiniai atidavė tik tris, įskaitant Šabaną. Galima įtarti, kad ketvirtas iki to momento paprasčiausiai neišgyveno. O ir išlaisvinti buvo ne geriausiame stovyje. Pats Šabanas buvo paralyžiuotas, jį skubiai nuvežė į Paryžiaus ligoninę, bet vietiniai geriausi gydytojai nieko nebegalėjo padaryti. „Žmogus, kuris pagavo Kadafį“, mirė nuo dar baisesnių ir ilgesnių kankinimų, negu pulkininkas.

                                                           Per daug sutapimų

       Ir štai čia prasideda įdomiausia – pagrindinis Kadafio sugavimo herojus miręs, trys jo bendrininkai mirę, arba arti mirties. Be to, anksčiau dar trys dalyviai žuvo paslaptingomis aplinkybėmis. Dar šiek tiek laiko ir neliks nė vieno susidorojimo su pulkininku liudininko. Ar tokie sutapimai būna atsitiktiniai? Įsitikinęs, kad ne. Į tą grandinę įsirašo ir neseniai nužudytas JAV ambasadorius Krisas Stivensas, kuris buvo vienas iš agresijos prieš Libiją organizatorių, ir, žinoma, žinojo labai daug.

       Beje, įsiliepsnojo skandalas – JAV žiniasklaida paviešino ambasadoriaus Stivenso asmeninį dienoraštį. Jame jis rašė apie tai, kad situacija Bengazyje blogėja, jis jaučia pavojų, iš Valstybės departamento reikalauja sustiprinti jo apsaugą, bet tas nereaguoja. Be to, apie rengiamą ambasados ataką nurodė ir nauja Libijos valdžia. Dabar JAV Valstybės departamentas pasipiktino, kad žurnalistai paviešino Stivenso dienoraštį, bet tuo pačiu pripažino, kad ataka iš tiesų buvo suplanuota.

       Tačiau sugrįžkime į Libiją. Ir taip, nužudyti beveik visi Kadafio nužudymo liudininkai, nužudytas turintis informaciją ambasadorius, o iš jo rezidencijos pagrobti slapti archyvai. Klausimas – kam naikinti pėdsakus? Akivaizdu, kad tam, jog niekas ir niekada nesužinotų, kas iš tikrųjų atsitiko M.Kadafiui. O kodėl būtent dabar – todėl, kad spalio 20 d. bus lygiai metai nuo M.Kadafio žūties. O po to, po poros savaičių bus JAV rinkimai. Ir kas nors gali B.Obamai padėti gerą miną, atskleisti negražią informaciją. Tokią miną, nuo kurios jis paprasčiausiai nespės nusiplauti.

                                                         M.Kadafio nužudymas 

       Persikelkime metus atgal ir pažvelkime į praėjusius įvykius Libijoje iš šių dienų. Spalio mėnesį situacija atėjo į aklavietę. Nepaisant to, kad sukilėliai kontroliavo didelę šalies teritoriją, Sirto ir Bani Valido miestai atkakliai priešinosi. Pats M.Kadafis buvo gyvas ir tikriausiai gyveno Sirte. NATO aviacija bombardavo ir bombardavo, po cemento dulkėmis palaidodama vis daugiau civilių gyventojų ir reikėjo kažką skubiai spręsti. Juk jau tada eilėje stovėjo Sirija, kurioje buvo planuojama įgyvendinti lygiai tokią pat operaciją.

       Dėmesio! Spalio 19 d., likus dienai iki M.Kadafio sugavimo, į Libiją su iš anksto nepaskelbtu vizitu atvyksta JAV Valstybės departamento vadovė Hilary Klinton. Ji susitinka su tuometiniu Laikinosios nacionalinės tarybos vadovu Mahmudu Džibrilu. Kodėl buvo reikalingas toks skubėjimas ir Klinton atskridimas į nesaugų Tripolio oro uostą? Faktas tas, kad tuo metu NATO vadovybė jau atvirai kalbėjo apie greitą išėjimą iš Libijos. Laikas spaudė, biudžetas braškėjo, eilėje buvo Sirija, ir pabaigti pradėtą Libijoje reikalą turėjo patys sukilėliai. Bet kaip išeiti iš Libijos, neatlikus pagrindinio tikslo – nenužudžius M.Kadafio? To nebūtų atleidę JAV televizijos žiūrovai, nebūtų atleidę Europos mokesčių mokėtojai. O juk tada artėjo rinkimai Prancūzijoje, o ir JAV rinkimai buvo ne už kalnų. Taigi, išeiti iš Libijos, nenužudžius Kadafio, buvo negalima. Tada rinkėjai būtų neleidę spausti Sirijos ir kitų valstybių.

       Ir štai, kaip pagal užsakymą, kitą dieną gaudo M.Kadafį. Tiesa, esant labai keistoms aplinkybėms. Pranešama, kad jis automobilių kolonoje išvažiavo iš Sirto. NATO lėktuvai bombardavo koloną, bet pulkininkas išlipo iš automobilio ir pasislėpė drenažo vamzdyje. Čia jį ir pagavo mūsų herojus Omranas Džuma Šabanas. Pats pagavimo procesas atrodė labai jau teatrališkai. M.Kadafis kažkodėl buvo su iškilminga uniforma, su kuria jį priprato matyti Vakarų žiūrovas. Jis turėjo auksinį pistoletą, kuris tapo puikia detale, kuri papildo įprastą arabų diktatorių įvaizdį. Bet svarbiausia ne tai, o tai, kas po išsityčiojimo iš pulkininko kūno įvyko. Jis paprasčiausiai prapuolė. Iš pradžių Libijos vadovybė sakė, kad, atseit, palaidojo slaptoje vietoje, o po to pareiškė, kad kūnas sudegintas, o pelenai išbarstyti virš jūros. Ir čia buvo padėtas taškas, kaip ir Bin Ladeno nužudyme, tiesa? 

       Iškart po M.Kadafio nužudymo, Vakarų koalicija baigia karinę operaciją Libijoje, ir visuomenės dėmesys persijungia į Siriją. O tuo tarpu klausimai lieka. Kas iš tikrųjų nužudė Kadafį ir ar jį nužudė?

                                                            Trūkstama grandis 

       Pamenate mes kalbėjome apie Mahmudą Džibrilį, pas kurį Kadafio mirties išvakarėse atskrido Klinton? Tai štai, Džibrilis šiomis dienomis pasakė įdomų dalyką. Būdamas Kaire, „Arabų pavasario“ šalių tarptautinėje konferencijoje, jis davė interviu Egipto kanalui „Dream TV“. Jame Džibrilis tiesiogiai dėl Kadafio nužudymo apkaltino „tarptautines specialiąsias tarnybas“.

       „Kadafio nužudymas – tai tarptautinių specialiųjų tarnybų darbas, o ne Libijos revoliucionierių, kaip visi mano. Tikslas buvo priversti Kadafį tylėti, kuris žinojo per daug paslapčių ir turėjo daug svarbių dokumentų“.

       Ir čia viskas atsistoja į savo vietas: įtartinai teatrališka M.Kadafio mirtis, kūno sunaikinimas, kompleksinis visų liudininkų šalinimas, paslaptingas JAV ambasadoriaus Kriso StIvenso nužudymas, jo archyvų dingimas. 

      Galbūt M.Kadafis specialiųjų tarnybų buvo sugautas dar prieš tai, tuo metu, kai buvo užpultas Tripolis. Tačiau apie tai nebuvo viešinama. Be to, reikėjo išsaugoti nesugaunamo Kadafio grėsmę, siekiant sugauti jo šalininkus.

       Yra ir kita versija, kad M.Kadafis išvis nebuvo nužudytas, o pabėgo į vieną iš Afrikos valstybių. Pasauliui parodė inscenizuotą žuvimą arba nufilmuotą iš anksto, arba panaudojant pulkininko antrininką. Kaip buvo iš tiesų, mes kol kas nežinome.

                                                                   Pabaigai

       2012 metų rugsėjo 6 d. “Human Rights Watch“ išleido ataskaitą, kurioje pateikė informaciją apie tai, kad Vakarų specialiosios tarnybos 8 metus faktiškai dirbo M.Kadafiui. Jos visame pasaulyje ieškodavo jo priešų, kankindavo, o po to siųsdavo į Libiją pulkininkui, kuris ne visada jiems buvo gailestingas.

       Likus dienai iki to, Mauritanija Libijai išdavė buvusį Džamahirijos specialiųjų tarnybų viršininką Abdalą al Senusį. Šis žmogus turi labai svarbios informacijos, kuri dabar kontroliuojama.

       Rugsėjo 27 d., po nužudyto ambasadoriaus Stivenso dienoraščių paviešinimo, JAV Kongresas iš B.Obamos administracijos pareikalavo pilnos ataskaitos dėl įvykių. Valstybės departamentas pareiškė apie tyrimo komisijos sudarymą, kuri išvadas pateiks kitą pavasarį, tačiau respublikonų senatoriai nenusiteikę laukti. Jie nori gauti informaciją iki JAV prezidento rinkimų pradžios.

                                                 Stalingrad-info.ru patikslinimas

       Kai kurios „Pasaulio perdalijimo“ vaizdo įrašo ištraukos šiuo metu ne visai atitinka realybę. Jame kalbama: „Atrodytų, centrinei valdžiai reikėtų organizuoti naują nepaklusnaus miesto puolimą, norint vieną kartą ir visiems laikams išspręsti šią problemą, bet tai neįmanoma. Bani Valide gyvena 100 tūkst. žmonių, bet jie gerai ginkluoti ir apmokyti. Jeigu esant NATO aviacijos paramai miestas nepasidavė, tai dabar tuo labiau neverta lįsti“.

       Paaiškėjo, kad prieš savaitę Libijos Vidaus reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas (Al Qaedos vadovybės narys) Belchadžas Varfalos genčiai, kuri įsikūrusi Bani Valide, iškėlė ultimatumą, reikalaujama atiduoti ginklus, grasinama, kad priešingu atveju „armija tai padaryti privers jėga“.

       Bani Valide gerai prisimena apie nužudymus ir žiaurumus, kuriuos vykdė sukilėliai, kai jiems laikinai pavyko užimti Bani Validą. Dabar tie vakarykščiai sukilėliai yra valdžioje.

       Vakar, spalio 1 d. iš Bani Valido miesto atėjo pranešimas, apie kurį paskelbėme straipsnyje „Libija: nenugalėtas Bani Valido miestas kreipiasi dėl pagalbos!“. Buvusių sukilėlių, o dabar vyriausybės kariuomenės rengiamas Bani Valido miesto puolimas bus ne pirmas šiame kare. Daug užpuolikų krito prie miesto sienų.

       Varfalos genčiai ir kitiems Bani Valido miesto gynėjams palinkėkime tvirtybės ir sėkmės!

Parengta pagal stalingrad-info.ru

2012-10-03

Susiję:

JAV ambasadoriaus Libijoje nužudymas, kaip Baltųjų rūmų politikos Artimuosiuose Rytuose žlugimo simbolis