Kas numirs pirmiau: euras ar ES?

http://infowars.com       Metų bėgyje euras nustos egzistuoti, Europos Sąjunga žlugs ir Europa ilgam pasiners į ekonomikos liūną. Jau ne tik amerikiečių ekonomistas Nurielis Rubinis (žinomas savo 2006 metų krizės „prognozėmis“), bet visas ekspertų choras, agentūros ir politikos veikėjai tvirtina: ateina euro apokalipsė. O reiškia, kad artimiausiu laiku JAV pasieks pergalę, kurią galima prilyginti TSRS žlugimui.

       Ar yra pagrindas „euro panikai“, kas laukia euro ir Europos Sąjungos, kaip įvairias valstybes paveiks ES žlugimas ir jos valiutos išnykimas, aiškinosi žurnalo „Biržos lyderis“ skyriaus „Europos naujienos" analitikai.

       Kol kas ES ekonomikos ir finansų ministrai, priešingai negu Vokietija, priima Europos Komisijos siūlymą sukurti bendrą bankų priežiūros mechanizmą, skeptikai abejoja, kad šis mechnizmas kam nors bus naudingas. Juk Europos Sąjungos ateitis gana miglota, kadangi dabartis turi daug problemų. Skolos krizė nesirengia pasibaigti – arba jos negalvoja užbaigti. Euro zonoje įsibėgėja infliacija, pasiekusi 2,7%: ES brangsta transportas, maisto produktai ir tabakas.

       Krizė gilėja dėl to, kad Europos Sąjungoje nėra vieningumo dėl išėjimo iš jos priemonių. Ji trunka pakankamai ilgai, o įvertinus nepaguodžiančias prognozes, gali užsitęsti ilgai. Labai silpna paguoda yra pasitarimai ir derybos, kuriuose nuolat pasimato ES narių nesutarimai dėl svarbiausių klausimų. Vokietija ilgą laiką priešinosi paleidimui Europos stabilumo mechanizmo – specialaus 500 milijardų eurų fondo, pakeičiančio anksčiau egzistavusius du stabilizavimo instrumentus. Pagaliau Vokietijos konstitucinis teismas davė teigiamą sprendimą tam mechanizmui, į ką skubiai sureagavo euro kursas.  

       Vokietija sutiko Europos stabilumo mechanizmą pradėti spalio pradžioje. Bet tuojau pat iškilo kita problema: vokiečiai kategoriškai atsisakė kurti bendrą bankų priežiūros mechanizmą, kurį aktyviai stūmė Didžioji Britanija ir „JAV“ interesų reiškėjos– Belgija ir Lenkija. Formali motyvacija – kontrolierius neturi pakankamai išteklių tokio skaičiaus bankų kontrolei. Reali – Vokietija nenori užleisti lyderės pozicijas Europos Sąjungoje. Sutikti dėl bendros priežiūros reiškia kontrolieriui perduoti tas bankų veiklos reguliavimo funkcijas, kurios iš esmės šiandien priklauso Vokietijai.

       Kas, savo ruožtu, kontroliuos kontrolierių (Europos centrinį banką), nesunku numanyti. Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kaip akivaizdžiai JAV ir Didžioji Britanija stumia Kiprą į Šveicarijos vietą, kurios bankus dabar spaudžia baudomis už banko paslapties pažeidimą. Visi šie procesai silpnina Vokietijos ir Prancūzijos pozicijas: Bernas buvo „jų“ finansų centru, o dabartinė situacija viską veda link to, kad Niujorkas ir Londonas kartu su kontroliuojamu Kipru, ECB ir Tarptautiniu valiutos fondu pasaulio finansų rinkoje diktuos sąlygas. Daugiausia nuo to, kaip ilgai Europos didžiosioms valstybėms pavyks priešintis anglosaksų spaudimui, priklausys tolesnis ES likimas. O taip pat nuo to, ar jos panorės tai daryti.

                                               Kas mirs pirmas: euras ar ES?

       Ne visi ekspertai sutinka su ES ir euro ateities pesimistiniais vertinimais. Blogą linkintys prognozavo, kad jau šiais, 2012 metais, Graikija ir Italija išeis iš euro zonos. Šių valstybių padėtis nepagerėjo, bet iki metų galo vargu ar jos išeis. Ar tai gali rodyti tyčinį prognozių pabloginimą? Ekspertai patvirtina: galbūt. Bet tuo pačiu negalima ignoruoti labai didelę ir šių, ir kai kurių kitų ES valstybių išėjimo iš euro zonos tikimybę kitais, 2013 metais. Atidėjimas metams nieko nekeičia. Graikija jau rimtai ir atvirai vyriausybiniu lygiu ne tik aptaria, o ir rengia sugrįžimo prie drachmos variantą (pasak Europos komisaro iš Graikijos). Italija kol kas juda taip vadinamo „taupymo“ keliu, bet po ne taip seniai įvykdyto vandens išteklių privatizavimo akivaizdu, kad šis kelias išnaudotas. Žinomas ekonomistas Nurielis Rubinis ir dabar mano, kad paskui Graikiją euro zoną paliks Portugalija. Jeigu Italijai ir Ispanijai nepavyks restruktūrizuoti savo skolų, tai ir jos paseks paskui graikus ir portugalus. Rubinio nuomone, šiuo atveju euro zonos pabaiga reikš ir Europos Sąjungos pabaigą.

       Ekspertų prognozes galima suskirstyti į sąlygines grupes, paaiškino Akademijos Masterforex-V Forex apmokymo Europoje 2009-2011 m. Kanados ekspertas Jevgenijus Olchovskis“:

       1. Neigiamos. Artimiausiu metu (2013metais) iš euro zonos iškart išeis keletas Pietų Europos valstybių. Graikijos nekontroliuojamo defolto rizika išliks labai didelė, net jeigu graikai vis tik susitars su kreditoriais. Kadangi vien tik Graikijos išėjimas sukels prekybos ir investicijų nutraukimą, BVP sumažėjimą ir nedarbo augimą ES, tai prognozė labai pesimistiška. Optimizmo neprideda ir likvidumo problemų būvimas ypač tvirtuose ES ir Vokietijos bankuose. Graikijos gelbėjimui ES nenusiteikę: neatmestina, kad Graikija priverstinai bus išvesta iš Europos Sąjungos valiutos sąjungos. Iš kitos pusės, eilė valstybių – donorių, pirmiausia, Suomija, pareiškė, kad neketina gelbėti euro zonos, apmokėdama neapgalvotas kitų valstybių skolas. Jeigu iš euro zonos išeis Suomija arba Olandija, pagrindinė Vokietijos ir Prancūzijos atrama, valiutos sąjunga praras prasmę.

       2. Dalinai neigiamos.Euro zoną tikrai paliks Graikija ir, galbūt, kas nors iš Pietų Europos „trio“ (Italija, Ispanija, Portugalija). Joms tas perėjimas į nacionalines valiutas atsilieps rimtais ekonomikos sukrėtimais, bet Europos Sąjungos laukia tik performavimas. Atsikračiusi „silpnų grandžių“, ES branduolys – Vokietija, Prancūzija ir euro – skandinavai – sustiprins vidaus integraciją, tai leis joms galiausiai įveikti krizę. Tačiau neigiami padariniai euro zoną palikusioms valstybėms, taip pat kaip ir „prie Europos juostos“ valstybėms (valstybės kandidatės, kurios tvirtai pririštos prie ES), bus taip reikšmingi, todėl pasaulio krizė tęsis. Be to, iš ES gali išskristi „Rytų Europos skurdžiai“ – Rumunija, Bulgarija, Balkanų valstybės ir net kai kas iš Baltijos valstybių. Bet kuriuo atveju, su euro ekonomikos gelbėjimo planais tame stovyje, kuriame ji šiandien yra, euro didžiosios valstybės pavėlavo.

       3. Teigiamos. Visi sunkumai bus įveikti ES politinės integracijos sustiprinimo keliu ir papildomai prie valiutos sąjungos sukuriant mokesčių sąjungą. Techniškai nugalėti dabartinę Pietų Europos skolos krizę nesunkiau negu Airijos 2010 metais. Tam reikia Prancūzijos ir Vokietijos duetui „atsvaros“ suformavimo iš Olandijos, Belgijos, Švedijos ir, galbūt, Lenkijos. Jų uždavinys bus įveikti Vokietijos, Prancūzijos ir Suomijos pasipriešinimą dėl ES centralizacijos sustiprinimo. 

       Pastebėsime, kad net ekspertai, kurie gina trečią variantą (kaip taisyklė, tai „užsienio“ ekspertai, atstovaujantys išsivysčiusias valstybes, įskaitant Rusiją), mano, kad euro kursas vienaip ar kitaip reikšmingai kris bet kurio scenarijaus atveju. Dabartinis sustiprinimas yra situacinis ir trumpalaikis.

       Euro zonos žlugimo padariniai taip pat vertinami įvairiai. Dauguma ekspertų tvirtina, kad jeigu Pietų Europos valstybės sugrįš prie nacionalinių valiutų, tai šios bus neįtikėtinai nuvertintos. Italijos lira „sės“ mažiausiai 25%, Ispanijos pesetas net 50%; apie Graikijos drachmą ekspertai linkę nekalbėti. Nacionalinių valiutų nuvertėjimas stimuliuoja eksportą iš tų valstybių, tačiau teigiamas iš to efektas ištirps katastrofiškose nekontroliuojamos infliacijos pasekmėse. Nedaug geriau jausis net ES „stumbrai“, jeigu jiems teks sugrįžti prie nacionalinių valiutų: markė ir frankas taip pat neteks vertės. Be to, Pietų Europos ir Airijos valstybės bei privačių obligacijų kaina Vokietijos ir Prancūzijos bankuose siekia 600 mlrd. eurų. Todėl, jeigu net prie nacionalinių valiutų sugrįš tik Graikija ir „Pietų Europos trio“, tai „naujų senų“ nacionalinių valiutų nuvertėjimas suduos vos ne mirtiną smūgį „Europos patriotų“ bankų sistemai. Atitinkamai, neišvengiamas gamybos ir ekonomikos kritimas, interviu „Biržos lyderiui“ paaiškino Andrejus Goilovas, kompanijos RoboForex (įeina į Forex Аkademijos Masterforex-V brokerių tarptautinio reitingo aukčiausios lygos TOP) analitikos skyriaus vadovas.

      Tačiau dalis ekspertų tikina, kad euro zonos žlugimas rimtai pakenks nedaugeliui – daugiausia už ES ribų, daugiausia toms Afrikos valstybėms, kurios turi prišimą prie euro, o taip pat Azijos valstybėms, kurios mėgsta eurą – alternatyvą doleriui. Ekspertai optimistai remiasi tuo, kad savo laiku perėjimas prie euro 1999-2002 metais neturėjo jokio pastebimo impulso ES narių ekonomikai. BVP vidutinis metinis augimas sumažėjo nuo 1,8% dešimtajame dešimtmetyje iki 1,5% XXI a. 1-ame dešimtmetyje; tas pats pasakytina ir apie pramonės gamybos augimą, eksporto ir importo operacijas (tiesa, visa tai – daugiausia 2008 metų krizės sąskaita; statistika iki 2008 metų rodo teigiamą dinamiką). Vadinasi, jeigu nieko negavo, tai nėra ko ir prarasti.

       Iš savo pusės žurnalo „Biržos lyderis“ ekspertai nustebę priima tokį argumentavimą: juk akivaizdu, kad net valiutų kursų svyravimų atgimimas duos labai didelį neigiamą efektą, ką jau bekalbėti apie kitus veiksnius?

       Visi be išimties ekspertai sutinka dėl vieno: euro žlugimas arba euro zonos išnykimas sukels dolerio kurso padidėjimą mažiausiai trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje (dolerio grafikas?).

       Akivaizdu, kad būtent dolerį naudos tie, kurie dirbo su euru, kaip rezervine valiuta. Net tai, kad po euro zonos žlugimo „sugrįžę“ markė ir frankas bus visiškai patikimi (ypač, jeigu Vokietijai ir Prancūzijai pavyks aplink save sukurti „markės zoną“ ir „franko zoną), nekompensuos nerimo dėl Europos valiutų naujų nemalonių siurprizų.  

                              Europos Sąjunga: sugriauti negalima išsaugoti

       Kai Europos Sąjunga buvo kuriama, buvo gausiai paviešinta oficialių paaiškinimų ir motyvacijų. Galų gale, „Paneuropos“ idėja protuose klaidžiojo ne vieną amžių. Tačiau ekonomiškai Europos Sąjunga buvo reikalinga pirmiausia Vokietijai ir Prancūzijai. Šioms valstybėms reikėjo pardavimo rinkų – ir būtent tokiomis rinkomis joms buvo naujos ES narės. Būtent todėl į Europos Sąjungą neįėjo išsivysčiusi Šveicarija, bet užtat buvo priimtos Graikija, Portugalija, Rumunija ir Bulgarija. Sąlygos, kurios buvo iškeliamos naujoms narėms, o taip pat tarptautinių finansų organizacijų (ne tik Europos vidaus, tokių, kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, bet ir Pasaulio banko, ir pirmiausia, TVF) veikla, teikiant naujokėms „pigius“ kreditus, paskatino tai, kad gamybos sektorius praktiškai nustojo egzistuoti: tai pačiai Graikijai, kuri turėjo visiškai veikiančią (tiesa, artimą socialistinei) ekonomiką, „paliko“ tik turizmo sektorių. Konkurentai Europos didžiosioms narėms visiškai nereikalingi.

       Tai bendra visų kapitalistinių valstybių tarptautinių veiksmų logika. Vokietija ir Prancūzija nieko naujo čia nesugalvojo. Anksčiau paminėtas TVF dar devintame dešimtmetyje „kredito sąlygomis“ tikslingai naikino Jugoslavijos industrijos sektorių ir regionų išlyginimo sistemą, tai galiausiai sukėlė pilietinį karą. Lygiai taip pat veikė „Europos Sąjungos“ kūrėjai.

       Dabartinė situacija turi principinį skirtumą: šiandien Vokietijos ir Prancūzijos nauda nėra akivaizdi. Jų pasipriešinimas glaudesniam integravimuisi susijęs su priežastimis, kurias atvirai paskelbė Suomija: jos nenori mokėti už kitus. Be to, ekspertai skeptiškai žiūri į argumentą, pagal kurį „graikai ir portugalai viską pravalgė“, tai yra, neapskaičiavo savo ekonomikos jėgų ir dėl krizės kalti patys. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos šalių krizė – tai „bendras nuopelnas“. Bet dabar pietų europiečiai nustojo būti perspektyvia pardavimo rinka – ir jie jau ne taip domina vokiečius ir jų bendražygius.

       Ar tai reiškia, kad Vokietija ir Prancūzija nesuinteresuotos išsaugoti Europos Sąjungos ir euro zonos? Ne. Greičiau jų netenkina tai, kad ES rizikuoja patekti į tiesioginę priklausomybę nuo pagrindinių Prancūzijos ir Vokietijos sąjungos konkurentų – nuo JAV ir Didžiosios Britanijos. Pastarosios nejuokingai aktyvios „apokalipsės konstravimo“ reikale, tai yra neišvengiamo ES žlugimo vaizdo kūrime ir palaikyme:

       1. Anksčiau minėtas amerikietis N.Rubinis tiesiai sako, kad geriausias Graikijos išsigelbėjimo kelias – išėjimas iš euro zonos. Nors tai nėra taip paprasta.

       2. „Moody’s“ agentūra sumažino Vokietijos, jos žemių, Vokietijos bankų, kuriuose dalyvauja valstybė ir visos ES reitingo prognozes. Iš vienos pusės, tai naudinga Vokietijai, kuri gauna „užsienio“ patvirtinimą, kad turi ribotas jėgas; iš kitos pusės, tai akivaizdus stimulas panikai dėl ES. Ar reikia patikslinti, kad „Moody’s“ – tai amerikiečių agentūra ir pateikti akivaizdžias išvadas?

      3. Didžiosios Britanijos analitikos centras CERB dar 2012 metų pradžioje paviešino kategorišką prognozę, pagal kurią Graikija ir Italija paliks euro zoną šiais metais, o pati valiuta išnyks po 10 metų. Šios prognozės patikimumo laipsniu jau dabar galima abejoti; o štai tokio „įtikinamo vienareikšmiškumo“ tikslai abejonių nekelia.

       4. „Turtingųjų bėgimas“ iš socialistinės Prancūzijos, apie kurį rašė mūsų žurnalo analitikai, kai kurių ekspertų matomas, kaip tam tikra speciali operacija. Žinoma, kad oligarchų kapitalas tėvynės neturi, o Didžioji Britanija išreiškė savo pasirengimą „priimti pabėgėlius“ dar toli iki to, kai jie susirengė kur nors bėgti.

       Ekspertai pažymi susiklosčiusios situacijos prieštaringumą. Kaip bepakryptų įvykiai, akivaizdu, kad ES nebus ankstesnė, jos laukia „performavimas“. Arba ji neteks euro zonos (iškart arba palaipsniui – tai ne taip svarbu) ir, greičiausiai, neteks kelių narių, arba ji pereis į aukštesnį centralizacijos lygį – ir tada tai bus jau visai kita Europos Sąjunga. Tai reiškia, kad investuoti į dabartinę ES būtų labai neprotinga.

Šaltinis: Hvylya, 2012-10-06

 

Susiję:

Europa: „socializmas“ bankininkams ir transnacionalinėms korporacijoms

Kaip euras nužudė Slovėnijos ekonomiką

Džordžas Sorošas: Vokietija ES paverčia savo imperija

Euro zona: nesutarimai, skyrybos neįmanomos

Europos išgelbėjimas: Berlynas – Pekinas tranzitas

Eurozona: eurokepurę ratu

Hamleto klausimas euro zonai

Investuotojai, jie taip pat revoliucionieriai. Apie įvykius Italijoje

Nacionalinių ekonomikų užgniaužimo mechanizmas

Tai euro galas

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.