Naujame e - amžiuje revoliucijos nereikalauja specialaus pasirengimo, pakanka tik, kad e – visuomenė vienu metu pasakytų: „Na, visi nusibodote! Kas nepasislėpė mes nekalti, tai mes valdžia ir samdėme jus ne dėl jūsų pačių interesų įgyvendinimo, o dėl sunkaus darbo, pamirštant apie miegą ir maistą, galvojant tik apie Tėvynę ir jos gerovę, ir sėkmę, o ne apie savo gerovę. O toliau jau pagal mūsų senelių aprobuotą scenarijų, nedideliais „maidanais“, po tūkstantį žmonių, užimti bankus (revoliucijai reikalingi pinigai), stotis (kad niekas nepabėgtų), jėgos struktūrų valgyklas ir bufetus, ministrų kabinetą ir ginkluotąsias pajėgas (be to jie ilgai neišsilaikys).

       Suprantama, kad siekant išstudijuoti, kaip tai daroma (prisiminkime siužetus iš „arabų pavasario“), su revoliucija galima neskubėti, visada suspėsime. O štai dėl ko reikia paskubėti, tai dėl projekto, dėl kurio ta revoliucija daroma. Suprantama, kad revoliuciją reikia pradėti ne nuo e –„barikadų“, su tuo reikia pabaigti, o pradėti ją reikia iš pradžių mūsų galvose, naujų projektų forma, ir pradėti reikia nuo projekto, kurio pavadinimas e – žmogus. 

       Pabandykime konceptualiai pamatyti save atnaujintus ir pakeistus, atitinkamai pagal naujo e –amžiaus („skaitmeninio“) reikalavimus. Ir pabandykime atrasti tokią paradigmą, kad ji mus atvestų iš neišsivysčiusio industrinio amžiaus iškart į naują e – amžių. Kitaip revoliucija gali pasibaigti tuo, kad mes nugalėsime patys save, be galimybės pakeisti pasaulį, kurį mes miglotai suvokiame. Pagal žinomą principą: „negali bėgti, tai nors pavaizduok bėgimą vietoje“, kaip tai jau buvo 2004 metais, kada mes jauniems milijonieriams padėjome tapti naujais milijardieriais, bet tai ir viskas.

       Nauja e – revoliucija pirmiausia skirta įveikti tris pagrindinius, sisteminius reiškinius, kurie būdingi industrinei visuomenei – prekių mainus, privačią nuosavybę ir eksploataciją, tai yra siūloma sukurti naują e – visuomenę, kaip postekonominę.

       Tai leis kardinaliai pakeisti darbuotojo požiūrį į gamybos priemones, ir nustoti į jas žiūrėti, kaip į kažką svetimą. Dėl to svarbu atsisveikinti su privačios nuosavybės kategorija ir apsiriboti tik pačių gamintojų asmeniniu turtu, kompiuterių ir interneto amžiuje to visiškai pakanka, norint garantuoti reikiamus poreikius. Įvykdžius šias sąlygas, privati nuosavybė, pradžioje išlikusi ribotais mastais, nustos būti socialinės nelygybės formavimo elementu. 

       Po to reikia nugalėti socialinę neteisybę, dvasinį nuskurdimą, žmogaus natūralaus ryšių su gamta praradimą – industrializacijos vaisiai. Dėl to reikia pasirinkti civilizuotą e –vystymosi postekonominį modelį. Net jau pasiektas materialinės gerovės lygis pajėgus būti nematerialių vertybių, kurios būdingos postekonominei visuomenei, plataus platinimo pagrindu. Naujame e – amžiuje tik nemateriali gamyba su savimi atneša naujas technologijas, naujas darbo vietas, reguliariai surenkamus mokesčius ir svarbiausia, - žmonių gyvenimo lygio pakėlimą ir naujo e – darbo naujos kultūros įsisavinimą, padeda formuoti postindustrinio vystymosi naują socialinę struktūrą. Bet tokio vystymosi pagreitinimo negalima pasiekti be atitinkamo dvasinio pertvarkymo. Pirmiausia, tai susiję su žmogaus teisių pripažinimu prioritetine vertybe lyginant su visomis kitomis vertybėmis. Bet net esant dabartiniam industriniam vystymuisi mes buvome liudininkais to, kaip labai sėkmingi žmonės, o kartais ir ypatingai sėkmingi (pavyzdžiui, Bilas Geitsas ir jo kompanionai milijardieriai), pasiekę tam tikrą žmogaus pagrindinių gyvenimo poreikių patenkinimo lygį, toliau netęsia, kaip kai kurie, iki begalybės dauginti savo turto, o kartu su juo atsirandančią dvasinę tuštumą, o save pašvenčia filantropinei veiklai, gyvybiškai svarbių pasaulio projektų globai, tuo pačiu metu užsiimdami ekologine veikla. Ir tikriausiai naujas e –amžius tokį reiškinį padarys masiniu ir tuo iš esmės skirsis nuo ankstesnių amžių.

       Nauja e – ekonomika, kaip „intelekto ekonomika“, smarkiai pakeis žmogiškų vertybių profilį. Į pirmą vietą išeis vertybės - narsumas ir garbė. Tai dar viena priežastis suprasti, kodėl tradiciniai ekonomistai atsiranda prie paradigmos pasikeitimo slenksčio, kadangi naujas postekonominis elgesys negali būti aprašytas tradiciniais ekonominiais dėsniais - kitokiu tampa pats žmogus, jis jau ne tik ir ne tiek vartotojas, nes jam reikia kitų poreikių, tame tarpe ne tik intelektualinio vystymosi, bet ir dvasinio, jį jau domina ne tiesiog dalyvavimas ekonominiame gyvenime, kaip ekologiškai jaukioje aplinkoje, kurioje veikia principas –„Gamink, tačiau nekenk“, arba sumažink kenksmingas pasekmes iki priimtino lygio. Tai dar ir perėjimas į naują ekonomikos kokybę, dovanojimo ekonomikos (savo artimui, ne kaimynui, o artimui pagal atnaujintą dvasią, ir žinoma, ne egoistui). Skirtingai nuo tradicinės ekonomikos, mes šiandien perėjome į tą etapą, kai vartojamos gėrybės, neturinčios tiesioginių pakaitalų, o todėl ir jų nauda nesumažėja. Visa šiuolaikinė ekonomika tai ne tik „intelektinės įvairovės ekonomika“. Tai dar ir komunikacijų ekonomika, kai žmonės nori ir žino su kuo nori bendrauti. Jeigu sena ekonomika dirbo su masinėmis vertybėmis, tai nauja – su grupinėmis ir individualiomis. Kai gyventojai turtės, ne tik ekonomine prasme, vis įvairesniais taps poreikiai tam, kas anksčiau buvo vadinama rekreacija. Ši nauja ekonomikos šaka bus vis įvairesne, o jos dalis BVP vis didesne. Ir pats pagrindinis klausimas, kuris kol kas nerado išsprendimo: nauja, inovacijų ekonomika - tai tam tikras reiškinys, kuris egzistuoja su kažkokia kita, sena ekonomika, ar tai visos ekonomikos būklė kai kuriose valstybėse, nuo tam tikro momento?

       Kaip pastebi mokslininkai, šiuolaikinėje e – visuomenėje pamažu formuosis visos žmonijos civilizacijos bendras informacinis vieningumas, kuriame bus įgyvendintas kiekvieno e – žmogaus laisvas priėjimas prie visų informacijos išteklių. Vyraujančiais taps humanistiniai visuomenės valdymo principai, kurie paremti valdžios skaidrumu, visuotiniu priėjimu prie e – informacijos, e – demokratiškumas priimant visuomenės sprendimus.

       Naujoje šiuolaikinėje visuomenėje pagrindiniais manipuliavimo ir transformacijos objektais tampa ne materialiniai objektai, o simboliai, idėjos, vaizdai, intelektas, žinios ir informacija. XXI amžiaus žmogus per savo gyvenimą turi priimti dešimtis tūkstančių kartų daugiau informacijos, negu neseniai buvusios ankstesnės kartos. Aukščiau išvardintas problemas išspręsti gali nepertraukiamo e – mokymosi sistema. Bet ši sistema dar nepasirengusi tokių uždavinių sprendimui. Mes turime būti pasirengę turėti kitą žmogaus įvaizdį, ir kartu su juo kitą, e – demokratinę, galimos ateities doktriną, grindžiamą bendros atsakomybės prezumpcija ir atskira laisve.

       Tam tikslui pasitarnaus politinio ir socialinio e – vystymosi scenarijų sukūrimas. Jų pagrindą sudarys naujos teisėkūros e – žinios, būtent šios teisėkūros e – žinios skatins naujų vertybių įtvirtinimą.

       Naujoje besiformuojančioje ūkio sistemoje informacinių gėrybių vertės savarankiško augimo procesas smarkiai atitrūks nuo materialinės gamybos. Atsiradus e – klasei, kaip intelektualų klasei, pagrindinio socialinio progreso variklio pagrindiniais tampa nematerialiniai tikslai, ir ta „industrinio“ mąstymo visuomenės dalis, kuri nepajėgi to įsisavinti, objektyviai praras savo reikšmę visuomenės gyvenime.

       Plačiai paplitusi nuomonė, kad informacija yra demokratiškiausias e  - valdžios šaltinis, nes visi turi priėjimą prie jos, kadangi e – visuomenėje jos monopolija negalima. Skirtingai nuo visų kitų išteklių, informacija neapibūdinama nei baigtumu, nei išsekimu, nei vartojimu visiems įprastu supratimu. E – valdžios pagrindu besiformuojančioje postekonominėje visuomenėje bus naujas ribotas išteklis – tai sugebėjimas įsisavinti ir kurti žinias, užtikrinančias visuomenės technologinį progresą ir naujų socialinių e – technologijų formavimą. Apibendrinant galima pasakyti visa tai, kas susiję su NASDAQ indeksu – tai nauja e – ekonomika, o tai, kas susiję su Dow Jones – sena ekonomika, industrinė, tradicinė.

Sviatoslav‘as Kakičev‘as, 2012-11-07                          

Šaltinis: Hvylya