Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Pasaulio elitas mūsų prašo numirti anksčiau. Apie Japonijos viceministro atvirumą

www.bulgariautre.bg       Ne, ne seniems šis kraštas. Jaunuoliai

       Glėbiuose, lakštingalos užsimiršime,

       Lašišos upių gerklėse, tunai jūrose.

       Viljamas Batleris Jeitsas(William Butler Yeat)

       Japonijos vicepremjeras Taras Asas (Taro Aso) pasiūlė originalų kovos su ekonomikos krize būdą: „Reikia vyresnio amžiaus žmonėms leisti greičiau numirti. Tokiu būdu jie galės sumažinti krūvį socialinei pagalbos sistemai Japonijoje. Dangus draudžia toliau gyventi, kai jūs norite numirti. Aš jausčiausi nejaukiai, žinodamas, kad gęstančio gyvenimo man palaikymas apmokamas iš valstybės biudžeto ir kainuoja keletą dešimčių milijonų jenų per mėnesį vienam žmogui“.

       Japonijos valstybės antrojo asmens (dabartiniu metu ministro pirmininko pavaduotojas ir finansų ministras) pareiškimas sukėlė jo kolegų kritiką, ir galiausiai Asas buvo priverstas atsiprašyti už tai, kad mintį pasakė viešai. Savo idėjos jis neatsisakė.

       Norint įvertinti visą Aso atvirumo gilumą, reikia atidžiai įsižiūrėti į jo asmenį. Pokštas yra tame, kad pačiam novatoriui yra 72 metai, bet jo šansai tapti našta valstybės biudžetui labai maži. Asas yra Japonijos aristokratijos atstovas, likimo išlepintas, Japonijos vyriausybės turtingiausias narys, cemento giganto „AsoCement“ savininkas.

      Nežiūrint racionalizatoriško pasiūlymo akivaizdaus košmariškumo, reikia padėkoti ponui vicepremjerui už viešą prisipažinimą. Jis turiningesnis už visas atsidariusio „Pasaulio ekonomikos forumo“ Davose aukštų delegatų kalbas. Du tūkstančiai valdžios struktūrų ir verslo elito atstovų, 45 valstybės ir vyriausybių vadovai pozuos žurnalistams kalnų slidinėjimo trasų fone, pilstys iš tuščio į kiaurą, bet taip ir nedrįs paviešinti to, apie ką pasakė samurajų Asas.

       O pasakė jis iš esmės tai, kad super elitas nežino ir nenori žinoti kito išėjimo iš krizės kelio, išskyrus kaip neefektyvių ekonomikos elementų pašalinimas. Sergantys seneliai, jauni ir nelabai neįgalūs žmonės, tiesiog mažai darbingi visuomenės nariai, nepelningos įmonės, ištisos valstybės – visa tai turi atsigulti ant kovos su krize altoriaus, taip išvalant pernelyg apkrautą pertekliniais įsipareigojimais ekonomiką.

       Galbūt tame yra tam tikras grūdas? Juk iš tikrųjų Japonija išleidžia didžiulius pinigus savo senukų išlaikymui, kurie garsėja ilgaamžiškumu ir aistra kelionėms. Galbūt atėjo laikas visa tai užbaigti?

      Jūs nustebsite, bet Japonijai, kuri garsi savo pagarba pagyvenusiems žmonėms, atsikratymas jais yra sena tradicija. Bado laikais senukai patys savo vaikų prašydavo nunešti juos į kalnus, kad neapsunkintų gyvenimo jauniems. O ir ne tik Japonijoje, bet ir daugelyje pasaulio vietų buvo panašūs ritualai. Eskimai pagyvenusius artimuosius išveždavo į mišką, nužudydavo ir kūną pakabindavo ant šakos, siekdami pamaitinti laukinius žvėris, kurie vėliau tapdavo maistu šeimai, o nužudytų giminaičių likusius kaulus pagarbiai užkasdavo. Neįgalūs vestgotai šokdavo nuo „protėvių uolos“, senovės (abiem prasmėmis) graikai per specialią šventą išgerdavo taurę su nuodais ir t.t.  

       O jūs gerbiami skaitytojai nepasinaudotumėte gelbėtojiška savižudybe, žinodami, kad ji jūsų vaikus išgelbės nuo mirties iš bado? Tai gal iš tikrųjų nieko tokio šokiruojančio Aso siūlyme ir nėra?

       Ir štai čia, ir pasislėpė klastingas velnias. Šiomis dienomis labdaringa organizacija „Oxfam“ parengė įdomų pranešimą „Nelygybės kaina: kaip neįtikėtina gerovė ir ekstremaliai aukštos pajamos kenkia mums visiems“. Pagal ją, per 20 metų 1% turtingiausių planetos gyventojų pajamos padidėjo 60%. Ir jeigu šimtai milijonų neturtingiausių žmonių pasaulyje gyvena maždaug už 1 dolerį per dieną, tai 100 turtingiausių planetos gyventojų tik praėjusiais metais uždirbo 240 mlrd. dolerių.

       Tai yra ponas Asas siūlo mums įvykdyti gelbėtojišką savižudybę ne vardan mūsų vaikų gerovės, o dėl vieno procento gerovės gavėjų, kurie pasaulį įvarė į šią krizę, bankų sąskaitų papildymo. Kodėl vietoj to neatsisakyti, pavyzdžiui, nuo beprasmiškų prekių pasaulinės vartojimo ir gamybos propagandos, nuo besaikio kreditų ir finansų burbulų pūtimo, nuo niokojančių karų, nuo bevaisių tarptautinių susirinkimų Alpių papėdėse?

       Ponas Asas, išreikšdamas super elito kolektyvinę nuomonę, bando mus banaliai apkvailingti, savo klaninius interesus pateikdamas, kaip visuomenės. Bet jis neatkreipia dėmesio į tai, kad mūsų 99 kartus daugiau ir į jų „senukams čia nėra vietos“ mes anksčiau ar vėliau atsakysime savo – „į mūšį eina vieni „seniai“.

Jevgenij‘us Super, 2012-01-23

Šaltinis: odnako.org/blogs

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas