Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Pasaulio ekonomika: reikalingas vedlys

www.etextbookcity.com        Neturėdama patikimos teorinės paramos, esant globalizacijos, pinigų pervedimų dideliems greičiams, teroristinių organizacijų suaktyvėjimo recidyvų rizikų augimo ir daug įspūdingesnių nei anksčiau gamtos stichinių nelaimių sąlygoms, šiuolaikinė pasaulio ekonomika, judėdama tiesiog aklai, panašu, kad pasiklydo, ir strategijų kūrime remdamasi empiriniais metodais, atsidūrė aklavietėje.

       Per pastaruosius šimtą metų ekonomistai tapo kompasu, pagal kurį pasaulis juda socialinio ir politinio gyvenimo seklumomis, ir ekonomistai jau yra ir šturmanais.
       Sprendžiant pagal paskutinių 13 metų rezultatus, per kuriuose mes stebėjome pasaulio bankų sistemos ir finansų rinkų žlugimą, o taip pat patyrėme daugybę pramoninių nelaimių, iš kurių paskutinės siaubingiausios yra sprogimas „BP Macondo“ gręžinyje ir branduolinio reaktoriaus Fukušimoje trys sprogimai, galima padaryti išvadą, kad šiems šturmanams verta sau pasiieškoti kito užsiėmimo, bet jie jo neieško ir, greičiausiai, neieškos.

       Situacija primena didžiojo italo Dantės būklę, kuris, pažymėjęs 35 metų gimimo dieną, sukūrė šiuos žodžius:

       Žemišką gyvenimą praėjus iki pusės,

       Aš atsidūriau tamsiame miške,

       Pametęs tiesų kelią slėnio tamsoje...

       Kaip rodo paskutiniai Brukingso instituto ir „Financial Times“ sudaryto atsigavimo indekso duomenys, pasaulio ekonomika, pasiklydusi, pateko į aklavietę. Ji nepajėgi atsistatyti deramais tempais ir bet kuriuo momentu, netikėtai, gali pradėti buksuoti. Matomas sumišimas, besiribojantis su panika, kuri apėmė pasaulio rinkas, kai neseniai krito bankų metalų kainos, visa tai paliudija.

       Tuo tarpu, nepaisant sustiprėjusių finansų rinkų ir pasitikėjimo, kuris sugrįžta pas verslininkus ir vartotojus „emerging markets“ šalyse, rodikliai beveik nepadidėjo nuo 2011 metų vidurio. Kartkarčiais įvykę pagerėjimai kiekvieną kartą pasireikšdavo rodiklių silpnumu ir eilinėmis euro zonos problemomis.

       „Tiger“ indeksas (Tracking Indexes for the Global Economic Recovery) parodo, kad pasaulio ekonomika negali pakilti ir rizikuoja užstrigti vietoje. Šiek tiek su „juodu humoru“ guru konstatuoja: „Geriausia, ką galima pasakyti apie ekonominio aktyvumo tempus, - kad kai kuriose pagrindinėse ekonomikose jie pasiekė dugną“.

       Rodikliai, kurie atspindi toliau besitęsiančias pasaulio ekonomikos problemas, iš esmės įtakojo prislėgtą nuotaiką pavasario TVF ir Pasaulio banko posėdžiuose Vašingtone. TVF vykdomoji direktorė Kristina Lagard jau perspėjo apie naujus pavojus, susijusius su atsiradimu to, ką ji pavadino „trijų greičių“ pasauline ekonomika, kurioje vienų valstybių reikalai yra geri, kitų taisosi, o trečiose vis dar yra rimtų sunkumų.

       „Tiger“ indeksas jungia realaus ekonomikos aktyvumo rodiklius, finansų rodiklius ir pasitikėjimo rodiklius, orientuojantis į tai, kiek jie auga arba krenta vienu ir tuo pačiu metu. Naudojant rinktinius statistinius metodus, jis gali vertinti sinchroninius rodiklių pasikeitimus, skaičiuojamus vadovaujantis pačiais įvairiausiais veiksniais ir įvairiausiose šalyse.

       Silpnų ir toliau blogėjančių daugelio išsivysčiusių valstybių rodiklių fone, JAV išlieka gana šviesia dėme. Beje, net stambiausiai pasaulio ekonomikai realaus aktyvumo ir pasitikėjimo rodikliai vis dar mažesni už normalų atsigavimui dydį.

       Euro zonos rodikliai pagerėjo, ypač periferijoje, tačiau augimo  rodikliai išlieka žemame lygyje. Mes turime mažai pagrindo tikėtis, kad šiose ekonomikose, kuriose toliau mažėja nacionalinės pajamos, sustiprės impulsai augimui.

       Europos Centrinio banko sprendimas suteikti paramą suverenios skolos rinkai, kuris priimtas praėjusių metų vasarą, gerokai sumažino euro zonos žlugimo šalutinę riziką ir Ispanijos ir Italijos nuostolius gaunant finansavimą.

                                                                                                    ***

       Taigi, monetarinės sąjungos pagrindinės problemos – nedidelis augimo potencialas, besitęsianti recesija, konkurencingumo praradimas, o taip pat didelė privati ir valstybės skola – neišspręstos. Be to, susitarimas tarp pagrindinių euro zonos valstybių, ECB ir periferijos – skausmingos taupymo priemonės ir reformos mainais į didelę finansinę paramą – griūna, nes periferijų nuovargis dėl biudžeto priemonių atsispindi tokių valstybių, kaip Vokietija ir Olandija nuovargyje dėl nuolatinių gelbėjimo operacijų.

       Euro periferijos nuvargimo liudijimu yra neseni rinkimų Italijoje rezultatai; masinės gatvių demonstracijos Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose valstybėse; ir dabar – atvirai „grubus“ Kipro bankų gelbėjimo planas, kuris iššaukė masinį visuomenės nepasitenkinimą. Visoje periferijoje kairiųjų ir dešiniųjų populistinės partijos didina svorį, didindamos chaoso arba diktatūros įtvirtinimo demokratijos tvirtovėje pavojus.

       Tuo tarpu, griežtas Vokietijos reikalavimas nuostolius užkrauti ant Kipro kreditorių pečių – paskutinis pagrindinių valstybių nuovargio simptomas. Kitos regiono stambiausios valstybės, trokštančios apriboti rizikas savo mokesčių mokėtojams, taip pat leido suprasti, kad ateityje su kreditoriais elgsis taip pat, be ceremonijų.

       Galima atsargiai viltis, kad Kipro „skandalas“ buvo Europos krizės galutiniu aidu. Galima įvairiai žiūrėti į tai, kaip Kipro vyriausybė išsprendė situaciją, bet de facto įvyko valdomas defoltas. Po bankų atidarymo galima spręsti apie „gelbėjimo“ sąlyginę sėkmę, kadangi paniškas indėlininkų pinigų išvežimas buvo užkirstas žiauriausia forma.

       Centro atsisakymas išpirkti Kipro bankus yra pirmas tokio masto įvykis po „Leman Brothers“ žlugimo. Galimybė, kad Europos Sąjunga gali taikyti griežtesnę priemonę kalba apie sisteminių rizikų sumažėjimą euro zonoje. 

       Finansinių reikalavimų sugriežtinimas stebimas ir Anglijoje. Anglijos bankas įpareigoja komercinius bankus padidinti kapitalą 25 milijardais svarų sterlingų. RBS ir „Lloyds“ turi didžiausią poreikį papildomam kapitalui. Dalinai problemą jie sprendžia taip, kad jau parduoda su pelnu kai kuriuos savo anksčiau įsigytus padalinius. Labai tikėtina, kad likusią dalį jie padengs parduodami konvertuojamas obligacijas.

       Kaip to rezultatas, artimiausiu metu, gali būti stebimas kredito susitraukimas, blogėjantys ekonomikos augimo rodikliai. Bet jeigu žiūrėti keletą mėnesių ir metų į priekį, tai išlošimas iš vėliau būsiančio plėtimosi bus didesnis. Todėl, Didžioji Britanija visais būdais stengiasi atstatyti augimą, be to, labai sunkiai dėl žalos, kurią padarė finansinio konsolidavimo priemonės, kai tuo tarpu Bulgarija, Rumunija ir Vengrija pasisako prieš griežtas taupymo priemones.

       Euro zonos periferijose – Airijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Ispanijoje – realaus ekonominio aktyvumo rodikliai nepasiekia istorinio vidutinio lygio, nepaisant kai kurių pagerėjimų, pastebimų po spalio mėnesio TVF posėdžio.

       Beje, Graikijoje pastebimos akivaizdžios teigiamos tendencijos. Be to, nors gali atrodyti, kad blogiausia Graikijai jau praeityje, tai kol kas neįtakoja nedarbo statistikos, rodančios, kad 2013 metų pirmais mėnesiais bedarbių skaičius toliau augo.

       Augimo tempų sulėtėjimas, praėjusiais metais būdingas daugeliui besivystančių valstybių ekonomikų, labiausiai tikėtina, kad toliau tęsis. Ne paslaptis, kad tas valstybes toliau slegia užsienio konjunktūros silpnumas ir jos turi labai ribotas galimybes vykdyti augimui padedančią politiką.

                                                                                                   ***

       Kinijos „Tiger“ indeksas išlieka palyginus stiprus, tam padeda nauji duomenys, rodantys stabilizaciją, nepaisant paskutinio nusivylimo dėl I ketvirčio rezultatų, augimo tempų antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.

       Kinijoje valdžios perdavimas įvyko gana sklandžiai, bet šalies ekonomikos modelis, „nestabilus, nekoordinuotas ir nepatvarus“, kaip neretai kalbėdavo buvęs premjeras Venas Dziabao. Kinija turi daug problemų: regioniniai skirtumai tarp pakrančių ir vidaus teritorijų, tarp kaimo ir miesto rajonų; pernelyg didelės santaupos ir fiksuotos investicijos esant nepakankamam privačiam vartojimui; augantis atotrūkis tarp pajamų ir turto; o taip pat didelio masto ekologinės padėties blogėjimas, kai oro, vandens ir dirvos užterštumas kenkia gyventojų sveikatai ir maisto produktų saugumui.

       Nauja šalies vadovybė rimtai kalba apie reformų gilinimą ir balanso ekonomikoje atstatymą, bet valdžios institucijos lieka atsargių, palaipsnių reformų šalininkėmis ir vis tik yra konservatyvios savo polėkiuose. Be to, dėl asmeninio suinteresuotumo reformų atsisakančius - valstybines įmones, provincijos vyriausybes ir, pavyzdžiui, kariškius - dar teks palaužti. Reformos, kurios reikalingos ekonomikos balanso atstatymui, gali būti nepakankamai veržliomis, kad būtų išvengta kieto nusileidimo, kai kitais metais materializuosis investicinis nuosmukis.

       Kinijoje ir Rusijoje (iš dalies Brazilijoje ir Indijoje) tvirtai įsigalėjo kapitalizmas, tai nieko gero nežada ekonomikos augimui. Apskritai, šie keturi BRIC atstovai save pervertina ir kitame dešimtmetyje kiti „emerging markets“ gali pasiekti daugiau: Malaizija, Filipinai ir Indonezija Azijoje; Čilė, Kolumbija ir peru Lotynų Amerikoje; Kazachstanas, Azerbaidžianas ir Lenkija Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje.

       Kalbant apie kitus „emerging markets“, tai Lotynų Amerikoje pastebimas sąstingis. Argentina ir Brazilija toliau demonstruoja slinkimo link stagnacijos požymius, o Meksikos ekonomikos augimo tempai lėtėja.

       Japonija pasiryžo naujam ekonomikos eksperimentui, turėdama tikslą nugalėti defliaciją, stimuliuoti ekonomikos augimą ir atstatyti verslo ir vartotojų pasitikėjimą.

       „Abenomika“ susideda iš keleto komponentų: Japonijos Banko atliekamas agresyvus monetarinis stimuliavimas; finansinis stimuliavimas šiais metais paklausos atgaivinimui, kuris 2014 metais bus pakeistas taupymo priemonėmis, nukreiptomis į deficito dydžio ir skolos sumažinimą; nominalaus darbo užmokesčio padidinimas, siekiant stimuliuoti vidaus paklausą; struktūrinės reformos, turint tikslą sumažinti valstybės kišimąsi į ekonomiką; o taip pat naujos sutartys dėl laisvos prekybos – pradedant nuo Trans- Ramiojo vandenyno strateginės partnerystės – nukreiptos prekybos ir pajėgumų išlaikymui.

                                                                                                     ***

       Tuo tarpu Japonijos problemų mastai atrodo bauginančiai. Dėl to, kad nėra prideramo teorinio pagrindimo, negalima su pasitikėjimu pasakyti, kad monetarinė politika gali nugalėti defliaciją; perteklinis finansinis stimuliavimas ir atidėtos biudžeto priemonės gali išprovokuoti skolos pašokimą iki svaiginančių aukštumų; o „Abenomikos“ struktūrinių reformų komponentai atrodo miglotai.

       Be to, trintys tarp Japonijos ir Kinijos dėl teritorinių pretenzijų Rytų Kinijos jūroje gali turėti neigiamą poveikį prekybai ir tiesioginėms užsienio investicijoms.

       Artimieji Rytai išlieka nestabilumo sektoriumi, pradedant nuo Magribo ir baigiant Pakistanu.

       Turkija su jos jaunais gyventojais, aukštu augimo potencialu ir dinamišku privačiu sektoriumi trokšta įgyti regiono pagrindinės valstybės statusą. Bet pati Turkija turi nemažai problemų. Jos prašymas įstojimui į ES šiuo metu yra įšaldytas, o euro zonos recesija riboja regiono ekonomikos augimą.  

       Einamųjų operacijų balanso deficito rodiklis išlieka aukštas, monetarinė politika – prieštaringa, o konkurencingumo ir augimo stimuliavimai prieštarauja reikalingumui kontroliuoti infliaciją ir pernelyg didelio kreditavimo augimą.

       Be to, Turkija vėl turi galimybę atkurti draugiškus santykius su Izraeliu, tačiau atsirado rimtos trintys su Sirija ir Iranu, ir islamistų valdančiai partijai dar teks įrodyti savo sugebėjimą sugyventi su pasaulietine politine valstybės tradicija.  

       Ar galima pasakyti, kad tokioje įtemptoje ir nepastovioje pasaulio aplinkoje Amerika tapo vilties spinduliu? JAV stebima keletas teigiamų ekonomikos tendencijų: būsto rinka atsigauna; skalūnų dujos ir nafta sumažins išlaidas energijai ir padidins konkurencingumą; naujų darbo vietų sukūrimo tempai spartėja; išlaidų darbo jėgai Azijoje išaugimas, o taip pat robotų technikos ir automatizacijos panaudojimas padeda pramonės sektoriaus atgimimui; o agresyvus kiekybinis palengvinimas padeda tiek realiai ekonomikai, tiek ir finansų rinkoms. Žinoma, pastarosioms labiausiai.

       Tačiau rizikos išlieka. Nedarbas ir namų ūkių skola išlieka dideli.

       Finansinis „stabdys“, kuris pasireiškia mokesčių pakėlimu ir išlaidų sumažinimu, gali pakenkti augimui, o politinė sistema išėjo iš rikiuotės – fanatiška pažiūrų poliarizacija kliudo kompromisų pasiekimui finansų deficito, imigracijos, energetikos politikos ir kitais pagrindiniais klausimais, įtakojančiais ekonomikos potencialo augimą.

       Trumpai tariant, tarp išsivysčiusių ekonomikų Amerika yra palyginti neblogoje formoje.

       Antroje vietoje yra Japonija, kur „Abekonomika“ stimuliuoja pasitikėjimo augimą.

       Euro zona ir Didžioji Britanija vis dar negali ištrūkti iš recesijos letenų, kuri sustiprėjo dėl pritaikytos griežtos monetarinės ir finansų politikos.

       Kalbant apie besivystančias šalis, 2014 metų gale Kinijos laukia kietas nusileidimas tuo atveju, jeigu bus atidėliojamos agresyvios struktūrinės reformos, tuo tarpu kitoms BRIC valstybėms reikia pasitraukti iš valstybinio kapitalizmo modelio. Nepaisant to, kad kitos Azijos ir Lotynų Amerikos besivystančios rinkos demonstruoja gyvybiškesnę dinamiką nei BRIC šalys, jų jėgų vis tiek neužteks tam, kad būtų pakeista pasaulinės tėkmės kryptis.


Dėdė Saša, 2013-04-22

Šaltinis: Finance.ua

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas