Gegužės 15 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją „Padėtis Sirijos Arabų Respublikoje“. Ši rezoliucija buvo priimta pagal projektą, kurį parengė trisdešimt septynios valstybės. [1] Už ją balsavo šimtas septynios valstybės, prieš – dvylika (įskaitant Rusiją) [2] ir penkiasdešimt devynios valstybės susilaikė. [3]

       Nauja rezoliucija turi keletą svarbių naujų ypatybių.

       Pirma, pagrindinis dėmesys rezoliucijoje skiriamas tarptautinei humanitarinei teisei ir žmogaus teisėms. Ji smerkia „besitęsiančią Sirijos valdžios sunkiosios ginkluotės, įskaitant chaotiškus šaudymus iš tankų ir iš oro, eskalaciją“ ir balistinių raketų, ir kitų neatrankinio veikimo ginklų prieš gyvenamuosius taškus panaudojimą, o taip pat kasetinių ginklų naudojimą.

       Tai yra naujas elementas, iki šiol rezoliucijose prieš Siriją neminėtas. Jeigu anksčiau buvo kalbama tik apie pernelyg didelės jėgos taikymą prieš civilius gyventojus ir apie uždrausto ginklo taikymo potencialią galimybę, tai šiandien tiesiogiai kalbama apie tokio ginklo konkrečių rūšių naudojimą.

       Rezoliucija turi naują, gana išplėstą kaltinimų sąrašą. Sirijos valdžios institucijos kaltinamos: taikant sunkiąją ginkluotę, bombardavimais iš oro ir kitos jėgos taikymu civilių gyventojų atžvilgiu, mokyklų, ligoninių ir maldos vietų užpuolimais, masiniais nužudymais, savavališkais baudimais, nužudymais be privalomo teisminio nagrinėjimo, protestuojančių, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų žudymais ir persekiojimais; savavališkais suėmimais, prievartiniais dingimais, vaiko teisių pažeidimais, įskaitant vaikų verbavimą ir panaudojimą kariniuose veiksmuose, tokiu būdu pažeidžiant tarptautinę teisę; neteisėtu kliudymu gauti medicinos pagalbą, medicinos personalo neliečiamumo negerbimu ir atsisakymu jį saugoti; kankinimais, sisteminga seksualine prievarta, įskaitant sulaikytų išprievartavimais, žiauriu elgimusi, įskaitant su vaikais. Kaltinimai buvo pateikti tiek Sirijos valdžios institucijoms, tiek ir ginkluotoms grupuotėms (visų pirma, „šabiho“ grupuotei). Taigi, faktiškai nustatoma, kad veikimas vyriausybės pusėje jau savaime yra nusikaltimas.

       Ir su tuo ryškiai kontrastuoja kitos karinio konflikto šalies „kritika“. Rezoliucija smerkia ginkluotas grupes, veikiančias prieš vyriausybę, tik „žmogaus teisių nepaisymo arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimo atvejais“.  

       Toks požiūris tiesiogiai prieštarauja del Pontės Komisijos išvadoms, kuri pareiškė, kad cheminį ginklą pritaikė anti vyriausybinės grupės, bet ne valstybės valdžia. Rezoliucija Sirijos valdžią ragina įleisti į šalies teritoriją del Pontės Komisiją bendro tyrimo atlikimui. Tačiau kartu rezoliucija atsisako suteikti šiai Komisijai įgaliojimus tirti tvirtinimus apie cheminio ginklo panaudojimą ir iš Sirijos valdžios reikalauja, kad ši leistų tyrimą atlikti jau kitai komisijai, kuri sudaryta asmeniškai JT Generalinio sekretoriaus.  

       Rezoliucija apkaltino Sirijos karines pajėgas kaimyninių valstybių teritorijų apšaudymu, „kurių rezultatas aukos ir traumos tarp šių valstybių civilių gyventojų, o taip pat Sirijos pabėgėlių“, pažymėdama, kad tokie incidentai yra tarptautinės teisės pažeidimas.

       Taigi, JT GA rezoliucija įveda naujus kaltinimo prieš Siriją elementus su akivaizdžiai matomu tikslu: teisinį pagrindimą situacijos kvalifikavimui pateikti, kaip grėsmę ne tik taikai regione, bet kaip grėsmę tarptautinei taikai ir parengti kaltinimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Rezoliucijos 9 paragrafas tiesiogiai nurodo JT Saugumo Tarybai primti „ryšium su tuo atitinkamas priemones“. Tos JT ST valstybės narės, kurios nepalaiko tokio ST sprendimo, akivaizdu, kad bus parodytos, kaip blokuojančios Tarybos tarptautinės taikos palaikymo funkcijų vykdymą ir kaip tarptautinių nusikaltimų bendrininkės.

       Negalima neatkreipti dėmesio į dar vieną „naujovę“ GA rezoliucijoje – dabar Sirijai „primena“ apie tarptautinį teisinį draudimą dėl galimo biologinio ginklo naudojimo. Įvertinant gerai ištobulintą scenarijų su cheminiu ginklu (apie kurio „galimą“ panaudojimą kalbėjo ankstesnės rezoliucijos arba jų projektai), naujos rūšies uždrausto ginklo paminėjimas atrodo labai grėsmingai. Yra pagrindas manyti, kad šis „priminimas“ nukreiptas, pirmiausia, prieš valstybes, kurios palaiko Sirijos vyriausybę.

        Kaip Sirijos konflikto išsprendimo planą, JT ST rezoliucija siūlo taip vadinamą politinį pereinamąjį procesą. Rezoliucijoje yra raginimas „visaapimančiam politiniam perėjimui, vadovaujamam siriečių, į demokratinę, pliuralistinę politinę sistemą, kurioje piliečiai lygūs nepriklausomai nuo jų politinės orientacijos, etninės priklausomybės arba įsitikinimų, įskaitant rimto politinio dialogo tarp autoritetingų, įgaliotų ir abipusiai priimtinų Sirijos vyriausybės ir Sirijos opozicijos atstovų pradėjimo būdu“. Be to, rezoliucija faktiškai pripažino Dohoje 2012 metų lapkričio mėnesį įsteigtą „Sirijos revoliucinių ir opozicinių jėgų nacionalinę koaliciją“ Sirijos tautos atstovu ir šio „politinio perėjimo“ dalyviu. Rezoliucija taip pat paviešino Arabų šalių lygos rezoliucijas prieš Siriją. 

       Svarbia naujos rezoliucijos charakteristika yra tai, ko joje nėra. Svarbiausia, ko joje nėra, ypač AŠL ir Sirijos tautos „draugų“ grupės „iniciatyvoms“ pritarimo fone, - tai paramos išreiškimo susitarimui tarp Rusijos ir JAV Sirijos klausimu, kuris ką tik pasiektas JAV Valstybės sekretoriaus Dž.Kerio vizito Maskvoje metu. Rusija ir JAV susitarė, kad „skatins ir Sirijos vyriausybę, ir opozicijos grupes, kad jos surastų politinį sprendimą“, buvo suderintas Taikos konferencijos Sirijos klausimu surengimas, kurioje abi valstybės susitartų „pasiekti, kad vyriausybės ir opozicijos atstovai kartu nustatytų visiško 2012 metų birželio 30 d. Ženevos komunikato vykdymo kelius“. [4] Rusija ir JAV patvirtino Sirijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir patvirtino, kad yra už konflikto sprendimą derybų būdu. Visa tai priimtoje rezoliucijoje net nepaminėta.  

        Rezoliucija faktiškai nustato naują, Saugumo Tarybai paralelinį situacijos Sirijoje nagrinėjimo mechanizmą. Rezoliucijos 31 paragrafas JT Generaliniam sekretoriui nurodo per 30 dienų informuoti apie jos įgyvendinimą. Tai tiesiogiai prieštarauja JT Chartijai, kuri Generalinei Asamblėjai draudžia nagrinėti klausimus, kurie jau svarstomi Saugumo Taryboje. Taip pat pažymėsime, kad valstybės, kurios balsavo už šią rezoliuciją, taip pat pažeidė tam tikras tarptautinės teisės ir JT Chartijos normas. Pavyzdžiui, kurios nors vienos iš karinio konflikto pusių pripažinimas nepriklauso Generalinės Asamblėjos kompetencijai. Be to, rezoliucijos tekstas tiesiogiai prieštarauja tam darbotvarkės punktui, pagal kurį buvo svarstoma rezoliucija („Kelio užkirtimas kariniams konfliktams“). Todėl ginkluotų kovotojų pripažinimas „Sirijos tautos teisėtais atstovais“ reiškia, kad ginklų teikimas teroristams yra teisėtas. Suprantama, kad tai yra mažai panašu į kelio kariniam konfliktui užkirtimą...

        JT GA balsavimo išvakarėse Rusijos Užsienio reikalų ministerija padarė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad per pastarąjį rezoliucijos projekto svarstymo mėnesį jos autoriai „pasirinko konsultacijų už uždarų durų metodą, vedė jas siaurame rate, tuo būdu pažeisdami tarpvyriausybinį koordinavimo mechanizmą“, dalyvaujant JT visoms valstybėms narėms. Ir tai buvo daroma, turint tikslą neleisti, kad įvyktų jų politinių nuostatų pakeitimai. Kaip to rezultatas, galutinis dokumento variantas taip ir neturėjo reikšmingų pakeitimų, kurių reikalavo daugelis valstybių. Projektas išsaugojo savo neobjektyvų ir vienpusišką pobūdį, kuriame ignoruojamos Sirijos realijos, o visa atsakomybė už padėties šalyje destabilizavimą suverčiama išimtinai SAR vyriausybei. [5]

       Rusija kreipėsi į tas valstybes, „kurios turi įtaką projekto kūrėjams“, „atvesti į protą šios iniciatyvos šalininkus“ ir pasiūlė paremti Rusijos – JAV susitarimą dėl sureguliavimo Sirijoje. Beje, šis raginimas atrodo šiek tiek neįprastu, įvertinant tai, kad rezoliucijos projekto sponsoriumi yra pačios JAV. [6]

        Remiantis aukščiau išdėstytu dar kartą priminsime, kad pagal JT Chartiją JT GA rezoliucijos nuostatos neturi teisinės galios. O daugybė teisės pažeidimų ją rengiant, nesuteikia pagrindo į jos nuostatas žiūrėti, kaip į politiškai įpareigojančias. Šios rezoliucijos priėmimo aplinkybės kalba ir apie tai, kad susitarimai, kurie pasiekti Maskvoje gegužės 8 d., yra pavojuje. Pagrindiniu smūgio objektu „Sirijos klausime“ vėl tapo Rusija. Tačiau svarbu pažymėti ir kitą: balsavimo statistika 107 prieš 12 ne visai tiksliai atspindi situaciją. Iš tikrųjų rezoliucijos neparėmė aštuoniasdešimt šešios valstybės [7], tai yra dvidešimčia valstybių mažiau to skaičiaus, kurios balsavo „už“. O tai reiškia, kad vis didesnis valstybių skaičius nėra pasirengusios paremti grubios jėgos panaudojimo Sirijos atžvilgiu planų, ir tai yra svarbus Rusijos užsienio politikos ir diplomatijos pasiekimas.  

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

[1] Oficialiai rezoliucijos projektą JT GA pristatė Kataras. Be to, oficialiais projekto sponsoriais yra: Australija, Bahreinas, Belgija, Bulgarija, Vengrija, Vokietija, Danija, Džibutis, Egiptas, Italija, Jordanija, Jemenas, Kataras, Komorų salos, Dramblio Kaulas, Kuveitas, Libija, Liuksemburgas, Olandija, JAE, Portugalija, Panama, Korėjos Respublika, Saudo Arabija, Slovėnija, Didžioji Britanija, JAV, Somalis, Tunisas, Turkija, Suomija, Prancūzija, Kroatija, Švedija, Estija ir Japonija (žiūr. JT dokumentą: A/67/L.63).

[2] Rusija, Baltarusija, Kinija, Iranas, Kuba, Šiaurės Korėja, Sirija, Ekvadoras, Venesuela, Nikaragva, Bolivija ir Zimbabvė.

[3] Visų pirma, Ukraina, Armėnija, Kazachstanas ir Kirgizija. Dalis valstybių (pavyzdžiui, Trinidadas ir Tobagas) balsuojant susilaikė dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas.

Aleksandr‘as Meziajev‘as, 2013-05-18

Šaltinis: Fondsk

Susiję: 

JAV karai ir manipuliavimas sąmone

Įsilaužimas į elektroninį paštą atskleidė „Vašingtono patvirtintą“ planą – organizuoti ataką Sirijoje, panaudojant cheminį ginklą

WikiLeaks dokumentai atskleidžia JAV intervencijos į Libiją priežastis

Apie Sirijos situacijos vystymąsi

Sirija, pasaulinis džihadas ir naftos kalifatas

Sirijos krizės paaštrėjimas

Už ką Sirijoje žudo tinklaraštininkus?

Sirija: vox populi prieš para bellum

Pulkas Sirijos „draugų“

Bašaras Asadas: „objekto demonizavimas“

Pasaulinė finansų diktatūra ir Iranas

Vakarų siriškas pokeris