Euro gelbėjimo legitimumą nustatys teismas

www.businessinsider.com       Birželio 11-12  d. Vokietijos aukščiausia teismų instancija nagrinėjo klausimą, ar Europos centrinis bankas, gelbėdamas bendrą Europos valiutą, nepažeidžia savo įgaliojimų. Tokio požiūrio laikosi Vokietijos „Bundesbank“.

       Didžiausio Vokietijos istorijoje konstitucinio ieškinio nagrinėjimas įžengė į lemiamą etapą. Prie profesorių ir deputatų grupės, kurie suabejojo dėl sukurto Europos stabilumo mechanizmo (ESM) suderinamumo su VFR Pagrindiniu įstatymu, praėjusiais metais prisijungė daugiau kaip 37 tūkst. Vokietijos piliečių.

       Priminsime, kad lygiai prieš 9 mėnesius, 2012 metų rugsėjo 12 d., VFR Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje skubaus nagrinėjimo eigoje pripažino, kad pastovaus anti krizinio fondo (Europos stabilumo mechanizmo (ESM)) euro zonoje sukūrimas nepažeidžia VFR Pagrindinio įstatymo principų tuo atveju, jeigu laikomasi tam tikrų išlygų.   
       Svarbiausia sąlyga, kurią nustatė teisėjai, yra teisinės garantijos, kad ESM dalyvaujančiai Vokietijai finansinių įsipareigojimų riba yra 190 mlrd. eurų suma. Šio dydžio viršijimas leidžiamas tik sutikus VFR atstovams fonde ir esant Bundestago pritarimui. Be to, Vokietijos atstovas fondo vadovybėje privalo apie ESM veiklą išsamiai informuoti Bundestago ir Bundesrato narius.

       Informacijai: ieškinys, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, laikomas didžiausiu Vokietijos Respublikos istorijoje. Pareiškimus į aukščiausią teismų instanciją dėl pagalbos fondo euro zonos krizės ištiktoms šalims sukūrimo pateikė daugiau kaip 37 tūkst. Vokietijos piliečių.

       Savo pareiškimuose ieškovai reikalavo, pirmiausia, išaiškinti keletą svarbių klausimų: ar stabilizavimo fondo sukūrimas nepažeidžia demokratinius principus, kurie įtvirtinti valstybės Pagrindiniame įstatyme, ir ar vyriausybė gali versti parlamentą skubos tvarka priimti sprendimus, kurie numato daugiamilijardinius įsipareigojimus Vokietijos mokesčių mokėtojams?

       Apskritai, pareiškėjų pretenzijų esmė buvo ta, kad euro zonoje įsteigiamas ESM fondas Vokietijai grasina „negrįžtamomis finansinėmis rizikomis“.

       Priminsime, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) sugalvotas, kaip pagalbos euro zonos krizės ištiktoms šalims pastovus fondas. Bendras kapitalo dydis sudaro 700 mlrd. eurų. 80 mlrd. eurų – tai tiesioginiai 17 šalių, ESM steigėjų įnašai. Daugiausiai pinigų – 23 mlrd. eurų įneša Vokietija, kuri praktiškai gauna veto teisę fondo tvarkytojų taryboje. Likusieji 620 mlrd. eurų – tai euro zonos valstybių garantijos ir laidavimai. Vokietijos maksimali leistina garantijų suma – ir tai buvo pažymėta Konstitucinio teismo sprendime – 190 mlrd. eurų. Viršyta ji gali būti tik pritarus VFR atstovams ESM fonde ir Bundestago deputatams.

       Sprendimui dėl Vokietijos dalyvavimo fondo sukūrime buvo pritarta Bundestage 2012 metų birželio 29 d. Po to, kai rugsėjo 12 d. Konstitucinis teismas atmetė stabilizavimo fondo priešininkų ieškinius, ESM iškart galėjo pradėti veikti, ir šiandien jau įgyvendina finansinės pagalbos Kiprui programą.  

       Be Vokietijos valstybės garantijų sumos apribojimų, Konstitucinio teismo teisėjai savo praėjusių metų sprendime padarė keletą esminių išlygų, kurios liečia ESM ir Europos centrinio banko veiklą. Ir štai dabar teismo pagrindinio klausymo eigoje, kuris vyko birželio 11 ir 12 d., jie turėjo išnagrinėti, pirmiausia, ar gelbėdamas eurą ECB neviršijo savo įgaliojimų, ir tuo pačiu ar nepažeidė Vokietijos Konstitucijos.   

      Svarbiausiu klausimu bus euro zonos probleminių valstybių obligacijų neriboto pirkimo programos (OMT programa), kuri ECB buvo paskelbta 2012 metų rugsėjo mėnesį, neteisėtumas. Būtent ši programa laikoma pagrindine priežastimi, dėl kurios nuo praėjusių metų rudens euro zonoje stebimas sąlyginis finansinis stabilumas ir euro kurso augimas. Tuo Karlsrūhėje ir remsis ECB atstovai, teismui jau pateikę atitinkamą ekspertizę. 


                                                                                              ***

       Palyginus ECB ir „Bundesbank“ pagrindines tezes, konfliktas akivaizdus: euro negrįžtamumas užtikrinamas įgaliojimų ribose, taip mano ECB. Dabartinė valiutų sąjungos sudėtis dėl suverenių valstybių egzistavimo negali būti garantuota, ben jau ne Europos centrinio banko, taip kalba „Bundesbank‘e“.

       Kai kuriose ES valstybėse pinigų politika negali būti visiškai veiksminga, sako ECB. Skirtingos palūkanų normos rinkoje neprieštarauja bendrai pinigų politikai, sako „Bundesbank‘e“.

       Remdamasis Graikijos pavyzdžiu, „Bundesbank“ parodo, kad „ECB veikimas be alternatyvos“  - tai išsipildančios prognozės. Atėnai toliau gauna finansavimą, nors finansinės pagalbos programos sąlygos nebuvo įvykdytos, ir euro zonos finansų ministrai sustabdė tolesnę žadėtą pagalbą.

       Vokietijos Konstituciniame teisme, kuris priims galutinį sprendimą dėl ECB obligacijų pirkimo programos, ECB vykdomojo komiteto narys Jorgas Asmusenas, pasisakė už OMT programą (tiesiogines pinigų operacijas). Asmusenas pasakė, kad OMT programos įdiegimas „buvo ir išlieka reikalinga ir tinkama priemone, siekiant pašalinti monetarinės politikos transmisinio mechanizmo darbo sutrikimus, kuriuos sukėlė Europos Sąjungos žlugimo baimės“.

       Tarybos narys papildė, kad ECB ir jo vadovai suvokia, kad aktyvų pirkimo dydžius riboja ECB įgaliojimai.

       „Mūsų priemonės skirtos monetarinės politikos transmisinio mechanizmo darbo palaikymui ir kelio užkirtimui nepageidaujamam Europos Sąjungos žlugimui. Mes negalime ir nenorime keisti demokratiškai pasirinktos ekonomikos politikos“, - papildė jis. – „OMT programa kaip tik atvirkščiai nukreipta rinkos mechanizmo apsaugai tokiu būdu, kad Europos Sąjungos valstybės būtų paskatintos įvykdyti reikalingas reformas“.

       Asmusenas taip pat pasakė, kad OMT programos įvedimas yra reikalingas dėl euro kurso stabilumo užtikrinimo. „Galų gale, valiuta stabilia gali būti tik, jeigu jos tolesnis egzistavimas nekelia abejonių“.

       Jų oponentais buvo Vokietijos federalinio banko („Bundesbank“) atstovai, kurie savo ekspertizėje orientuojasi į visiškai kitą aspektą. Jie rašo, kad pagal OMT programą ECB „kryptingai perka valstybių obligacijas su žemu kreditingumu“ ir tuo pačiu prisiima nepateisinamą riziką. „Bundesbank‘e“ mano, kad dėl to ECB pažeidžia savo mandatą, kuris suteikia tik teisę užtikrinti euro valiutos stabilumą. Kitaip tariant, kovoti prieš jo nuvertėjimą dėl infliacijos.
       „Bundesbank“ atstovas Jensas Vaidmanas pasisakė prieš OMT. Jis pasakė, kad kainų stabilumas yra pagrindinis ECB uždavinys, ir kad kai kurios ECB priemonės yra „problemiškos“. Jensas Vaidmanas taip pat tvirtino, kad obligacijų rinkos turi vykdyti drausminančią funkciją, ir kad reikia atsižvelgti į krizės politikos ilgalaikes pasekmes.
       Tokio požiūrio laikosi ir Tiubingo universiteto ekonomikos profesorius Joachimas Štarbatis, vienas iš ieškinio Konstituciniam teismui autorių ir naujos Vokietijos „euroskeptikų“ partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) žinoma figūra. Pirmiausia, jis priminė: „Mastrichto sutartyje sakoma, kad Europos centrinio banko uždavinys yra euro valiutos stabilizavimas, o ne euro zonos stabilizavimas“. 
       Visiškai kitaip situaciją vertina teisininkas iš Getingeno Frankas Šorkopfas, Europos Sąjungos teisinių aspektų specialistas ir ECB ekspertizės bendraautorius. Jis samprotauja taip: jeigu pats valiutos egzistavimas yra pavojuje, tai nei apie jokias stabilias kainas kalbėti jau negalima. Vadinasi, ECB veikia pagal savo įgaliojimus, jeigu superka obligacijas ir tokiu būdu stiprina pačią valiutų sąjungą ir jos piniginį vienetą.

       Tai kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik teisinėmis plonybėmis, Federaliniam konstituciniam teismui iš esmės yra labai svarbiu klausimu. Juk dar praėjusių metų rudenį jis konstatavo, kad valstybių obligacijų pirkimas iš esmės reiškia, kad Europos centrinis bankas finansuoja euro zonos valstybes, o tai draudžia Europos Sąjungos pagrindiniai dokumentai. Draudžiama, nes kitaip vienų ar kitų valstybių vyriausybės ir parlamentai gali susigundyti savo biudžetų problemų sprendimą perkelti ant bendros spausdinimo mašinos.

                                                                                          ***

       Euro gelbėjimo esamos politikos oponentas, „Bundesbank“ vadovas Jensas Vaidmanas, savo poziciją jau pagrindęs Konstituciniame teisme, baiminasi, kad atskiros valstybės gali greitai „sėsti ant finansavimo adatos“ centrinio banko sąskaita.

       Bet juk kol kas de facto joks euro zonos valstybių slaptas finansavimas nevyksta, pastebi Hamburgo pasaulio ekonomikos instituto (HWWI) ekspertas Heningas Fepelis. Paprasčiausiai ECB priėmė skubias priemones, kadangi buvo „sprendžiamas valiutos likimas ir visos finansų rinkos stabilumui buvo iškilusi grėsmė“.

       Mokslininkas šioms priemonėms pritaria. Tuo pačiu metu Heningas Fepelis dėl vieno punkto visiškai sutinka su „Bundesbank“ ir kitais ECB kritikais: Europos centrinio banko didelio masto dalyvavimas gelbėjant euro zoną, kelia jam potencialų pavojų dėl nepriklausomybės praradimo.

       „Jeigu reikalas prieis iki to, kad ECB teks pastoviai priimti skubias priemones, jis taps labiau priklausomas nuo aplinkybių. O kuo centrinis bankas labiau priklausomas, tuo jis silpnesnis“, - pastebėjo ekspertas.   

       Taigi, Federaliniam Konstituciniam teismui teks priimti sprendimą, sulyginus ECB ir „Bundesbank“ argumentus. Tiesa, teismas Karlsrūhėje jau davė suprasti, kad į Vokietijos federalinio banko tezes žiūri tik kaip į vieną iš ekspertų nuomonę. Tačiau Heningas Fepelis vis tik remiasi tuo, kad į Jenso Vaidmano požiūrį teisėjai labai atidžiai įsiklausys, nes juk „ECB iš principo sukurtas pagal Vokietijos federalinio banko pavyzdį, o Vokietija euro zonoje turi didžiausią ekonomiką“.

       ECB veikla nepriklauso VFR Federalinio konstitucinio teismo kompetencijai. Bet jeigu teisėjai pagal ieškinio nagrinėjimo rezultatus bus „Bundesbank“ pusėje, tai jam gali uždrausti dalyvauti Europos centrinio banko, kuriam jis formaliais pavaldus, veiksmuose.

       „Tokiu atveju mes susidursime su visiškai nauja situacija. Neatmestina, kad rinkose atsiras turbulentiškumas, kuris atskiras valstybes privers atsisakyti euro“, - tokią viltį išreiškė senas euroskeptikas, profesorius Štarbatis. Jis įsitikinęs, kad kai kurioms, nepajėgiančiomis būti konkurencingomis, šalims sugrįžimas prie ankstesnių nacionalinių valiutų būtų gerove, nes tai joms leistų daug efektyviau skatinti ekonomikos augimą ir gyventojų užimtumą.  

       Euro zonai kai kurių valstybių išėjimas būtų ne tragedija, o šansas pradėti naują gyvenimą, mano Joachimas Štarbatis.

       Su juo kategoriškai nesutinka ECB dabartinės politikos šalininkai. Jie labai tikisi, kad VFR Federalinis konstitucinis teismas priims išmintingą sprendimą, kuris euro zonos neįstums į finansinę ir politinę katastrofą.

       Klausymai vyko dvi dienas, o Konstitucinio teismo sprendimas gali būti bet koks. Iš kitos pusės, į Vokietijos teismo jurisdikciją patenka tik VFR struktūros. Be to, reikia priminti, kad tiesioginių pinigų operacijų programa dar nebuvo naudojama, todėl kad jai nustatytos griežtos ribos. Stebėtojai laukia, kad sprendimas dėl ieškinio bus paskelbtas rudenį.

       Rizikuosime prognozuoti teigiamą Europos centriniam bankui sprendimą, piliulę ieškovams pasaldinus keletu išlygų, susijusių su Europos reguliatoriaus operacijų apribojimu OMT programos (euro zonos probleminių valstybių obligacijų neapribotas pirkimas) rėmuose, paliekant jų mastą, bet vis tik apribotą.
       Konstitucinio teismo verdiktas, be finansinių ir ekonominių, turės ir politinių padarinių. Pastebėsime, kad esant teigiamam Marijui Dragiui, kuris yra OMT programos „tėvas“, sprendimui, neseniai, prieš rugsėjo rinkimus į Bundestagą, gimusiai partijai „Alternatyva Vokietijai“ bus suduotas rimtas smūgis, kurio dividendus gaus VFR dabartinė kanclerė Angela Merkel.  

       Manau, kad tokia šios bylos baigtis būtų naudinga monetarinės sąjungos, kuri išgyvena ne geriausius laikus, perspektyvai.

       Šios apžvalgos parengimui buvo panaudota „Reuters“ ir DW medžiaga.

Dėdė Saša, 2013-06-13

Šaltinis: Finance

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.