Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Tikėjimas besivystančiomis rinkomis ištirpo

       Keletas požymių liudija apie akivaizdų faktą: didelio suinteresuotumo besivystančiomis rinkomis (emerging markets) era baigėsi.

       Besivystančių šalių finansinių aktyvų dešimties metų didelio augimo tendencija, kurią 2003 metais prognozavo „Goldman Sachs“ analitikai, pasibaigė.

      Penki šios tendencijos elementai – staigus BRIC šalių ekonomikų augimas, brangstanti žaliava, viešųjų finansų situacijos pagerėjimas, infliacijos sulėtėjimas ir JAV obligacijų pajamingumo sumažėjimas – įėjo į neutralią teritoriją arba išvis baigėsi.

       Cikliniai veiksniai vėl ateis ir išeis, tačiau besivystančių rinkų struktūrinis pranašumas greičiausiai pasibaigė. Per ateinančius dešimt metų besivystančių šalių finansiniai aktyvai vargu ar parodys tokį aukštą grąžos ir rizikos santykį, prie kurio priprato investuotojai, o jų absoliuti grąža, tikriausiai, bus daug mažesnė.

       Priminsime, kad 2003 metais Dominikas Vilsonas, „Goldman Sachs“ vyriausiasis rinkos ekonomistas, kartu su Džimu O‘Nilu paskelbė tyriamąjį darbą, kuriame buvo prognozavimas, kad Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija įeis į pasaulio ekonomikos elitą. Ponas O‘Nilas, tais metais savo karjerą baigęs „Goldman Sachs“, yra santrumpos BRIC autorius (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), kurią sukūrė 2001 metais.

       Guru mano, kad netrukus besivystančiose rinkose gali prasidėti didelio masto aktyvų pardavimai.

       Artimiausiomis savaitėmis besivystančių šalių rinkose gali prasidėti aktyvaus pardavimo laikotarpis, praneša „MarketWatch“, cituodama rinkos dalyvius.

       Birželyje obligacijų „J.P. Morgan Emerging Market Bond“ indeksas nukrito 7,5%, kai tuo tarpu akcijų rinkų "MSCI Emerging Markets" indeksas prarado 12,2%.

       Beje, iki šiol besivystančių rinkų obligacijas pardavė privatūs investuotojai ir fondai, kurių portfeliuose besivystančių šalių aktyvai neužima svarbios vietos ir kurie šiuos aktyvus įsigijo palyginus neseniai. Šaltiniai mano, kad kai iš rinkos pradės išeiti ilgalaikiai investuotojai, indeksai gali kristi dar stipriau.

       Didelio masto aktyvų pardavimai gali prasidėti po to, kai klientai pradės atsiimti lėšas iš fondų, kurie specializuojasi besivystančiose šalyse, turintys nuostolių pagal gegužės ir birželio rezultatus.

       Per 3 savaites iki birželio 27 d. lėšų ištekėjimas iš investicinių fondų, kurie lėšas investuoja į besivystančių šalių vertybinius popierius ir skolinius įsipareigojimus, buvo 21 mlrd. USD, liudija „EPFR Global“ duomenys. Ir per artimiausias savaites lėšų ištekėjimo tempai gali pagreitėti.

       „Investuotojai didina piniginių lėšų sumas baimindamiesi, kad klientai panorės juos susigrąžinti“, - pranešė „Bank of America“ analitikai. Tačiau, pasak jų, praradimo sumos bus ne tokios didelės, kaip per 2008-2009 metų kreditų krizę, kai iš besivystančių šalių rinkos išėjo apie 35% investicijų. Greičiausiai dydis bus lygus maždaug 5%, 2011 metų rudens lygio. Bet dėl to ne lengviau.
                                                                                            ***

       Analitikų nuomone, didžiausius nuostolius patirs PAR ir Turkija dėl didelio einamųjų operacijų sąskaitos deficito šiose šalyse. Taip pat pažeidžiamos yra Indonezijos, Čekijos ir Meksikos rinkos, mano „Bank of America“ ekspertai.

       Pasaulio ekonomikos lokomotyvo įvaizdžio praradimo kelyje ir Kinija, kurios makroekonomikos pranešimai per pastaruosius šešis mėnesius nustojo džiuginti investuotojus.

       Tai suteikė pagrindo išvadoms, kad Kinijos valdžios institucijos nesilaiko iškeltų BVP augimo tempų tikslų, ir dėl to yra grėsmė, kad Kinijos ekonomika toliau lėtės.

       Antrojo pusmečio pradžioje visas investuotojų dėmesys buvo sutelktas į pirkimų vadybininkų indeksus, kurie yra pirma statistika už birželį.

       Natūralu, kad visas dėmesys, žinoma, nukreiptas į Kiniją, kurios augimo tempų sulėtėjimas kelia investuotojų nerimą visame pasaulyje, ir provokuoja žaliavų aktyvų pardavimus. Paskelbti skaičiai rodo apie praktiškai sustojusį (jeigu sprendžiama pagal oficialų indikatorių - 50,1 punkto) augimą pramonės sektoriuje, arba apie nuosmukio sustiprėjimą (jeigu spręsti pagal nepriklausomus vertinimus - 48,2).

        Bet kokiu atveju, pasirodžiusius skaičius, pavadinti suteikiančiais vilčių, negalima.

       Kinijos akcijų rinka vėl „minuse“. Papildomu neigiamu veiksniu jai tapo KLR vadovo Si Dzinpino (Xi Jinping)pareiškimai apie tai, kad BVP augimo kiekybiniai rodikliai daugiau nėra vyriausybės darbo vieninteliais rodikliais, kadangi daug svarbesnis rezultatas yra žmonių gyvenimo sąlygų gerinimas, socialinis vystymasis ir aplinkos išsaugojimas.

       Taigi, pateikiamas dar vienas signalas, kad Kinijos vadovybė nelabai laikosi pačios nustatyto BVP augimo 7,5% lygyje tikslinio rodiklio, o daugiau dėmesio teikia šalies vystymosi kokybinėms charakteristikoms.  

       Toks ramus požiūris į galimą iškeltų tikslų neįvykdymą, suteikia pagrindą kalbėti apie Kinijos ekonomikos „švelnaus nusileidimo“ tęsimąsi ir jos perorientavimą iš eksportui orientuoto vystymosi modelio į alternatyvų variantą, kuris remiasi vidaus paklausa. Tendencija teisinga, bet esant pasaulinio augimo silpnumui, vieno iš pagrindinio „lokomotyvo“ stabdymas gali sukelti jeigu ne pasaulio ekonomikos griūtį į naują recesiją, tai atsistatymo termino pailgėjimą.

       Be to, tokie pareiškimai skamba likus savaitei iki BVP už 2013 m. II ketvirtį paskelbimo. Jeigu priimti dėmesin, kad 2013 m. I ketvirtyje KLR ekonomikos augimas buvo 7,7%, tai paskutinius valstybės vadovų pasisakymus galima laikyti skaičių, nesiekiančių 7,5%, pateisinimu. Taigi liepos 15 d., matyt, mūsų laukia nemalonus siurprizas iš Kinijos statistikos.

       Tuo tarpu trečiadienyje, liepos 3 d. pasirodę statistikos skaičiai suteikė pretekstą nerimo sustiprėjimui.

       Kinijoje PMI indeksas paslaugų sferoje 2013 m. birželyje buvo 53,9 punkto, sakoma KLR Nacionalinio statistikos biuro pranešime. Pastebėsime, kad palyginus su 2013 m. gegužės mėnesiu, PMI indeksas paslaugų sferoje sumažėjo 0,4 punkto – š.m. gegužės mėnesio PMI buvo 54,3 punkto.

       KLR PMI indekso paslaugų sferoje birželio mėnesio rodikliai tapo silpniausiais per pastaruosius devynis mėnesius. Indekso sumažėjimo priežastimi tapo sezoninis nuosmukis statybų sektoriuje, sakoma Kinijos valdžios institucijų pranešime.

       Priminsime, kad PMI indeksas virš 50 punktų rodo apie kai kurių sektorių augimą, kai tuo tarpu mažesnis – apie stagnaciją ir bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimą.  

                                                                                          ***

       Viena iš galimų Kinijos „sulėtėjimo“ priežasčių gali būti Kinijos bankų likvidumo problemos.

       Kaip nurodėme aukščiau, situacija Azijos regione, o tiksliau Kinijoje, kuri po finansų krizės paaštrėjimo prisiėmė pasaulio ekonomikos lokomotyvo vaidmenį, pastaruoju metu investuotojus neramina. Tam tikru laipsniu Kinija jiems lieka paslaptimi. Kuluaruose jau seniai šnabždamasi ekonomikos statistikos atitikimo tikrovei tema, ir paskutinės oficialios ataskaitos suteikė pretekstą nerimo augimui – daugelis finansų institucijų sumažino savo prognozes dėl Kinijos BVP augimo.

       Tuo tarpu, nemaloniu siurprizu tapo Kinijos valstybės obligacijų paskutinio aukciono rezultatas, kuris įvyko birželio 27 d.: Finansų ministerija pateikė obligacijų tik 9,5 mlrd. juanių iš 15 mlrd. sumai. Atsižvelgiant į anksčiau stebėtą obligacijų palūkanų augimą tarpbankinėje rinkoje, tai tik įpylė alyvos į kalbų ugnį, kad Kinijos bankų sektorius turi likvidumo problemų. Todėl regionai (vietos savivaldos institucijos) susidūrė su lėšų pritraukimo ir turimų kreditų refinansavimo problema – jie po krizės buvo išduodami gana aktyviai ir gana abejotiniems atsiperkamumo požiūriu projektams.
       Šiandien Kinijos Liaudies banko atstovai leido suprasti, kad likvidumo sumažinimas – sąmoninga priemonė, kuri skirta paskatinti bankus daug rūpestingiau ir efektyviau teikti kreditus. Daugelis analitikų, komentuodami likvidumo sumažėjimą pastaruoju metu, pareiškė, kad vargu ar centrinis bankas ilgai atsilaikys, ir greitai jis suteiks paramą bankininkystės sektoriui. Tačiau dabar girdimi ir mažiau optimistiški pasisakymai. Kai kurie analitikai atkreipia dėmesį į straipsnį valstybiniame „China Securities Journal“, kuriame sakoma, kad Kinija jau negali, kaip anksčiau, naudoti pinigų pasiūlos ekonomikos stimuliavimui greito augimo, ir šalies vadovybė turi kontroliuoti pinigų masės augimo tempą. Matyt, Kinijos Liaudies bankas taip ir daro: šiandien vieno mėnesio kreditų palūkanos pasiekė rekordines aukštumas, daugiau 8%.  

       Likvidumo sumažinimas turi neigiamą poveikį obligacijų ir akcijų rinkai, tačiau jeigu stambių Kinijos bankų svertas yra nedidelis ir pagrindinis finansavimo šaltinis yra depozitai, tai regioninių bankų reikalai yra mažiau palankūs – būtent jie atsakingi už kreditavimo aktyvų augimą per paskutinius mėnesius. Šiais metais jis pasiekė 22% lygį, ir didelį postūmį jam suteikė netradicinių kredito produktų (WPM) sukūrimas – instrumentų, panašių į depozitus, bet turinčių didesnį pajamingumą ir neatspindimų balanse.

        Vertybinių popierių rinkos dalyviams žinoma, kad į artėjančias bėdas ekonomikoje pirmi reaguoja finansų institutai. Jie pirmieji atsiliepia į situacijos pagerėjimą. Tuo požiūriu Kinijos bankų sistema nėra išimtis, dėl savo problemų pagilėjimo verčia jaudintis likusio pasaulio investuotojus, kurie ne be pagrindo baiminasi, kad nepasikartotų 1997 metų Azijos katastrofa, kuri tiesiogiai dalyvaujant Kinijai gali išplisti po visą pasaulį.   

Dėdė Saša, 2013-07-04

Šaltinis: Finance

 

Susiję:

Pasaulio ekonomika: reikalingas vedlys

Raudonieji milijardieriai. Komunistinė Kinija sunaikinta

Kinija: virtimas iš lokomotyvo į stabdį

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas