Dolerio reketas

        Vis dažniau sužinome, kad Amerikoje vieni ar kiti bankai ar nekomercinės kilmės kompanijos buvo nubaustos baudomis. Be to, bankų ir kompanijų pavadinimai labai žinomi ir baudų sumos labai įspūdingos (kartais šimtai milijonų dolerių). Tai yra naujas ekonominio gyvenimo fenomenas. Bankai ir kompanijos buvo baudžiami, bet valdžios institucijų tų valstybių, kuriose jie įsikūrę.

                          Sąlygos reketui

       Kai kurie ekspertai mano, kad didžiulės baudos, kurias šiandien tenka mokėti ne Amerikos (pirmiausia, Europos) bankams, - JAV prezidento paskelbtos Amerikos finansinio atgaivinimo kompanijos dalis.  Kiti mano, kad baudos yra JAV bankų nauja kovos priemonė prieš Europos bankus. Dar kiti mano, kad baudų ėmimo mechanizmas yra JAV valdančiųjų sluoksnių pasaulinio projekto dalis stiprinant Amerikos geopolitinę viršenybę prieš Senąjį pasaulį ir visą pasaulį. Yra ir kitos versijos to, ką šiandien neretai pavadina dolerio „reketu“...

       Viena vertus, po 2001 metų rugsėjo 11 d. įvykių JAV energingai pradėjo priimti įstatymus, susijusius su kova prieš nešvarių pinigų plovimą, korupciją, terorizmo finansavimą, mokesčių mokėjimo vengimą, organizuotą nusikalstamumą, narkotikų verslą, nusikaltimus elektroninėje erdvėje ir kitas saugumo grėsmes. Pažymėtina, kad nauja priimamų JAV įstatymų karta turi eksteritorialinį pobūdį. Tai reiškia, kad jeigu Amerikos saugumui grėsmę kelia užsienio bankų, kompanijų ir fizinių asmenų esančių už Amerikos ribų veiksmai (finansų operacijos), šiems asmenims vis dėl to gali kilti teisinė atsakomybė. Tokiems užsienio bankams, kompanijoms ir fiziniams asmenims JAV teismai gali priteisti sumokėti baudas ir skirti kitas bausmių rūšis. Įvertinus tai, kad Amerikoje veikia precedentinė teisė, šiandien JAV teismų sprendimai dėl baudų skyrimo nerezidentams štampuojami beveik automatiškai. Be to, JAV inicijuoja įvairių tarptautinių konvencijų kovai su aukščiau minėtomis grėsmėmis rengimą ir kitų valstybių pasirašymą. Tokios konvencijos tampa papildomu argumentu JAV skiriant baudas ne Amerikos pažeidėjams.    

       Kita vertus, siekiant sekti užsienio bankų, kompanijų ir fizinių asmenų už JAV ribų visus pažeidimus, Vašingtonas dešimtmečiais kūrė pasaulinę finansų informacinę sistemą. Tokia sistema, kaip jau rašiau savo straipsnyje „Pasaulis po JAV specialiųjų tarnybų ir bankų informaciniu gaubtu“ („World Under Eagle Eye of US Government and Banks“), leidžia stebėti visus nerezidentų veiksmus pasaulyje, fiksuoti visus JAV „žaidimo taisyklių“ pažeidimus už JAV ribų.

                                              „Standard Chartered“ istorija

       „Standard Chartered“ iki praėjusių metų buvo vienas iš paslaptingiausių bankų. Jis buvo įkurtas dar užpraeito amžiaus viduryje Didžiojoje Britanijoje ir laikomas banku, kuris įeina į Rotšildų imperiją. Kaip ir patys Rotšildai, „Standard Chartered“ bankas po Antrojo pasaulinio karo buvo linkęs likti šešėlyje, bet pagal savo operacijų mastus įėjo į stambiausių Europos bankų grupę. Pastaruosius metus 90-95% balansinio pelno šis bankas gaudavo iš operacijų už JAV, Didžiosios Britanijos, kontinentinės Europos ribų. 2012 metų rugpjūtyje bankui teko „apsišviesti“ dėl skandalo, kurį inicijavo JAV Finansinių paslaugų departamentas (DFS). Jie pateikė kaltinimus, pagal kuriuos „Standard Chartered“ vykdė neteisėtas transakcijas, padedančias Irano Islamo Respublikai. Pagal DFS duomenis, kalbama apie ketvirčio trilijono dolerių sumą, be to, lėšos dėl Irano piliečių interesų buvo pervedamos tarp Didžiosios Britanijos ir Artimųjų Rytų bankų, padedant Niujorko filialui. Be to, JAV valdžios institucijų nuomone, „Standard Chartered“ galėjo būti susijęs su teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis Libijoje, Sudane ir Mianmare, kurie taip pat yra JAV sankcijų veikimo zonoje.  Niujorko Finansinių paslaugų valdyba (DFS struktūrinis padalinys) pareiškė: „Jau beveik 10 metų bankas sudarinėjo schemas su Irano vyriausybe ir nuo reguliatorių nuslėpė apie 60 tūkst. slaptų transakcijų, kurių suma 250 mlrd. dolerių“. Kaip minėta, „Standard Chartered“ lėšas pervedinėjo per savo Niujorko padalinį dėl Irano finansinių klientų interesų, įskaitant Irano Centrinį banką ir valstybės kontroliuojamus „Bank Saderat“ ir „Bank Melli, kurie patenka į JAV sankcijų veikimą. Skandalo centre taip vadinami „tranzitiniai mokėjimai“ ("U-Turns"), kai lėšos buvo ne iš Irano ir nepatekdavo į tą valstybę, bet dėl iraniečių interesų judėjo tarp Didžiosios Britanijos ir Artimųjų Rytų bankų, padedant „Standard Chartered“ Niujorko filialui. Tokias operacijas JAV Iždas uždraudė 2008 lapkrityje, baimindamasis, kad jos bus panaudotos sankcijų apėjimui. Reguliatoriaus nuomone, tokie veiksmai darė žalą visai JAV finansų sistemai, darydami ją silpną prieš prekybą ginklais, narkotikų verslą ir teroristus. Galiausiai Amerikos valdžios institucijos iš banko pareikalavo sumokėti baudą, kurios dydis 667 mln. dolerių. Kaip pranešė žiniasklaida, bauda jau sumokėta.  

                                           Kitų užsienio bankų „kirpimas“

       Bankų transakcijų kontrolės sistema yra svarbus konkurencinės kovos tarp JAV ir Vakarų Europos bankų susitarimas. JAV pusę ypač neramina Londono Sičio bankai, todėl jie yra ypatingame JAV specialiųjų tarnybų taikinyje. Visi praėjusiais metais apkaltinti bankai dėl bendradarbiavimo su Iranu yra britų arba olandų kilmės. 2012 metų birželyje Olandijos ING bankas pripažino, kad pažeidė sankcijų Iranui režimą ir sutiko JAV valdžios institucijoms sumokėti didžiulę baudą, kuri yra 600 milijonai dolerių, už sankcijų prieš Iraną pažeidimą (o pagal kai kuriuos duomenis ir prieš Kubą). Tuo metu bauda buvo didžiausia per visą sankcijų pažeidimų istoriją.

       Išmokėti 453 milijonus dolerių sutiko ir Didžiosios Britanijos „Barclays PLC“ bankas po to, kai JAV ir Didžiosios Britanijos valdžios institucijų tyrimas parodė, kad bankas darė rimtus pažeidimus priimant sprendimus dėl depozitų ir kredito operacijų, faktiškai dalyvaudamas pinigų plovime.

       2012 metų vasarą JAV senatas ėmėsi britų banko „HSBC Holding“, kuris pagal JAV specialiųjų tarnybų duomenis, vykdė operacijas faktiškai JAV kontrolėje esančioje Meksikos teritorijoje, aptarnaudamas Meksikos narkotikų prekiautojus. Taip pat bankas buvo apkaltintas sankcijų prieš Iraną pažeidimu. Jau 2012 metų gruodyje HSBC paskelbė, kad pasirengęs JAV sumokėti baudą, kurios suma iš viso 1,92 mlrd. dolerių.

       2012 metais savo kulminaciją pasiekė skandalas dėl manipuliacijų tarpbankinio kreditavimo palūkanų norma LIBOR. Keleto metų laikotarpyje manipuliacijomis užsiėmė stambiausi Europos (pirmiausia, Didžiosios Britanijos) ir Amerikos bankai; šios manipuliacijos leido jiems neteisėtai turtėti. Tyrimas dėl machinacijų su LIBOR buvo pradėtas 2008 m. Ir, be „Barclays“, palietė tokius stambius bankus, kaip „Royal Bank of Scotland“, „Lloyds Banking Group“, „Citigroup“, HSBC, UBS ir „Deutsche Bank“, beje, „Barclays“ tapo pirmu banku, kuris pripažino savo atsakomybę. Praėjusiais metais dėl šių manipuliacijų vyko finansinės priežiūros institucijų tyrimai JAV, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, kai kuriose kitose Europos valstybėse. Bankams buvo skirtos didelės baudos. Baudos už tas manipuliacijas buvo daug didesnės negu Europoje. Taip Šveicarijos bankas UBS už manipuliacijas LIBOR palūkanų norma praėjusių metų gruodyje paskelbė, kad sumokės baudą, kurios suma apie 1,4 mlrd. Šveicarijos frankų (1,5 mlrd. dolerių). 

                                     JAV FATCA įstatymas ir užsienio bankai

       Rimtos problemos užsienio bankams gali kilti dėl to, kad nuo šių metų visiškai pradėjo veikti JAV įstatymas dėl užsienio sąskaitų apmokestinimo - FATCA (Foreign Account Tax and Compliance Act). Pagal šį įstatymą užsienio bankai privalės JAV mokesčių tarnybai pranešti apie visus klientus, kurie gali turėti ryšius su JAV (pilietybę arba leidimą gyventi), atskleisti duomenis apie jų operacijas ir likučius sąskaitose. Jeigu valstybė arba bankas atsisakys vykdyti FATCA reikalavimus, tai JAV išskaitys 30 procentų  mokestį iš tokių bankų visų pajamų iš šaltinių Jungtinėse Valstijose. Taigi, JAV mokesčių institucijos savo kontrolėn ima pasaulio finansų sistemą. Net tuo atveju, jeigu amerikietis (pilietis arba rezidentas, įskaitant „žaliosios kortelės“ savininką) neatsiskaitė už savo užsienio sąskaitas ir kompanijas, tai dabar tuo užsiims užsienio bankas. Neatmestina, kad kai kurios nedidelės finansų organizacijos esančios už JAV ribų apskritai atsisakys aptarnauti JAV klientus, kad nesusietų savęs su gana sunkiomis atskaitomybės procedūromis JAV mokesčių tarnybai dėl jų sąskaitų. Beje, sudaryti sutartis su JAV mokesčių tarnyba joms vis tiek teks, kitaip joms grės baudos mokestis, net jeigu nebus klientų iš JAV. Todėl dabar tuos duomenis apie JAV mokesčių mokėtojus, kuriuos Jungtinių Valstijų mokesčių tarnybai tekdavo gauti su kova (prisiminkime kad ir istoriją su Šveicarijos USB banku), užsienio bankai jai pateiks reguliariai ir savanoriškai.  

       2013 m. Kovo mėnesį JAV mokesčių tarnyba pareiškė, kad ketina savo skolininkų ieškoti visame pasaulyje ir planuoja gauti 5 mlrd. dolerių baudomis iš juos slepiančių užsienio bankų. Pirmieji sąraše yra Indijos, Izraelio, Honkongo ir Singapūro bankai. Precedentu tapo sankcijos prieš Šveicarijos „Wegelin“ banką, kuris neturėjo verslo Amerikoje. Teisininkai sako, kad tai kelia abejonių dėl banko paslapties išsaugojimo ir finansų sektorių rengia FATCA taisyklėms.

       „Vyriausybė neatsisakys pastangų gaudant turtingus amerikiečius, turinčius slaptas sąskaitas ofšoruose, tuo labiau, kad ji greit turės naują instrumentą“, - sako buvęs JAV Mokesčių tarnybos padalinio vadovas, o dabar „Caplin & Drysdale“ teisininkas Markas Metjus. Per paskutinius ketverius metus JAV vyriausybė jau sugebėjo gauti 5,5 mlrd. dolerių, kaip sumokėjimą mokesčiais ir baudomis.

       Sprendimas dėl sankcijų galimybės prieš užsienio banką, kuris nevykdo veiklos JAV teritorijoje, buvo priimtas 2013 m. kovo 4 d. Seniausias privatus Šveicarijos bankas „Wegelin“ JAV valdžios institucijų buvo nubaustas 74 mln. dolerių bauda už mokesčių teisės pažeidimą. „Wegelin“ buvo įkurtas 1741 metais ir laikomas vienu iš prestižiškiausių bankų šalyje. Bankas neturėjo jokių biurų ar skyrių JAV teritorijoje, todėl buvo įsitikinęs, kad jam negresia nubaudimas, tai matoma iš bylos medžiagos. 2013 metų sausyje bankas prisipažino, kad užmerkė akis prieš savo JAV klientų, vengiančių mokėti mokesčius, veiksmus. Labiausiai tikėtina, kad iškart po baudos sumokėjimo „Wegelin“ bus uždarytas. Dėl teisminio nagrinėjimo bankas praktiškai nutraukė operacinę veiklą, klientai pradėjo išimti savo lėšas. Amerikiečiams „Wegelin“ tapo pagrindiniu banku mokesčių slėpimui po to, kai Šveicarijos USB bankas 2009 metais sudarė sutartį su valdžios institucijomis. USB sutiko pažeisti banko paslaptį ir JAV valdžios institucijoms išdavė 4500 klientų pavardes (JAV reikalavo informacijos apie 52 tūkst. nerezidentų sąskaitas). Nepaisant to, bankui teko sumokėti 780 mln. dolerių baudą. Dar 20 mln. bankas prarado dėl klientų bėgimo, kurie išsigando banko pasirengimo sušvelninti įstatymą dėl banko paslapties.

                                       Niujorkas, kaip dolerio reketo centras

       Į JAV valdžios institucijų akiratį patenka ne tik bankai, bet taip pat ekonomikos nefinansinio sektoriaus kompanijos. Čia jau gali būti kalbama ne tik apie JAV sankcijų prieš vienas ar kitas valstybes pažeidimą, bet ir apie korupcinius pažeidimus ir nusikaltimus kitose valstybėse. Pavyzdžiui, 2010 metais JAV Teisingumo departamentas apkaltino vokiečių koncerną „Daimler“, kuris turi kompaniją „Mercedes – Benz“, valdininkų 22 valstybėse, įskaitant Rusiją, papirkimu. „Daimler“ kaltę pripažino ir buvo linkusi išsipirkti. Vokiečiai JAV vyriausybei sumokėjo 185 milijonus dolerių baudos. Nors su JAV ši istorija neturėjo jokio ryšio: Amerikos valdininkų kompanija nepapirkinėjo ir JAV įstatymų nepažeidė.

       Ypatingą vaidmenį dolerio rekete vaidina Niujorkas, kuriame yra didelė dalis JAV bankų, kuriuose užsienio bankai atidaro savo korespondentines sąskaitas. O Niujorko bankai savo sąskaitas laiko Niujorko Federalinių rezervų banke. Ką ten bekalbėtų, bet Niujorkas išlieka pasaulio finansų centru, su kuriuo negali lygintis nei Londonas, nei Tokijas, nei Frankfurtas, nei Honkongas. Juk per jį praeina visų pasaulio transakcijų doleriais  didžiausia dalis. Įskaitant ir tas, kurios su JAV neturi visai nieko bendra. Todėl ypatingą vaidmenį išaiškinant bankus ir kompanijas pažeidėjus Jungtinėse Valstijose vaidina Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamentas, kuris buvo sukurtas 2011 metais. Šios struktūros tiesioginėje kontrolėje yra maždaug 4,5 tūkstančiai organizacijų, kurių aktyvų bendra vertė yra  6,2 trilijonai dolerių.

       Advokatas Devidas Pitofskis iš „Goodwin Procter“ teisinės firmos pastebi: „Net jeigu transakcija įvykdyta, tarkime, Japonijos jenomis, bet kažkokiu momentu dėl netikėto sistemos gedimo perskaičiuota į dolerius, tai teoriškai gali reikšti, kad sandoris patenka į JAV jurisdikciją. Ši aplinkybė yra didelė paskata ne JAV bankams ir kompanijoms tarptautiniuose atsiskaitymuose JAV dolerį pakeisti į kitų valstybių valiutą, tuo pačiu sukuriant savo regionines tarptautinių atsiskaitymų sistemas. Nekelia abejonių, kad, pavyzdžiui, nedelsiant reikia sukurti Eurazijos integracijos grupę, dalyvaujant Rusijai, Baltarusijai, Kazachstanui, kitoms posovietinėms šalims. Tarptautiniai atsiskaitymai šioje grupėje galėtų būti vykdomi rubliais. O Maskva galėtų pretenduoti į regioninio finansų centro, kaip alternatyvos Niujorkui, statusą.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2013-07-30

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.