Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


EBPO prognozė: atgal į ateitį?

       Prieš lemtingą JAV FED FOMC posėdį rugsėjo 17-18 d., o taip pat G20 valstybių vadovų susitikimo Sankt Peterburge išvakarėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė naują pagrindinių išsivysčiusių šalių BVP dinamikos prognozę 2013 metams.

       „Geri ekonomikos augimo tempai matomi JAV, Japonijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Euro zonos ekonomika išeina iš recesijos, nors atskirose valstybėse išlieka silpnumas“, - sakoma apžvalgoje.

       Lyginant su gegužės pabaigos prognoze, EBPO sumažino savo JAV BVP augimo lūkesčius iki 1,7 nuo 1,9% ir Kinijos – iki 7,4 nuo 7,8%.

        Pagal EBPO vertinimus, po sulėtėjimo pirmame pusmetyje Kinijos augimo BVP augimo tempai išaugs iki 8,1% šių metų ketvirtame ketvirtyje.

       Nepakeistas Japonijos bendrojo vidaus produkto (augimas iki 1,6%) ir Italijos (sumažėjimas iki 1,8%) vertinimas.

         Bet padidinta prognozė Vokietijai – augimas 0,7% vietoje 0,4%, Prancūzijai (pagerintas - iki 0,3% augimas vietoje sumažėjimo ta pačia verte) ir Didžiajai Britanijai – augimas 1,5% vietoje 0,8%.

       EBPO nuomone, pagrindinės ekonomiškai išsivysčiusios šalys „vėl auga“, demonstruodamos „santūrų atsigavimą“. „Stambiose išsivysčiusiose ekonomikose atsistatymo tempai pagerėjo II ketvirtyje ir augimas, kaip tikimasi, šių metų antrame pusmetyje išliks tame pačiame lygyje“, - pažymima organizacijos apžvalgoje.

       Pagal ketvirčius, vidutinis realaus BVP augimas G7 valstybėse II ketvirtyje (2,3%) pademonstravo pastebimą progresą lyginant su I ketvirčiu (1,1%) ir išliks tame lygyje ir artimiausius du ketvirčius.

       Ši prognozė atitinka Europos Sąjungos statistikos agentūros vertinimą, kuris pasirodė rugpjūčio viduryje. Pagal prognozę aštuoniolikos mėnesių recesija euro zonoje II ketvirtyje įveikta, nors kalbėti apie mažėjimo tendencijos galutinį užbaigimą kol kas anksti.  

       Atsižvelgiant į tai, kad euro zonos trečioje ekonomikoje – Italijos – BVP toliau mažėja, kol kas galima kalbėti tik apie situacijos stabilizavimą, bet stabilaus augimo galima laukti jau IV ketvirtyje.

       Taip pat, pagal EBPO duomenis, pradedant nuo antrojo pusmečio verslo aktyvumo indeksas PMI visose nagrinėjamose valstybėse bus teigiamoje, „optimistinėje“ zonoje su augimo tendencija.

       Bet pasaulio ekonomikos augimas išlieka „vangus ir rizikingas“. Vaizdą gadina besivystančios šalys, kurios priešingai išsivysčiusioms rodo priešingą dinamiką.

       EBPO vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Jorgenas Elmeskovas mano, kad artimiausiu metu bus stebimas BRICS šalių ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas.

      „Yra keletas sulėtėjimo priežasčių. Viena iš jų yra darbo našumo augimo sulėtėjimas. Su šiuo veiksniu susijęs demografinis vaizdas. Aš manau, kad šios problemos šaknys glūdi nepakankamai aktyviose struktūrinėse reformose šiose šalyse per paskutinius keletą metų. Paimkime, pavyzdžiui, dešimties metų senumo laikotarpį, kai besivystančios šalys aktyviai vykdė daugybę struktūrinių reformų ir dėl to galėjo daug ką pasiekti darbo našumo augimo srityje. Bet paskui aktyvumas ta kryptimi pradėjo kristi, ir impulsas tapo visai nereikšmingas, ir štai dabar visa tai nulėmė, kad susilpnėjo darbo našumo augimas“, - pasakė ekspertas.  
       Laukiamas JAV Federalinės rezervų sistemos „kiekybinio palengvinimo“ (QE) politikos nutraukimas ir su tuo susijęs obligacijų pelningumo padidėjimas visame pasaulyje sukėlė rimtą kapitalo ištekėjimą iš dalies besivystančių šalių rinkų, įskaitant Indiją ir Indoneziją. Pagal EBPO duomenis, besivystančių šalių pramonės gamybos bendras rodiklis II ketvirtyje krito žemyn ir gresia, kad antrame pusmetyje atsidurs neigiamoje zonoje.

       Kaip EBPO pastebi, kad augimo sulėtėjimas dalyje „emerging markets“ (besivystančių rinkų), kurių daliai tenka didelė dalis pasaulio ekonomikos, artimiausioje perspektyvoje leidžia mums tikėtis silpnų pasaulio ekonomikos pakilimo tempų, nepaisant augimo išsivysčiusiose valstybėse.   

                                                                                                ***

       Rizikos iš finansų sektoriaus pusės išlieka tiek euro zonoje, tiek ir besivystančiose šalyse, ypač kurios turi didelės skolos naštą, kuri, be to, dar ir auga silpnėjant šių valstybių nacionalinėms valiutoms dėl kapitalo ištekėjimo.

       O „JAV biudžeto politikos neapibrėžtumas gali susilpninti pasitikėjimą ir sukelti naujus finansinių neramumų epizodus“, pristatydamas apžvalgą, pasakė EBPO vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Jorgenas Elmeskovas.

       Todėl reikia tęsti paklausos palaikymą ir stimuliavimą, tame tarpe struktūrinėmis reformomis, šalinant kliūtis darbo vietų kūrimui, o taip pat panaudojant monetarinę politiką, kuri išlieka pagrindiniu paklausos palaikymo ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse veiksniu. Dėl to EBPO pataria JAV, kad nutraukiant QE3, reikia palikti palūkanų normas dabartiniame žemame lygyje, o iš Europos Centrinio banko, organizacijos nuomone, galbūt reikės ir papildomų priemonių, tokių kaip ekonomikos realaus sektoriaus stimuliavimas bankų kreditavimu.

       „Palaipsnis augimo impulso didinimas išsivysčiusiose valstybėse yra viltį teikiantis, bet kalbėti apie stabilų augimą kol kas anksti. Rimti pavojai išlieka. Euro zonos ekonomika, kaip ir anksčiau, pažeidžiama dėl atsinaujinančios įtampos finansų rinkose, bankų sektoriuje ir dėl valstybių skolų. Didelės skolos kai kuriose „emerging markets“ (besivystančiose rinkose) didina jų ekonomikų neatsparumą finansiniams šokams. Be to, neapibrėžtumas JAV biudžeto politikos atžvilgiu gali susilpninti pasitikėjimą ir išprovokuoti naujus finansinių neramumų epizodus“, - pasakė Jorgenas Elmeskovas.
       „Tolesnis paklausos stimuliavimas, kaip ir anksčiau, reikalingas, ir labai svarbu jį papildyti struktūrinėmis reformomis augimo palaikymui“, - papildė jis. EBPO apžvalgoje pažymima, kad kova su dideliu nedarbu yra svarbiausias veiksnys, ir turi būti vyriausybių dėmesio centre.

       Elmeskovas taip pat mano, kad nepaisant to, kad atsistato išsivysčiusios ekonomikos, išlieka poreikis išsaugoti stimuliuojančią kreditų ir pinigų politiką. Jo požiūriu, tai susiję su aukštu nedarbo lygiu, žemais infliacijos tempais.
       Analitikai EBPO prognozėje mato „objektyvių tendencijų atspindį“. “Emerging markets“ šalių ekonomikų sulėtėjimo priežastys turi kompleksinį pobūdį, tai ne tik kapitalo ištekėjimas ir griežtų žingsnių iš FED pusės laukimas, bet ir žaliavų kainų aktyvaus augimo laikotarpio pasibaigimas, kreditų ir pinigų politikos sugriežtinimo požymiai. Be to, Kinija sąmoningai riboja savo ekonomikos dinamiką, augimo struktūros optimizavimas jai yra svarbiau negu jo tempų paspartinimas.  
       Iki krizės besivystančios šalys, visų pirma Kinija ir kitos BRICS narės augo dėl eksporto į išsivysčiusias šalis. Todėl tos šalys bus naudos gavėjomis iš Europos ir JAV ekonomikų augimo, o eksporto iš šių šalių atsistatymas skatins ekonomikos augimą ir kapitalo ištekėjimo mažėjimą.  

       Taigi, situacijos pagerėjimas pagrindiniuose pasaulio ekonomikos centruose skatins ekonomikos augimą pasauliniu mastu. Pasaulio ekonomikos perspektyvos 2014 metams gana optimistiškos – pasaulio BVP augimo tempas turi pagreitėti mažiausiai 0,5 procentiniais punktais, pirmiausiai, dėl prognozuojamo Europos ekonomikos teigiamo augimo, o taip pat JAV BVP augimo paspartėjimo. Pastarasis gali paskatinti atsigavimą Europoje, tai savo ruožtu stimuliuoja „emerging markets“ šalių, „įkalintų“ žaliavos eksporte renesansą.

                                                                                                ***
       Yra dingstis pakalbėti apie kai kurias aukščiau pateiktos EBPO prognozės, palikusios deja vu jausmą, pasekmes. Kaip žinoma, istorija mėgsta „žaisti“.

       Taigi, pasaulio ekonomika pamažu sugrįžta į normalią būklę. Tai visai nereiškia greito sugrįžimo prie visiško užimtumo ir mažo rizikos laipsnio investuotojams. 

       Bet tai reiškia, kad globalizacijos pagrindinės realijos tampa vis aiškesnėmis ir suprantamesnėmis: mes gyvename daugiapoliame pasaulyje, kuriame technologijų konvergencija tarp turtingų ir neturtingų šalių vyksta labai sparčiai. Besiformuojančiose rinkose akivaizdžiai matomas greitas kiekybinis viduriniosios klasės augimas, į kurią visur orientuojasi politikai, ignoruojantys likusių grupių, ypač nekvalifikuotos darbo jėgos periodinius protestus.  
       Pasaulyje egzistuoja ir egzistuos rimtas ir visiškai realus ekonomikos nestabilumas, nepaisant sąlyginio kainų stabilumo. Tokia reikalų padėtis – tai iš esmės sugrįžimas į XIX amžiaus pabaigos seną „normalią būseną“. Tai pasaulis, kuris suprantamas, nors ir ne visada patinka.

       Kaip jau seniai analitikai prognozavo, tarptautinėje politikoje 1945-2000 m. „Amerikos amžių“ keičia pasaulis, kuriame JAV išlieka lydere, bet praranda savo viešpataujančią padėtį. Todėl pasaulio sistema yra kažkur tarp akivaizdaus konflikto ir ramybės tarptautiniame valdyme. Tokios ekonominio ir karinio dominavimo difuzijos atspindžiu tapo kai kurių valstybių veikimas, kurios vis dažniau atsiskaitymuose ir kaip rezervą naudoja keletą pagrindinių valiutų vietoje vienos. Ir tokia tendencija išliks.  

      Ryšys tarp valiutos ir geopolitikos stiprus, ir nors nuo dolerio iškart ir staiga niekas atsisakyti neketina, regioninės alternatyvos JAV valiutai atsiras vis dažniau.

      Tai jau buvo XIXamžiuje.

       Istorijoje buvo ilgi laikotarpiai, kai egzistavo iškart keletas rezervinių valiutų. Taip buvo XIX amžiaus 1-ame dešimtmetyje, ir mes šiandien išgyvename vieną iš tokių laikotarpių. Tai prisideda prie didesnio ekonominio nestabilumo ir neaiškumo nacionalinėse ekonomikose, ir investuotojų gretose.
       Tokiame daugiapoliame pasaulyje niekas neturi pakankamo autoriteto ir jėgos, kad galėtų visiškai apginti pasaulio visuomenės gerovę, kuriai priskiriamos intelektinės nuosavybės teisės. Dėl tokių apsaugos mechanizmų susilpnėjimo spartės besivystančių rinkų suartėjimo su išsivysčiusiomis ekonomikomis tempai. Kai kas tokią tendenciją laiko Kinijos sustiprėjimo ir skaitmeninio piratavimo rezultatu. Bet verta prisiminti, kad Vokietija ir JAV taip pat kopijavo Didžiosios Britanijos naujoves Viktorijos epochoje, ir net pažeidinėjo Čarlzo Dikenso ir Artūro Konano Doilio autorines teises.

       Tuo pačiu metu, intelektinės nuosavybės apsaugos mechanizmų nebūvimas sumažina paskatas ir siekimą kapitalą investuoti į inovacijas. Todėl technologiniai lyderiai vystysis lėčiau, ir likusiems atsiras daugiau noro juos pasivyti. Savo ruožtu, tai susilpnins JAV valdžią ir įtaką, ir kitas pirmaujančias ekonomikas, dar labiau apribojant jų galimybes užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių laikymosi. O visas tas ciklas apskritai sustiprins konkurencinį spaudimą į pagrindines transnacionalines kompanijas.

                                                                                               ***

       Aktyvi konkurencija tarp šalių, rezervinių valiutų skaičiaus išaugimas, intelektinės nuosavybės teisių susilpnėjimas ir korporacijų konkurencija daugelyje šakų padidins nepastovumą realioje ekonomikoje ir sumažins investicijas. Įgyvendinami valstybės remiami stambūs nacionalinės infrastruktūros projektai, kurie užėmė pagrindinę vietą XIX amžiaus pabaigos vystymesi, esant tokioms tendencijoms taps vis vertingesniu turtu. Sustiprės ir paaštrės pasidalinimas tarp investicijų, kurios yra nerizikingos, bet turi mažą pelningumą, ir spekuliacinių aktyvų, kuris atneša daug didesnius pelnus.

       Bet ir kaip laikotarpyje nuo XIX amžiaus 5 –ojo dešimtmečio iki I Pasaulinio karo, šiandieninis suartėjimas ir konkurencija, o kaip to rezultatas atsirandantis nestabilumas gali egzistuoti ir egzistuos dar ilgą laiką, negriaudamas globalizacijos procesų. Per tą laikotarpį jos išliko ilgą laiką, todėl kad nepaisant ginklavimosi varžybų ir Prancūzijos, ir Vokietijos konfliktų, nekalbant jau apie Didžiąją Britaniją ir JAV, jos buvo suinteresuotos išlaikyti status quo. Kaip ir tada, šiandien viešpataujančios didelės valstybės siekia išsaugoti ir palaikyti savo teisėtumą kovojant prieš nevalstybines jėgas, įskaitant teroristus ir revoliucionierius, o taip pat tęsti tarpvalstybinę prekybą ir finansavimą.
       Politikai reaguoja į savo viduriniosios klasės viršūnės prašymus, kurios gerovė priklauso nuo globalizacijos išsaugojimo ir išlaikymo tarptautinių ginčų rėmuose. Šios gyventojų grupės taip pat yra kreditorės, ir jų siekimas, kad būtų stabilios kainos kartu su valiutų konkurencijos spaudimu sukuria galingus stimulus infliacijos išlaikymui žemame lygyje. Apskritai tokia motyvacija dominuos virš pagundos numoti rankas į jų problemas.

       Taigi, kaip ir praėjusiame amžiuje, kai dauguma šalių paprastai laikėsi už auksinio standarto, taip ir dabar jos kovos už savo centrinių bankų savarankiškumą ir biudžeto sutvarkymą. 

       XIX amžiuje valdžia beveik niekaip nereagavo į periodines protestų bangas ir nekvalifikuotų darbininkų raginimus daryti radikalias permainas, išskyrus tuos momentus, kai masiniai judėjimai susijungdavo su pagrindinėmis politinėmis partijomis ir surasdavo paramą tarp elito. Kažkas panašaus pasireiškia ir šiandien. Politiniai vadovai, kurie stengiasi įtikti rinkėjams iš buržuazijos (senosios) sluoksnio, paprastai ignoruoja protestus Pietų Europoje ir „Occupy“ judėjimo reikalavimus.
       Taigi, sena „normali būsena“ – tai pasaulio ekonomikos sugrįžimas į niekuo nevaržomas rinkas, o nacionaliniame lygmenyje – į labiau netvarias ekonomikos sąlygas, kurios sukelia ekonomikos augimo sulėtėjimą.

       Vidaus ir tarptautiniai santykiai labai pasikeitė lyginant su 1914 metais, bet socialinės apsaugos sistemos sukūrimas, visuotinės gerovės valstybių atsiradimas (tegul ta gerovė šiandien iš esmės sumažinta) ir pagrindinių didžiųjų valstybių branduolinių jėgų vystymosi stabdymas tik sustiprina dabartinių valstybių polinkį į status quo.

       Tendencija „normalios būsenos“ kryptimi“ – tai nelabai gerai ir ne visai tai, ko reikia šiandien, bet nepaisant to ji gali tapti „ilgai trunkanti“.

Dėdė Saša, 2013-09-04

Šaltinis: Finance

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas