Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
JAV užsienio skola ir pagrindiniai jos turėtojai užsienyje |
Prieš keletą dienų JAV Iždo departamentas ir Federalinės rezervų sistemos valdyba paskelbė JAV užsienio skolos naują statistiką. 2014metų gruodžio 31d. bendra skolos suma buvo 17,1 trln. dolerių (1lent.). Pagal išankstinius TVF vertinimus (galutinių duomenų kol kas nėra), JAV BVP 2014 metais buvo 17.416 mlrd. dolerių. Tai yra JAV užsienio skola 2014 metais pasiekė 98,3% BVP. Dar šiek tiek – ir JAV perkirs psichologiškai svarbią užsienio skolos 100% kartelę (ES valstybės ją kirto dar 2012 metais). | |
Read more... |
JAV Federalinio rezervo įkaitai užsienyje Neseniai JAV Federalinė rezervų sistema savo oficialiame tinklalapyje atnaujino duomenis apie užsienio valstybių oficialiąsias tarptautines atsargas, esančias JAV Federaliniuose rezervų bankuose (FRB). Pirmiausia, kalbame apie Niujorko Federalinio rezervų banką, kuriam tenka gerokai daugiau kaip pusė visų 12 Amerikos federalinių rezervų bankų aktyvų ir kapitalo. Niujorko Federalinis rezervų bankas užsienio valstybėms (oficialioms pinigų institucijoms- centriniams bankams ir iždams) suteikia paslaugas: valiutos įdėjimas į depozitines sąskaitas, vertybinių popierių specialiame depozitoriume saugojimas ir apskaita, aukso standartiniuose luituose saugojimas požeminiuose rūsiuose Manhetene. | Ekonominės sankcijos prieš Rusiją ir Vakarų bankų sistemos kortų namelis Praėjusių metų pabaigoje žinomas JAV ekonomistas, vienas iš „reiganomikos“ kūrėjų, Polas Kreigas Robertsas, atsakydamas į finansų informacinio portalo „King World News“ klausimus apie Vakarų ekonomi | ||
Centriniai bankai, kaip paskutinės instancijos bankrotai Šiuolaikinį kapitalizmą vadina finansiniu. Ta jo savybė ypač akivaizdžiai pasireiškė paskutinius keturis dešimtmečius po perėjimo nuo aukso ir dolerio standarto (Breton Vudso pinigų sistema) į popierinio dolerio standartą (Jamaikos pinigų sistema). Nuo JAV Federalinės rezervų sistemos spausdinimo mašinos buvo nuimtas „aukso stabdis“, ir atsirado galimybės neribotai popierinio dolerio emisijai. Darbotvarkėje iškilo uždavinys - garantuoti paklausą FED spausdinimo mašinos produkcijai. Vienas iš šio uždavinio sprendimo būdų buvo audringas finansinių rinkų vystymasis, kurios pradėjo susiurbti vis didesnius spausdinimo mašinos produkcijos - dolerių kiekius. Jeigu senais gerais laikais 90% visų operacijų pasaulinėje valiutų rinkoje aptarnavo tarptautinę prekybą, tai dabar jai tenka geriausiu atveju 3-4%. Likusieji – aptarnavimas spekuliacinių operacijų pačioje valiutų rinkoje ir kitose finansų rinkose- akcijų, kreditų, išvestinių finansinių priemonių rinkoje. | Rotšildai ir Ukraina Ukrainos skolos vertybinių popierių supirkimu užsiima keletas stambių tarptautinių investuotojų. Stambiausiu Ukrainos skolų turėtoju tapo investicinis fondas „Franklin Templton“. | ||
Aleksandras Zapolskis. Šveicarija suprato: euro laukia ypač sudėtinga krizė Pinigai mėgsta tylą. Tas žinomas posakis geriausiai apibūdina vieną iš ekonomikos pagrindinių savybių. Paprastai visi rimti strateginio pobūdžio susitarimai pasiekiami tyliai kabinetuose ir toli nuo visokios spaudos. Tai, kaip kariuomenėje. Kol paprasti žmonės mėgaujasi ryto kava su šviežiomis bandelėmis, nepastebimo štabo karininkai kažką skaičiuoja, kažką piešia ant žemėlapių, versdami visokius žinynus, suriša prirašytus puslapius į slaptus segtuvus. O po to netikėtai bac! – ir Vyslos –Oderio operacija arba kažkas panašaus į „Santjage lyja lietus“. Aš apie tai, kad tyliuose Europos kabinetuose tarp šių metų sausio 12 ir 16 d. finansininkai priėmė kažkokį labai svarbų sprendimą dėl visos Europos finansų rinkos. Kokį būtent – niekur nekalbama, bet pagal netiesioginius požymius kai ką galima numanyti. | Doleris ir karas JAV dolerį jau daug kartų laidojo, bet jis vis dar gyvas. Breton Vudso pinigų sistemos žlugimo išvakarėse dolerio dalis pasaulio valiutų atsargose artėjo prie 80% (1970 m. – 77,2%; 1972 m. – 78,6%). Po to, perėjus prie Jamaikos pinigų sistemos, ji pamažu mažėjo ir 1995 metais pasiekė žemiausią lygį - 59,0%. Esant finansinės globalizacijos bangai doleris vėl sustiprėjo (1999-2001 m. jo dalis pasiekė 70-71%), bet po to dolerio lyginamasis svoris tarptautinėse valiutų atsargose vėl sumažėjo – iki žemiau kaip 61% lygio 2014 metais. Nepaisant to, tai yra daugiau nei 1995metų rodiklis. | ||
Kas nepasislėpė – mes nekalti Penktoji kolona džiaugiasi. Ukrainos žiniasklaida springsta iš laimės. Pagaliau! Rusijos ekonomika žlunga. | O, kokia įdomi informacija! Pateiktame grafike: „Russia ETF” finansinis indikatorius Niujorko biržoje, pradėjęs aktyvų augimą smarkiai išaugus pirkimams taip vadinamą “juodąjį antradienį”, kai įvyko didžiulis rublio kritimas per paskutinį dešimtmetį. Ką tai reiškia? | ||
Novorosija ir Ukraina: visiškas finansinių santykių nutraukimas Dar visai neseniai Kijevas demonstravo ištikimybę savo įsipareigojimams finansinių lėšų iš Ukrainos biudžeto į Donecko ir Lugansko sritis pervedimui, tvirtindamas, kad šios sritys yra dotacinės ir be pinigų pervedimų negali egzistuoti. Iš tikrųjų Novorosijos poreikis dotacijoms yra mitas. Novorosija yra visos Ukrainos donorė, bet šią donorę daugiau kaip dvidešimt metų laiko juodame kūne, grąžindami jai transfertų pavidalu tik dalį atimto. | Pasaulio valiutų atsargų panorama: informacija pamąstymui Viso pasaulio valiutų atsargų statistika nėra paslaptis, bet viešinama labai retai. Pagrindiniai tokios statistikos informacijos šaltiniai yra Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB). Paskutiniai paskelbti duomenys 2014 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tuo metu bendras visų TVF valstybių narių valiutų atsargų dydis buvo 11,86 trln. dolerių. Tai apytikriai lygu 70% 2013 metų JAV bendrojo vidaus produkto. Pagal TVF vertinimus, pasaulio bendrasis vidaus produktas (apskaičiuotas pagal valiutų perkamosios galios paritetus) 2013 metais buvo 74 trln. dolerių. Vadinasi, kad visų pasaulio šalių valiutų atsargos buvo 16%pasaulio BVP. | ||
Valiutų svopai šiuolaikiniame pasaulyje. Pasaulinio valiutų kartelio gimimas I Šiandien žiniasklaidoje valiutų svopų (valiutų keitimo sandorių) tema tapo viena iš pagrindinių. Vos ne kiekvieną mėnesį mes sužinome, kad tarp kai kurių valstybių sudaromos valiutų svopų sutartys. Pasaulyje bendras tokių sutarčių skaičius sudaro jau daug dešimčių. | Prie naujos pasaulio tvarkos slenksčio Europos valstybių reakcija į Rusijos sankcijas, kurias įvedė atsakydama į Europos apribojimus RF, buvo artima šokui. Ir ne tik dėl psichologinio efekto, suformuluoto Estijos užsienio reikalų ministro Urmaso Paeto („Mūsų laikais tik JAV ir Europos Sąjunga turi teisę bausti blogus berniukus, Rusija tokios teisės neturi“), bet ir dėl liūdnų perspektyvų, kurios daugeliui Europos Sąjungos valstybių kyla iš šių sankcijų. | ||
Argentinos defoltas – signalas Ukrainai Argentina faktiškai priversta pripažinti defoltą dėl savo užsienio skolinių įsipareigojimų. Nors šiuolaikiniame pasaulyje defoltai ne toks jau retas reiškinys, Argentinos defoltas yra neeilinis įvykis, kadangi valstybė tapo finansinių maitvanagių ir taip vadinamo JAV teisinio imperializmo auka. | Breton Vudsas II ir Džordžas Sorosas Sąvoka „Breton Vudsas II“ tampa populiaria, ir kiekvienas šią miglotą formulę supranta savaip. Vieni jaučia nostalgiją aukso standartui, kiti norėtų sugrįžti prie Džono Keinso viršnacionalinės valiutos, kaip bankoras, sukūrimo idėjos arba vietoje tokios naudoti specialiąsias skolinimosi teises, kurios nedideliais kiekiais TVF buvo išleistos 1970 metais. Treti mano, kad Breton Vudsas II iš esmės skirsis nuo JAV ir Didžiosios Britanijos projektų, kurie buvo svarstomi 1944 metais, ir kad pasaulis turi būti sudarytas iš kelių regioninių valiutų zonų. | ||
Breton Vudsas ir Fortaleza: 70 metų atstumas Šių metų liepos mėnesį sukako 70 metų nuo tarptautinės valiutos ir finansų konferencijos, kuri vyko Breton Vudso kurorte (JAV), dalyvaujant 44 valstybėms, įskaitant SSRS. Konferencijos sprendimas padėjo pagrindus pokario pasaulio finansų sistemai. Ji buvo grindžiama auksu ir doleriu, o taip pat Vašingtono įsipareigojimu užtikrinti laisvą geltonojo metalo keitimą į žaliąjį popierių. 8 –ame dešimtmetyje Breton Vudso sistema mirė, ją pakeitė taip vadinama Jamaikos sistema, kuri visiškai buvo paremta popieriniu doleriu. Ji buvo sustiprinta juoduoju auksu, todėl Jamaikos sistemą dar vadina naftos dolerio, ji egzistuoja iki šių dienų. | Euro zonos finansinės rizikos Dar neseniai girdėjosi žvalūs Europos Sąjungos lyderių pareiškimai, kad ES pagaliau prasidėjo ekonomikos atsigavimas ir euro zonai daugiau niekas negresia. Dabar jau to niekas nekalba. 2014 metų pirmąjį ketvirtį BVP augimas euro zonoje siekė vidutiniškai tik 0,2%. Tai yra du kartus mažesnis nei tikėtasi. Šiek tiek geresni rodikliai yra Vokietijos, kurios BVP išaugo 0,8%, o taip pat Belgijos ir Ispanijos (abi šių metų pirmame ketvirtyje padidino 0,4%). Likusių euro zonos valstybių padėtis daug blogesnė. Prancūzijoje užregistruoti nuliniai augimo tempai, Olandijoje BVP sumažėjo 1,4%,, Graikijoje - 1,1%, Kipre ir Portugalijoje - 0,7%, Suomijoje - 0,4%, Italijoje - 0,1%... | ||
Pietryčių Ukraina: pinigų cirkuliacijos ypatumai Tolesnis įvykių vystymasis pietryčių Ukrainoje nemažai priklauso nuo tokio gyvybinio klausimo, kaip pinigai ir pinigų apyvarta. Donecko ir Lugansko liaudies respublikos, kaip nebūtų paradoksalu, iki 2014 metų vasaros pradžios toliau buvo Ukrainos pinigų erdvės dalimi – vykstant baudžiamajai operacijai, kaip ir anksčiau, veikė Ukrainos Nacionalinio banko (UNB) regioninė atstovybė. Tiesa, UNB ne kartą darė pareiškimus apie grėsmes jo veiklai pietryčiuose. Viename pranešime spaudai buvo sakoma, kad banko vadovybė nusprendė „evakuoti“ visus savo darbuotojus, kad „apsaugotų jų gyvybę ir sveikatą“, bet sprendžiant pagal vėlesnį pranešimą, Donecko UNB atstovybė atnaujino savo operacijas. Kijevas supranta, kad jeigu centrinis bankas išeis iš pietryčių Ukrainos, tai DLR ir LLR valdžias pastūmės pagreitinti savo pinigų ir kredito sistemos sukūrimą. | Auksinis rublis ir praeities pamokos Rusijos nacionalinės mokėjimo sistemos sukūrimas ir perėjimas prie nacionalinės valiutos naudojimo Rusijos bankų ir kompanijų vidaus bei užsienio operacijose iš diskusijų srities pereina į praktikos sferą. Tuo pačiu metu eilė klausimų, susijusių su tokiu perėjimu, lieka diskusiniu. Tokia mintis, kad Rusijai savo energijos ištekliais ir kita žaliava reikia prekiauti ne tik už dolerius, bet taip pat už rublius, buvo sakoma dar praėjusiame dešimtmetyje. Buvo sukurta net prekių birža prekiavimui nafta už rublius, nors įsukti šios prekybos nepavyko. Rusijos perėjimo prie rublio užsienio prekyboje idėjos kritikai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad žaliavos ir energijos išteklių valstybių eksportuotojų (o Rusija priklauso tokioms) nacionalinės valiutos yra nestabilios, todėl rinkos dalyvių požiūris į tokias valiutas yra atsargus. Todėl dolerio pakeitimo į rublį šalininkai siūlė rublį padaryti auksiniu, tvirtindami, kad tada, neva, rublis taps tvirta valiuta, nelinkstantis nuo bet kokio rinkos vėjo. Be to, turima galvoje, kad vieningas auksinis rublis bus naudojamas tiek valstybės viduje, tiek ir užsienio atsiskaitymuose. Kai kas iš šio projekto šalininkų nostalgiškai prisimena S.J.Vitės auksinį rublį, kuris pasaulį išvydo 1897 metais, kai kas – 3 – ojo dešimtmečio vidurio G.Sokolnikovo auksinį červoncą. | ||
Finansų rinkose prasidėjo „burbulų“ formavimasis Neseniai paskelbtame „JP Morgan“ banko tyrime pateikiamas pinigų kiekio pasikeitimo per pastaruosius metus pasaulyje vaizdas. Tik per tris šių metų ketvirčius pasaulio pinigų kiekis, kuris matuojamas rodikliu М2, išaugo nuo 63 iki 66 trln. dolerių. | „J.P.Morgan Chase“, kaip artėjančios krizės pranašas Įvykiai finansų pasaulyje vystosi vis dinamiškiau. Vieną skandalą keičia kitas. Finansinių skandalų koncentracija ypač didelė yra Amerikoje. Nespėjo pasibaigti dar vienas nesibaigiančio spektaklio, kurio pavadinimas „JAV valstybės skolos lubų padidinimas“, veiksmas, kaip žiniasklaida persijungė į skandalingą informaciją apie Volstrito didžiausią banką – „J.P.Morgan Chase“. Pagal aktyvų dydį (2,3 trln. dolerių) šis bankas užima antrą vietą pasaulyje (po Didžiosios Britanijos HSBC banko), turėdamas savo filialus ir dukterines struktūras 60 valstybių. Kaip skelbiama banko tinklalapyje, jis aptarnauja kas šeštą amerikietį. | ||
„Finansiniai maitvanagiai“ prieš Argentiną Finansiniai maitvanagiai – tai ypatinga pasaulinio kapitalizmo periferijos valstybių skolų turėtojų kategorija. | Islandija: revoliucija, kuriai diktavo bankininkai Žiniasklaidoje dažnai galima sutikti nuomones apie taip vadinamą Islandijos revoliuciją, kaip sėkmingos kovos su finansų oligarchija precedentą. Šiose nuomonėse reikia išmokti atskirti grūdus nuo pelų. Deja, „Islandijos precedentas“ priklauso pelų kategorijai. O įvykiai mažoje saloje, kuriuos žinomas amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Polas Krugmanas pavadino revoliucija, trumpai buvo apibūdinami taip, kad energingai spaudžiant vietos gyventojams Islandijos valdžia atsisakė mokėti už 2008 metais bankrutavusių Islandijos bankų skolas... Konkrečiai kalbama apie depozitinių sąskaitų turėtojų iš užsienio, kurios buvo atidarytos šiuose bankuose, skolas. Ši akcija buvo pavadinta mažos laisvę mylinčios tautos drąsiu iššūkiu pasaulio finansų oligarchijai. Susižavėję „Islandijos revoliucijos“ šalininkai pradėjo kalbėti, kad pasaulio žiniasklaida tyčia nutyli apie įvykius „vikingų saloje“, kad „revoliucijos užkratas nepaplistų po pasaulį. Iš tiesų, žiniasklaida iki šiol yra šykšti informacijai apie tuos įvykius. | ||
EBPO prognozė: atgal į ateitį? Prieš lemtingą JAV FED FOMC posėdį rugsėjo 17-18 d., o taip pat G20 valstybių vadovų susitikimo Sankt Peterburge išvakarėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė naują pagrindinių išsivysčiusių šalių BVP dinamikos prognozę 2013 metams. | Besivystančios nebesivysto Ne pirmą kartą atkreipiame dėmesį į neraminančius „emerging markets“ (besivystančios rinkos) šalių ekonomikų simptomus. Vietinio kataklizmo pasikartojimo rizika pasirodė šią vasarą. | ||
Vieno defolto neišmoktos pamokos Po 1998 metų Rusijos krizės praėjo 15 metų. Ekonomistai mano, kad defoltas buvo rimtas sukrėtimas, bet, sprendžiant pagal viską, valdžios institucijos taip iš jo ir nepasimokė. 1998metų defoltas, kuris į šiuolaikinės Rusijos istoriją įėjo su pavadinimu „juodasis antradienis“, buvo sunkiausia ekonomikos krizė naujausioje valstybės istorijoje. Techninis defoltas, tai yra valstybės atsisakymas vykdyti įsipareigojimus už savo obligacijas, buvo paskelbtas rugpjūčio 17 d., o kitą dieną dėl šio žingsnio griuvo valstybės ekonomika. | CDS arba masinio naikinimo finansinis ginklas CDS - uždelsto veikimo bomba 2013 metų liepos mėnesį Europos Sąjunga pateikė kaltinimus prieš stambiausius pasaulio bankus dėl to, kad jie dalyvavo tyčiniame susitarime ir blokavo bet kokius bandymus reguliuoti taip vadinamą kredito rizikos apsikeitimo sandorių (credit default swap - CDS) rinką. CDS – tai derivatyvų (išvestinių finansinių priemonių) atmaina, finansinės sutartys, kurios kreditoriams leidžia sumažinti arba visiškai neutralizuoti skolininko bankroto riziką dėl bet kokių kreditų, obligacijų, kitų paskolų. | ||
Bankų skandalai, kaip kovos už pasaulinį viešpatavimą veidrodis Pasaulio bankai: nenutrūkstama skandalų serija Nepaisant situacijos pasaulio finansų rinkose tam tikros stabilizacijos pasibaigus krizės pirmai bangai (2007-2009 m.), ramus gyvenimas pasaulio bankininkams taip ir neatėjo. Nuo šio dešimtmečio pradžios mes stebime nenutrūkstamą skandalų, susijusių su bankais, kurie sudaro pasaulio finansų sistemos branduolį, seriją. Atskleidžiami pažeidimai ir net nusikaltimai, kuriuos bankai padarė skirtingais metais. Finansų reguliatoriai atlieka oficialų bankų veiklos tyrimą, vyksta teismų procesai. Bankams tenka mokėti dideles baudų sumas. Bankų, įtraukiamų į skandalų epicentrą, ratas nenutrūkstamai auga. | Pasaulio ekonomika: šiek tiek nerimą keliantis optimizmas Paskutinės autoritetingų analitikų žinutės kalba apie ilgai lauktą pasaulio ekonomikos atsigavimą po užsitęsusios 5 metų krizės. | ||
Kinijos Liaudies banko bandomasis balionas: sugrįžimas prie Breton Vudso 2013 m. rugpjūčio 5 d. autoritetingame Kinijos leidinyje „Chinese Market Journal“ paskelbtas Kinijos Liaudies banko (KLB) oficialaus atstovo, KLB Pinigų politikos komiteto nario Jao Judongo (Yao Yudong) straipsnis. Kai kurios straipsnio nuostatos atrodo pernelyg drąsios. Dvi trys straipsnyje išsakytos idėjos vertos ypatingo dėmesio. | Užkulisiniai žaidimai su auksu: laukiant didžiojo lemtingo momento Po aukso ir dolerio standarto žlugimo „auksinio milijardo“ pagrindinių valstybių centriniai bankai sistemingai užsiėmė slaptomis operacijomis su geltonu metalu, kurių esmė buvo planingas aukso išėmimas iš centrinių bankų rūsių. Artimiausiu metu laukiamas visiškas aukso sandėlių ištuštėjimas, ir tai taps lemtingu momentu, epochos įvykiu pasaulio finansų ir pasaulio politikos istorijoje... | ||
Dolerio reketas Vis dažniau sužinome, kad Amerikoje vieni ar kiti bankai ar nekomercinės kilmės kompanijos buvo nubaustos baudomis. Be to, bankų ir kompanijų pavadinimai labai žinomi ir baudų sumos labai įspūdingos (kartais šimtai milijonų dolerių). Tai yra naujas ekonominio gyvenimo fenomenas. Bankai ir kompanijos buvo baudžiami, bet valdžios institucijų tų valstybių, kuriose jie įsikūrę. | Tikėjimas besivystančiomis rinkomis ištirpo Keletas požymių liudija apie akivaizdų faktą: didelio suinteresuotumo besivystančiomis rinkomis (emerging markets) era baigėsi. | ||
Bankų depozitų konfiskavimas – nauja pasaulinė perspektyva 2013 metų kovo mėnesį Kipro saloje nutiko įvykiai, apie kuriuos šiandien žino visas pasaulis. Jų esmė – Kipro bankų dalies bankų depozitų konfiskavimas. Kartais šį konfiskavimą bandė pateikti, kaip ypatingą priemonę, kaip išimtį iš bankų veiklos taisyklių ir rinkos ekonomikos. Tačiau daug kas rodo tai, kad tokie konfiskavimai taps gyvenimo norma. | Euro gelbėjimo legitimumą nustatys teismas Birželio 11-12 d. Vokietijos aukščiausia teismų instancija nagrinėjo klausimą, ar Europos centrinis bankas, gelbėdamas bendrą Europos valiutą, nepažeidžia savo įgaliojimų. Tokio požiūrio laikosi Vokietijos „Bundesbank“. | ||
QE3: guru pataria neskubėti Pastarąsias dvi savaites visas finansų pasaulis toliau tęsia „kiekybinio palengvinimo“ trečiojo raundo Jungtinėse Valstijose nutraukimo temą, bandydami nustatyti pradžios laiką ir proceso niuansus. Manau, kad ta tema bus įdomi autoritetingų mokslininkų ir specializuotų struktūrų nuomonė. Juk kitą savaitę JAV FED Atvirosios rinkos komitetui (angl. The Federal Open Market Committee, FOMC) reikės priimti sprendimą, o B.Bernankei žmonėms kažką pasakyti. | Aukso aistros aplink „Bazelis III“ Bazelio komitetas ir tarptautinės bankininkystės mafija Bazelio bankų priežiūros komitetas (toliau Komitetas) glaudžiai susijęs su tokia viršnacionaline struktūra, kaip Tarptautinių atsiskaitymų bankas Bazelyje(TAB), kurį dažnai vadina klubu, centrinių bankų būstine arba „Paskutinės instancijos centriniu banku“. Komitetas buvo sukurtas 1974 m. dešimties valstybių (G10) centrinių bankų vadovų, panaudojant TAB bazę, siekiant sukurti bendras tarptautines taisykles bankininkystės priežiūros srityje po to, kai buvo pažeista pusiausvyra tarptautinėse valiutų ir bankų rinkose, kurią sukėlė banko „Herstatt“ Vakarų Vokietijoje žlugimas. Komitetas formuluoja bendrus bankininkystės priežiūros standartus ir jų vykdymo rekomendacijas. Kalbant apie G10, tai yra grupė valstybių, kuri 1962 m. pasirašė bendrą susitarimą su TVF dėl paskolų suteikimo (Belgija, Didžioji Britanija, Vakarų Vokietija, Italija, Kanada, Olandija, Prancūzija, Švedija, JAV, Japonija). Šveicarija, nebūdama TVF nare, prie jų prisijungė 1964 m., bet grupės pavadinimas liko tas pats. Nuo pat pradžių į Bazelio komiteto sudėtį įėjo taip pat Liuksemburgo atstovai, o nuo 2001 m. – ir Ispanijos atstovai. Dabar į Komitetą įeina 27 valstybių (jau paminėtos 13 valstybių, o taip pat prie Komiteto 2009 m. prisijungusių Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kinijos, Honkongo, Indijos, Indonezijos, Korėjos, Meksikos, Rusijos, Saudo Arabijos, Singapūro, PAR ir Turkijos) centrinių bankų ir bankų priežiūros nacionalinių institucijų atstovai. Per mažiau nei savo veiklos keturis dešimtmečius Komitetas išleido dešimtis dokumentų įvairioms veiklos kryptims, įskaitant priežiūros organizavimo, kapitalo pakankamumo, įvairių rūšių rizikų, kredito ir depozito organizacijų korporatyvinio valdymo ir t.t. bendriems klausimams. | ||
Pasaulio ekonomika: reikalingas vedlys Neturėdama patikimos teorinės paramos, esant globalizacijos, pinigų pervedimų dideliems greičiams, teroristinių organizacijų suaktyvėjimo recidyvų rizikų augimo ir daug įspūdingesnių nei anksčiau gamtos stichinių nelaimių sąlygoms, šiuolaikinė pasaulio ekonomika, judėdama tiesiog aklai, panašu, kad pasiklydo, ir strategijų kūrime remdamasi empiriniais metodais, atsidūrė aklavietėje. | Ofšorų pogromas arba „Offshore leaks“ operacija Nuo šių metų balandžio mėn. „Offshore leaks“ tapo pasaulio žiniasklaidos hitu. Jos fone nublanko net Kipro tema. „Offshore leaks“ plačiąja prasme suprantama, kaip slaptos informacijos apie ofšorines kompanijas ir jų klientus nutekėjimą. | ||
Finansiniai karai: geriausia gynyba – tai puolimas Suteikite man galimybę valstybėje leisti pinigus ir man nerūpės, kas rašo jos įstatymus (Mejeris A.Rotšildas) Ne viskas auksas, kas blizga | Pasaulio bankų sistema arti mirties Pastarosiomis dienomis žiniasklaidos hitu tapo įvykiai Kipro bankų sistemoje. Tačiau kažkodėl pagrindinis klausimas, kuris kyla daugeliui žurnalistų, yra tik apie tai, ką rengiasi daryti Rusijos oligarchai, kurie per pastaruosius du dešimtmečius Kipre sukūrė savo ofšorinį ūkį. Ieškoti naujų ofšorinių „uostų“? Susigrąžinti savo pinigus atgal į Rusiją? Likti Kipre ir prisitaikyti prie salos naujų gyvenimo sąlygų? Iš tikrųjų Rusijos oligarchų ir jų kapitalų likimai šioje istorijoje užima dešimtą vietą. Yra daug rimtesnių klausimų – tų, kurie susiję su pasaulio bankų sistemos, kuri jau seniai serga, ateitimi. O įvykiai Kipre sufleruoja, kad ji yra prie mirties... | ||
Paralelinis finansų pasaulis Pasaulio lupikautojai jau seniai įsivaizduoja esantys dievais. Pasirengę prisilyginti Kūrėjui, jie ėmėsi kurti savo pinigų ir finansų pasaulį iš nieko, pinigus daryti „iš oro“. Taip greta matomo finansų pasaulio ėmė atsirasti nematomas, paralelinis pasaulis. | Spektaklis, kurio pavadinimas „JAV aukso atsargų auditas“ JAV aukso atsargų tema šiandien yra visų aptarinėjama. Dėl geltonojo metalo buvimo arba galimo nebuvimo JAV saugyklų seifuose ir rūsiuose šiandien susirūpinę ir Jungtinėse Valstijose, ir už jų ribų. Jau daugelį metų, pavyzdžiui, JAV kongresmenas Ronas Polas siekia JAV aukso oficialių atsargų, kurios nuo 1934 metų yra Iždo departamento (Iždo) balanse, pilno audito, bet šis klausimas labai painus. | ||
Pasaulio ekonomikos „juodosios skylės“ Ofšorų požymiai ir rūšys Šiuolaikinio pasaulio ekonomikos mechanizmo svarbiausias elementas yra ofšorai. Ofšorai – tai valstybės ir teritorijos, kurios turi šiuos požymius: - garantuoja fizinių ir juridinių asmenų, užregistruotų šiose valstybėse ir teritorijose („slaptumo jurisdikcijoje“) finansinių, komercinių ir kitų operacijų konfidencialumą; | Informacijos nutekėjimas iš TVF: centrinių bankų „auksinis“ sukčiavimas Apie GATA ir „aukso kartelį“ Dar XX amžiaus pabaigoje įkyriausi ekspertai pradėjo įtarti, kad aukso rinkoje vyksta kažkas negero. O būtent: jeigu net geltonas metalas nepinga, tai jo kainos augimo tempais vis tiek atsilieka nuo daugelio kitų pasaulio rinkos prekių kainų dinamikos. Auksas pigo net akcijų rinkų indeksų, nekilnojamo turto kainų ir pan. fone. Jokių stambių aukso telkinių tuo metu nebuvo atrasta, aukso meteoritai į žemę nekrito. Sumažintos geltonojo metalo kainos skaudžiai smogė aukso kasybos pramonės įmonėms. Šios šakos kelių kompanijų atstovai nusprendė išsiaiškinti paslaptį, dėl to ir sukūrė organizaciją, kurios pavadinimas GATA (Gold Anti-Trust Action). Pažodinis vertimas – „Veikla prieš aukso trestą“. Kaip rodo pavadinimas, GATA steigėjai įtarė, kad pasaulio aukso rinkoje veikia grupė piktadarių, susijungusių į trestą, kuris manipuliuoja aukso kainomis, jas mažindamas. Savo publikacijose GATA dažniau naudojo terminą „aukso kartelis“. Pamažu pavyko nustatyti pagrindinius šio kartelio dalyvius. Tarp jų – JAV Iždas, Niujorko Federalinis rezervų bankas (pagrindinis iš 12 federalinių bankų, sudarančių JAV FED), Anglijos bankas, dalis stambiausių JAV ir Vakarų Europos komercinių ir investicijų bankų (čia labiausiai išsiskiria „Goldman Sachs“ – investicijų bankas iš Volstrito). Tai yra kartelio branduolys. Laikas nuo laiko į GATA akiratį patekdavo ir kitos organizacijos, kurios dalyvavo kartelio operacijose. Tame skaičiuje ir kai kurių valstybių centriniai bankai. | ||
Šokiruojantys duomenys apie bankų verslą Finansinio stabilumo taryba (Financial Stability Board - FSB), kuri sukurta 2009 metų balandyje per pasaulio finansų krizės įkarštį, Didžiojo dvidešimtuko aukščiausio lygio susitikimo Londone metu, 2012 metų pabaigoje paskelbė ataskaitą apie visame pasaulyje vykdomas šešėlines bankų ir kitų finansų organizacijų operacijas (1). | Pasaulio ekonomika: reikalinga idėja 2012 metų rezultatai patvirtino akivaizdų faktą: išsivysčiusių valstybių ekonomika yra stagnacijoje ir kol kas niekas jos negali atgaivinti. Blogiausia yra tai, kad šiuolaikinis ekonomikos mokslas ir praktika per 4 metus po krizės išnaudojo visą metodų arsenalą ir nieko nepasiekė. Esant tokiai situacijai kyla klausimas dėl tikslų, kurie ekonomikai buvo keliami anksčiau, naujo apmąstymo. Be to, kaip niekada aktualus naujos, labiau tinkamos šiuolaikinei reikalų padėčiai ir situacijos prognozavimui, ekonominės teorijos klausimas. Šiek tiek nukrypsiu ir rizikuosiu teigti, kad autoriaus paskutinis nesėkmingas euro ir dolerio kurso prognozavimas konkrečiai datai didžia dalimi yra susijęs su neveikiančiais senais ekonomikos mokslo traktavimais. | ||
Pasaulinės ekonominės krizės antra banga ar jos penktas etapas? Pasaulio ekonomika įėjo į penktą krizės etapą (apie ankstesnius keturis žiūr. straipsnyje „Ekonominės krizės sisteminė analizė“). | Kas numirs pirmiau: euras ar ES? Metų bėgyje euras nustos egzistuoti, Europos Sąjunga žlugs ir Europa ilgam pasiners į ekonomikos liūną. Jau ne tik amerikiečių ekonomistas Nurielis Rubinis (žinomas savo 2006 metų krizės „prognozėmis“), bet visas ekspertų choras, agentūros ir politikos veikėjai tvirtina: ateina euro apokalipsė. O reiškia, kad artimiausiu laiku JAV pasieks pergalę, kurią galima prilyginti TSRS žlugimui. | ||
„Kiekybinis palengvinimas“ arba didelio masto korupcija 2012 metų rugsėjo mėnesį viena iš svarbiausių pasaulio žiniasklaidos temų tapo „kiekybinis palengvinimas“. Rugsėjo 13 d. startavo JAV Federalinės rezervų sistemos trečias, taip vadinamas, kiekybinis palengvinimas (quantitative easing – 3, sutrumpintai QE-3). | Stulbinantys FED audito rezultatai Daugiau kaip prieš vienerius metus senatorius Sanderis savo tinklalapyje paskelbė FED audito rezultatus. Tai pirmas auditas per beveik100 metų istoriją. Jis buvo atliktas nepaisant Beno Bernankės, Alano Grinspeno, taip pat kitų bankininkų prieštaravimų ir melo Kongresui, kad auditas gali paveikti rinkas. | ||
Latvija pateks į Europos pagrindinių ofšorų klubą 2013 metais Latvija įves palankią mokesčių tvarką tarptautinėms holdingo kompanijoms. Tai Baltijos valstybę pastatys į vieną eilę tarp tokių populiarių mažų mokesčių Europos valstybių, kaip Kipras, Malta, Olandija ir Liuksemburgas. Tikimasi, kad vieni iš pirmųjų atsivėrusiomis galimybėmis nepamirš pasinaudoti verslininkai iš NVS valstybių, įskaitant rusus. | 17 priežasčių rimtam susirūpinimui dėl 2012 metų antrojo pusmečio Ką atneš 2012 metų antras pusmetis? Bus dar blogiau nei yra dabar? Deja, su kiekviena diena tai atrodo vis labiau tikėtina. Prisipažinsiu, aš rimtai susirūpinęs dėl 2012 metų antro pusmečio. Istoriškai susiklostė, kad labiau tikėtina, jog finansų krizė prasidės rudenį nei kitu metų laiku. Tik pagalvokite. 1929 metų akcijų rinkos žlugimas įvyko rudenį. „Juodasis pirmadienis“ buvo 1987 metų spalio 19 d. 2008 metų finansų krizė prasidėjo rudenį. Toks įspūdis, kad ruduo atneša blogiausią, kas gali nutikti finansų rinkose. Bet žinoma, akcijų rinka žlunga ne kasmet. Ar yra kokių nors ypatingų priežasčių, dėl kurių mes turėtume būti labai susirūpinę, kas šias metais įvyks? Taip, yra. „Idealios audros“ sudėtiniai elementai lėtai ateina kartu, ir ateinančiais mėnesiais mes galime pajausti kitą ekonomikos žlugimo smūgio bangą. Gaila, bet mes net nepriartėjome prie atsigavimo po paskutinės recesijos, o ši kita krizė gali būti dar skausmingesnė nei paskutinė. | ||
Kaip euras pražudė Slovėnijos ekonomiką Europa apsisprendė dėl kitos finansinės pagalbos prašytojos kandidatūros. Ja taps Slovėnija. Kol kas oficialiai apie tai nepaskelbta, bet su tos valstybės ekonomika vyksta vis daugiau nemalonių dalykų, todėl atrodo, kad laukti teks neilgai. | Džordžas Sorošas: Vokietija ES paverčia savo imperija Dabar aišku, kad euro zonos valstybių narių pagrindinė krizės priežastis yra pinigų spausdinimo teisės perdavimas Europos centriniam bankui. Jos nesuprato, ką reiškė šis kapituliavimas. | ||
Saudo Arabija rengia naftos rinkos griūtį Saudo Arabija nori sužlugdyti Iraką ir Iraną, sukeldama naftos kainų griūtį. Apie tai papasakojo buvęs „Morgan Stanley“ pagrindinis strategas, dabar apribotos rizikos fondo „Traxis Partners“ menedžeris Bartonas Bigsas (Barton Biggs). Šią informaciją jis sužinojo iš pokalbio su stambiu verslininku iš Saudo Arabijos. | Euro zona: nesutarimai, skyrybos neįmanomos Vakar Strasbūre Europos Komisijos pirmininkas Žožė Manuelis Barozas Europos Parlamentui pateikė 41 puslapių ataskaitą, kuri nenumato naujos finansų pagalbos Graikijai daugiau negu jau suderinta. Briuselis remiasi tuo, kad laikantis griežto taupymo priemonių, kurios priimtos ir planuojamos vykdyti, Atėnams nereikės trejeto (ECB, TVF ir Europos Komisijos) papildomų kreditų. Taip pat teigiamą dinamiką sukurs, kaip laukiama, Graikijos bankų rekapitalizacija, numatyta rugsėjo mėnesį. Ji pritrauks investicijas. | ||
Pasaulio kapitalizmo raidos periodinė sistema Kodėl 2012-2015 metais mūsų laukia antra krizės banga ir kada prasidės išėjimas iš jos Nepriklausomas ekonomistas, per paskutinius trejus krizės metus išgarsėjęsMaskvos ekspertų sluoksniuose, Aleksandras Aivazovas „Business Online“ laikraščio kvietimu neseniai apsilankė Kazanėje ir surengė įdomų seminarą apie situaciją pasaulio ir Rusijos ekonomikoje. Šiandien spausdinamas jo atsiųstas tekstas, kuriame pasakojama, kaip 2008 metais pasaulis įėjo į „didžiųjų sukrėtimų“ fazę, kodėl šiandien reikia atsisakyti karjeros Volstryte, ir kodėl JAV tapo „politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo šaltiniu“ pasaulyje ir artėja prie savo terminalinės (pabaigos) krizės.
| Latvija: neoliberalaus eksperimento žlugimas Šiuolaikinė Latvija atrodo, kaip labai įdomus pavyzdys. Negalima nepastebėti to, kad per paskutinius metus šios respublikos teritorija tapo neoliberalių alchemikų savotišku „retortu“. Visus tuos metus Latvijos valdymas buvo vykdomas griežtai pagal madingų liberalizmo ideologų pažiūras ir rekomendacijas. O dabar atėjo laikas apžvelgti eksperimento rezultatus. | ||
Graikiškos pagirios Šiandien vasario 23 d., „vyrų diena“. Todėl kalbėsime apie visiems vyrams gerai žinomą reiškinį – pagirias. Nesismulkinsime, apie šį fenomeną pakalbėsime valstybės mastu. Arba net kelių valstybių. Asmeniniame gyvenime būna taip: lauki kokios nors reikšmingos likimo dovanos, kuri užima svarbią vidinio pasaulio dalį, o ją gavęs, pradedi jausti tuštumą ir būties pilkumą. Žinoma, iki kitos svajonės. | Europos išgelbėjimas: Berlynas – Pekinas tranzitas Vasario pradžioje susidarė įspūdis, kad Europos pagrindiniai politikai praranda ryšį su realybe. Graikija, kaip senelė iš Puškino pasakos, prie suskilusios geldos, tačiau Briuselis, kaip auksinė žuvelė, vistiek valstybę ketina užversti naujais milijardiniais kreditais, tuo sukeldamas nepasitenkinimą Berlyne. Daugkartiniai bandymai išgelbėti skęstančius springsta detalėse ir ginčuose apie tai, kas galiausiai už visą tai turės mokėti. Tame fone amerikiečių investuotojas – „didžiulė meška“ Džordžas Sorošas grėsmingu tonu pasako kalbą, kuria palaiko euro zonos išgelbėjimą. “Alternatyva pernelyg siaubinga, kad apie ją galvoti“, - „lyg nereikšmingai“ pareiškia jis. | ||
Eurozona: eurokepurę ratu Išvarginti begalinių viršūnių susitikimų ir naktinių budėjimų paskutinėmis savaitėmis Briuselyje, ES valstybių finansų ministrai sau šiek tiek pasilengvino - pirmadienį surengė telefoninę konferenciją. O kartu ir sutaupė kelionės išlaidas. Dienotvarkėje buvo klausimas dėl ES viršūnių susitikimo sprendimo, kuris buvo priimtas gruodžio 9 d., skubaus įgyvendinimo. O būtent dėl Tarptautinio valiutos fondo lėšų, kurios skirtos krizinių euro zonos valstybių kreditavimui, papildymo. | Hamleto klausimas euro zonai Pačio žymiausio princo tėvynė – Danija formaliai į ES monetarinę sąjungą neįeina. Ir sprendžiant pagal tai, kad Danija referendumą dėl valstybės įstojimo į euro zoną nukėlė neapibrėžtam laikotarpiui, vargu ar savo kroną pakeis į eurą. Tuo tarpu, pastaruoju metu daugelis pagrindinių guru kartoja žinomus Hamleto žodžius:
Būti ar nebūti-štai klausimas. Ir kas | ||
Investuotojai, jie taip pat revoliucionieriai. Apie įvykius Italijoje Pati prekybos Italijos valstybės skolomis mechanika rodo, kad ji yra labai naudinga užsienio investuotojams, gaunantiems 7% valstybės garantuoto pelno, ir visai nenaudinga italams. Trečia Europos ekonomika (po Vokietijos ir Prancūzijos), turinti 2 trilijonų eurų metinį vidaus produktą ir valstybės skolą 20% jau viršijančią tą patį „vidaus produktą“, yra pasirengusi po mažos Graikijos kristi į krizę ir eiti su ištiesta ranka... | Nacionalinių ekonomikų užgniaužimo mechanizmas Skambios frazės apie euro, Europos Sąjungos ir vos ne visos Europos civilizacijos išgelbėjimą skirtos pridengti nuogą tiesą, kuri yra tokia, kad siekiant išsaugoti stambiausių bankų ir korporacijų pelno normas reikia dar kartą apšvarinti neturtingos daugumos kišenes | ||
JAV: pinigai, skolos, defoltas? Europos skolų problemos užkemša laikraščius ir TV ekranus. Tame fone komentatoriai ignoruoja pagrindines grėsmes, t.y. greitai augančią JAV pinigų masę, kurios rodiklis M2 per paskutinius12 mėnesių išaugo daugiau kaip 10%. Be to, skaičiuojant pagal metus augimas per paskutinius 6 mėnesius buvo daugiau kaip 15%. Didžiausias augimas buvo bankų čekiniuose depozituose (einamosios klientų sąskaitos) ir taupomose sąskaitose (greitos prieigos sąskaitos). Kai kurie komentatoriai nurodo, kad tai nėra išleisti pinigai, o taip pat ne pinigai atidėti „juodai dienai“. Tokie tvirtinimai ignoruoja tą faktą, kad pinigai naudojami, kadangi bankai juos paskolina vyriausybei, o ji juos nukreipia į ekonomiką. | Briuselyje statė ne Goldsmitą Anglų rašytojas Oliveris Goldsmitas XVIII amžiuje parašė komediją „Klaidų naktis“. Ši žavi anglų komedija paremta besisukančiais neįtikėtinais nesusipratimais. Žaidimų, juokingų kalambūrų ir linksmų barnių atmosfera žiūrovą įtraukia į šurmulingą įvykių ratą. Naktinių budėjimų „antikriziniame“ viršūnių susitikime Briuselyje dalyviams nerūpėjo juokai ir žaidimai. Nors, žinoma, vaidų buvo. | ||
”Dexia“ pradėjo eiti „Lehman Brothers“ pėdomis Mes ne kartą sakėme, kad istorija – tai tingi dama, serganti skleroze ir turinti skurdžią fantaziją, todėl naujus siužetus imanti iš dulkinų archyvų. Neseni įvykiai Senojo pasaulio bankų sferoje patvirtino šią tiesą. Tuo pačiu tai ne juokais suneramino žinančius žmones, kurie supranta, kuo visa tai gali pasibaigti. | Pasaulio ekonomika yra pavojingoje zonoje Paskutiniai įvykiai JAV ir Europoje rodo tai, kad pasaulinė finansų –ekonomikos krizė ne tik, kad nesibaigė, tačiau net gilėja ir žada naujus planetos masto sukrėtimus... Rugsėjo 20 d. Vašingtone pristatytoje atnaujintoje ataskaitoje „Pasaulio ekonomikos vystymosi perspektyvos“ TVF prognozuoja, kad ekonomikos augimas 2011 metais JAV bus 1,5%, o 2012 metais - 1,8%. Kaip matome, prognozė yra daugiau negu kukli, ypač įvertinus tai, kad JAV oficialus nedarbas jau keletą metų ne mažesnis kaip 9%. | ||
Operacijos diena?
| Vokietijos teismas atveria duris superimperijai ir superžlugimui Rugsėjo pradžioje finansų rinkos visame pasaulyje buvo sunerimusios. Investuotojai ir vyriausybės laukė Vokietijos Federalinio konstitucinio teismo sprendimo, kuris galėjo sukelti staigų antros pasaulio valiutos – euro žlugimą. Praėjusį trečiadienį (2011-09-07) Vokietijos Federalinis Konstitucinis teismas nusprendė, kad Vokietijos pagalbos Graikijai programa nepažeidė pagrindinio šalies įstatymo, t.y. Konstitucijos, ir investuotojai su palengvėjimu atsikvėpė. Teismo sprendimas padėjo eurui ir rinkoms išaugti, o tauriųjų metalų kainos krito. Be to, atėjo pranešimai, kad Kinija sustabdys palūkanų normų didinimo seriją. Užsidarant mes taip pat išgirdome apie Italijos Senato ketinimus priimti griežto taupymo programą. Rinkos toliau augo. Komentatoriai buvo ekstazėje. Ir beveik niekas nepagalvojo apie ilgalaikes tokių sprendimų pasekmes. | ||
Tai euro galas
| Atsakymo į pagrindinį ekonomikos klausimą nėra Šiame straipsnyje trumpai palyginsime Džono Meinardo Keinso (John Maynard Keynes) ir austrų ekonomikos mokyklos teorijas. Siužetas nepretenduoja į gilumą ir šimtaprocentrinį mokslinį korektiškumą, o sukurti jį padėjo žinomas Rusijos ekspertas A.Michailovas. Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai guru klausiama: „Kodėl kyla ekonominės krizės, jų priežastis?“ Jeigu neklystu, daugiau kaip ketvirtį tūkstantmečio universalaus atsakymo į šį klausimą taip ir nėra suformuluoto. Dokumentais užfiksuotas visų rodiklių veikimas įvairiose ekonominio ciklo stadijose, nustatyta daugybė tarpusavio ryšių tarp rodiklių ir jų veikimo dėsningumų. Tačiau pagrindinis klausimas lieka neatsakytas – kodėl krizės cikliškos, kodėl vystymasis ne lygus, o banguotas. Šio klausimo neišsprendžiamumas ekonomikos mokslą dalina į įvairias sroves, kurios išėjimui iš krizių teikia visiškai priešingus receptus. Ir politikai, kuriems tenka vadovauti valstybėms kataklizmų metu, priversti patikėti viena iš teorijų ir vykdyti jos receptus, nesvarbu kas vyktų. | ||
Baltarusijos ekonomika – viena iš efektyviausių Europoje? Paskutiniais mėnesiais mūsų žiniasklaida mums isteriškai šaukia apie „siaubingą ekonominę krizę“, „ekonominio modelio išsisėmimą“ ir kitas baisybes apie Baltarusiją. Norint rimtai paanalizuoti, kas vyksta Baltarusijoje, reikia suprasti, kokia yra jos ekonomika. | JAV defoltas ir euro zonos žlugimas: galimi variantai Paskutinėmis dienomis galimo JAV defolto po 2011 metų rugpjūčio 2 d. tema tapo viena iš pagrindinių. Amerikiečių reitingų agentūrų reitingų karai prieš Graikiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, o taip pat panikos išputimas dėl Italijos vertybinių popierių parodė, kad JAV vykdo rimtą bendros Europos valiutos silpninimo kampaniją, kai vyksta aktyvų iš euro perbėgimas į dolerį ir po to sekantis dolerio nuvertėjimas.
| ||
Už vargšę Kiniją užtarkite žodį Nepaisant išliekančios įtampos Senajame Pasaulyje, ypač eurozonoje, mes nusprendėme šiandien pakalbėti apie Kiniją. Kur taip pat ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse bręsta „aštrūs patiekalai“. Kitaip sakant, padirbėti profilaktiškai. Ir šią savaitę pažymimas vienas, susijęs su Kinija ir JAV, reikšmingo XX amžiaus įvykio keturiasdešimtmetis. | Euro zona nuo Graikijos iki Italijos Artimiausiu metu Italija dėl skolos gali tapti dar vienu eurozonos karštu tašku ir pakartoti Graikijos krizę. Ekspertai pripažįsta, kad Europa neturi reikiamo finansinio buferio, kad nuo defolto galėtų išgelbėti dar ir šią valstybę. Tokia išvada buvo padaryta po to, kai liepos 8 d. skirtumas tarp dviejų obligacijų – 10 metų Italijos valstybės obligacijų ir Vokietijos Bunds, pasiekė maksimalią reikšmę per visą euro egzistavimo laikotarpį - 2,5 procentinius punktus. Italijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 5,28%. Kitaip tariant, tai tas procentas, kurį Italijos valdžiai teks siūlyti kreditoriams naujų paskolų atveju. | ||
Nauja pasaulinė krizė prasidės 2012 metais Daugelį domina klausimas: „Kaip numatyti ekonomines krizes, panašias į tas, kuri kilo 2008 metais, bent tam, kad sušvelninti jos neigaimus padarinius?” Tai yra visiškai įmanoma, jeigu supranti pagrindinius ekonominio vystymosi dėsningumus. 2004 metais V.I.Pantinas, remdamasis žymaus rusų ekonomisto N.D.Kondratjevo didžiųjų ekonominių ciklų teorija, visiškai tiksliai prognozavo, kad pasaulio ekonominė krizė prasidės būtent 2008 metais. Šių eilučių autorius dar 2008 metais ne kartą savo straipsniuose rašė, kad pasaulio krizė prasidės ne anksčiau kaip 2008 ir ne vėliau kaip 2010 metais. | Kada Kiniją pavys skolos krizė? Šioje savaitėje Kinijos premjeras Ven Dziabao (Wen Jiabao)baigė antrą savo kelionės po Europą etapą – vizitą į Didžiąją Britaniją- ir išvyko į Vokietiją. Londone Kinijos premjeras vėl pažadėjo paskolinti pinigų ES valstybėms, kurios patiria skolos krizę, su Didžiosios Britanijos premjeru Deividu Kameronu (David Cameron)aptarė prekybinių ryšių išplėtimą ir su Didžiąja Britanija pasirašė sutarčių, kurių suma yra daugiau kaip 1 mlrd. svarų sterlingų. Kelionė vyko masinių protestų fone – žmogaus teisių aktyvistai kaltino Kameroną už tai, kad dėl stambių ekonominių sandorių užmerkė akis į žmogaus teisių pažeidimų klausimus. | ||
G.Sterlingovas: aukso atsargų Fort Nokse nebėra Aukso atsargų Fort Nokse daugiau nebėra, teigia Germanas Sterlingovas. Žinoma, jis yra ne pirmas, kuris taip mano. Pasak jo, tūkstančiai tonų gryno aukso yra toli nuo Fort Nokso pas tuos, kurie po dolerio žlugimo taps žmonijos finansų centru, ir visai nesunku atspėti, kur bus tas naujas pasaulio galios centras. Nors dar neseniai, viename pokalbyje apie aukso pranašumą ir perspektyvas G.Sterlingovas kalbėjo, jog JAV turi sukaupusi didžiausias pasaulyje aukso atsargas. | Graikijos gelbėjimas Vakar Graikijos valdančiajai daugumai parlamente pavyko priimti 28 milijardų biudžeto išlaidų mažinimo planą, nepaisant opozicijos protestų ir tikrų gatvės kovų, kurios užvirė Atėnų gatvėse. Tai leis valstybei gauti eilinę pagalbą iš TVF ir ES, išvengti defolto ir tikėtis naujos tarptautinės finansinės paramos programos. Tačiau gyventojai nesirengia nutraukti protestų prieš diržų veržimo politiką. Jie ne tik mano, kad ji nenaudinga, bet ir įsitikinę, kad nukreipta tolesniam graikų skurdinimui kreditorių turtėjimo sąskaita. | ||
Ar „kiekybinis palengvinimas“ visiems laikams? Ekspertai plušėjo nenuleisdami rankų, lygindami Senojo ir Naujojo pasaulių makroekonominės statistikos procentus ir visokius skaičius. Ir visa tai tam, kad įsitikintų: ar kiekybinis palengvinimas (QE), pinigų sintezė iš oro artimiausiu metu nepasibaigs. O gal išvis nepasibaigs. Reikia suprasti ir prisiminti: pasaulį valdo trumparegiai, riboti politikai ir kol jie diriguoja parlamentams ir savo aukščiausio lygio susitikimams, QE, t.y. perkamosios galios naikinimas, paprasčiausiai negali baigtis. | Graikijos ir JAV defoltas Defolto galimybės Graikijoje tema jau daugelį mėnesių yra žiniasklaidos puslapiuose. Vykstant kiekvienam naujam streikui arba masinėms profsąjungų ir policijos muštynėms Atėnuose, Salonikuose ar kažkur kitur ši tema vis dažniau patenka į pirmus pagrindinių pasaulio leidinių puslapius. Taip yra dėl to, kad galimas Graikijos defoltas turi daug didesnę galią paveikti pasaulio ekonomiką, ne vien tik destabilizuoti eurą arba net pradėti griauti eurozoną... | ||
Ar Graikijos skolos uždės kilpą ant Europos Sąjungos kaklo? Vokietijos Federalinio banko pirmininkas Jensas Veidmanas interviu „Welt am Sonntag“ pareiškė, kad jis mano, jog yra tikimybė, kad Graikija bankrutuos, jeigu graikai neįvykdys Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) reikalavimų. Jeigu bus bankrotas, pagrindo tolesniam „naujų pagalbų pagal pagalbos programą“ teikimui daugiau nebebus, mano pagrindinis vokiečių bankininkas. Bet net jeigu Atėnai bankrutuos, Europos valiuta, pasak J.Veidmano, nežlugs. | Ianas Gordonas:„Iki 2014 m. mes turėsime aukso standarto sistemą” Praėjus 80 metų po Didžiosios depresijos Ianas Gordonas (Ian Gordon) mano, kad pagal finansinių ciklų teroriją, mūsų laukia naujas žlugimas, tik šį kartą daugiau sugriaunantis. Apsaugą gali suteikti aukso ir sidabro akcijos. Interviu ėmė: Zigas Lambas (Zig Lambo). The Gold Report: Labas rytas, Ianai. Ačiū, kad radote laiko pasidalinti su mumis naujomis idėjomis apie ekonominę situaciją ir konkrečias kompanijas, apie kurias, kaip jūs manote, būtų įdomu sužinoti mūsų skaitytojams. Kai sausio mėn. jūs bendravote su Gold Report, jūs papasakojote, kas bus toliau. Jūs galėtumėte pateikti savo matymą apie tai, ką žmonėms reikia daryti su savo investicijomis, kad apsaugotų savo aktyvus? Kokius pasikeitimus matote, ir ką jūs manote dabar, įvertinant tai, kas įvykio nuo sausio mėnesio? | ||
Išgelbėkite dėdę Semą: naujos tendencijos JAV ekonominėje politikoje Birželio 1 d. JAV Kongreso Atstovų rūmuose respublikonų dauguma užblokavo prezidento Barako Obamos administracijos planus. Deputatai atsisakė padidinti ribinį JAV skolos dydį iki 2,4 trln. dolerių. Jeigu JAV Kongresas artimiausiomis savaitėmis nepakeis savo sprendimo, tarptautinė finansinė ir ekonominė sistema atsidurs kokybiškai naujoje situacijoje. | Kas įvyks, kai Graikija paskelbs defoltą Klausimas “kada”, o ne “jeigu”. Finansų rinkos nėra tikros ar tai bus rytoj, po mėnesio, metų arba dviejų metų, - ilgiau tai netruks. Įvertinus, kad Europos centrinis bankas jau (ECB) jau panaudojo „paskutinę kortą“, kai airiams įpiršo finansinės pagalbos paketą panaudojant grasinimą, kad bankrutuos šalies bankinis sektorius, tai mes pamatysime dar ne vieną Graikijos išpirkimą arba defoltą kelių dienų laikotarpyje. | ||
Defoltas? Sulaukėme! JAV iždas nebegali daugiau skolintis. Pirmadienį, gegužės 16 d. Amerika išnaudojo valstybės skolos didinimo galimybes. JAV Kongresas įstatymiškai nustato ribinį skolinimosi dydį. Respublikonai, šioje įstatymų leidybos institucijoje turintys daugumą, tvirtai laiko gynybą ir sako, kad vyriausybei neleis daugiau skolintis, jeigu ji nepradės mažinti biudžeto išlaidų. | Rusija – Baltarusija: ar devalvacija gali būti gydoma privatizavimu? Šiandien daug rašo ir kalba apie finansinę - ekonominę krizę Baltarusijoje – rublio devalvavimą, užsienio prekybos deficitą, žymų tarptautinių atsargų sumažėjimą, labai didelį užsienio valiutos trūkumą, kylančias kainas pirmojo būtinumo prekėms, atlyginimų mažinimą piliečiams | ||
Ką kalbėjo tėtis Hovardas (Bafetas) sūnui Vorenui Kartais obuolys nuo obels nukrenta labai toli. Privalomoje perskaityti Hovardo Bafeto - „legendinio“ investuotojo tėvo, kuris iš pradžių pasisakė prieš išvestinius pinigus, o paskui greit pakeitė savo poziciją, esė diskutuojama apie nepadengtus pinigus ir auksą, o taip pat tvirtinama, kad „žmonijos laisvės pagrindas yra pinigai, padengti auksu“. Šia stulbinančiai paprasta, tiesia ir nepriekaištinga analize tėvas Bafetas paryškina ryšį tarp pinigų ir laisvės, ir tvirtina, kad nesant padengtos auksu valiutos žmogaus laisvė ir jo teisė į nuosavybę priklauso nuo politikų geros valios. | Graikų skolos, ispanų rizikos ir nebylūs asilai Europos Sąjungos lyderiai neskubės suteikti papildomos pagalbos skolų slegiamai Graikijai. Jie pareiškė, kad šalis turi įvykdyti ekonomikos, kuri jau tris metus yra recesijoje, reformos įsipareigojimus. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri siūlė neskubėti dėl pagalbos teikimo, kai tik skolos krizė prasidėjo, pareiškė, kad Graikijai reikia mažinti valstybės išlaidas, jeigu ji nori gauti virš 110 milijardų eurų (158 mlrd. dolerių), kurie buvo pažadėti prieš metus. Graikijos situaciją pablogino gegužės 11 d. prasidėjęs visuotinis streikas. | ||
Baltarusiai pervertino „zuikį“ Vakar Baltarusijos nacionalinis bankas pinigų rinkoje 30% devalvavo Baltarusijos rublį. Tai reiškia, kad finansinė valdžia vis tik nusprendė išbandyti savo valiutą, tai yra ”zuikį“ Turgenevo Mumu vaidmenyje. Atitinkamai, Gerasimovą vaidina vietinis prezidentas Lukašenka. | Infliacija: eksperimentai Europos dirvoje
Truputį apie „pralekiančios“ infliacijos pergalę prieš sveiką protą. | ||
Kinija: virtimas iš lokomotyvo į stabdį Vos per keletą mėnesių pasaulio ekonomikoje jos viltis ir baubas apsikeitė vietomis. Ilgą laiką po krizės analitikai besivystančias valstybes laikė nauju globalaus ūkio motoru. Po to pasigirdo balsas apie tai, kad augimo tempai ir ten, ir ten beveik susilygino, o infliacija būvusiame „antrame“ ir „trečiame“ pasaulyje įsibėgėjo, todėl investuoti reikia į įsivysčiusias valstybes. Ir štai dabar pavojus jau mato besivystančiose šalyse: guru mano, kad netrukus jos gali netikėtai susidurti su problemomis, o kai kurie iš jų jau paskaičiavo, kad 2015 metais Kinijos augimo tempai gali nukristi 2 procentiniais punktais. | Kinijos ekonomika de jure pasaulyje antra Kinijos ekonomika oficialiai tapo antra pasaulyje, pagal BVP aplenkusi Japoniją. Kovo pradžioje Kinijos Nacionalinis liaudies kongresas patvirtino planus naujam, dvyliktam penkmečiui ir nustatė juose metinį septynių procentų ekonomikos augimą. Dangaus imperijos geru ekonomikos augimu Vakaruose žavisi seniai ir pagrįstai. O kai per paskutinę krizę ji parodė pavydėtiną stabilumą, kai kurie guru padarė išvadą, kad šis modelis yra konkurencingesnis ir Vakarams laikas mokytis iš Kinijos. | ||
Euro zona nenori mokėti svetimų skolų
Niekas negali paskaičiuoti, ką turi padaryti Graikija, kad sumokėtų savo skolas. Tai valstybė, kuri turi didelius kreditus ir mažai santaupų. Ir ji negali konkuruoti. Bankai jau apie metus rengiasi tam, kas gali atsitikti, jeigu... Dabar visos Europos finansų sektorius testuojamas atsparumui, tai gali duoti atsakymą į šį klausimą. Tuo pačiu metu užkulisiuose, žinoma, kalbama apie tai, kiek iš tikrųjų Graikija pati sumokės. Tačiau kol kas jos skolos įsipareigojimai lieka rinkose ir spekuliantus domina aukšti procentai. | Baltarusijos valiutų rinkoje kovos tęsiasi
Nepaisant prezidento ir vyriausybės pažadų, Baltarusijos valiutų rinkoje situacija nesikeičia. Užsienio valiutos bevek nėra kaip grynųjų, taip ir negrynųjų rinkose. Įmonės ir bankai lauka valiutos biržoje. Kaip anksčiau vicepremjeras Sergejus Rumas pareiškė, prekyba turėjo įvykti balandžio 26-27 d. | ||
Apie reitingų aistras Aistrų savaitėje
Pradžioje viskas klostėsi, kaip niekada gerai – paskutiniu metu finansų bendruomenė sugrįžo prie Europos problemų ir aptarinėjo galimą Graikijos skolos restruktūrizavimą. Skolos tvarkymo kaina šiai valstybei išaugo tiek, kad ji jau nebepajėgia tai daryti. Dėl to visi jau mąstė apie scenarijų – galimą Graikijos techninį defoltą, jai prašant restruktūrizuoti skolą. VFR finansų ministro V.Šoiblės komentarai tik įpildavo alyvos į ugnį. | NIA pateikia JAV hiperinfliacijos požymius Kovo 26 d. Nacionalinė infliacijos asociacija (NIA) pateikė 12 svarbiausių požymių, kurie rodo, kad JAV artėja hiperinfliacija: 1) Federaliniai rezervai perka 70% JAV iždo obligacijų. Iki šių metų JAV savo infliaciją sėkmingai eksportavo į pasaulį, kuris yra sukaupęs gigantiškus JAV iždo obligacijų kiekius. Tačiau paskutiniais mėnesiais užsienio centrinių bankų JAV obligacijų pirkimas sumažėjo nuo 50% iki 30%, o FED pirkimai išaugo nuo 10% iki 70%.Tai reiškia, kad biudžeto deficitas veda tiesiai į infliaciją ir į amerikiečių gyvenimo standartų sunaikinimą. | ||
JAV liepą arba kada bus defoltas Finansų krizė, prasidėjusi JAV, praėjusi visą pasaulį, sugrįžta į savo istorinę tėvynę. Per šiuos du metus pasaulis pamatė JAV busto paskolų rinkos žlugimą, kadaise galingo Lehman Brothers bankrotą, eurozonos periferinių valstybių skolos krizę, revoliucijas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, papildytas “bado maištais”. Netgi Japonijos tragedija kažkokiu neįsivaizduojamu mistiniu būdu įsirašė į šią baisią grandinę. | TVF ataskaita
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paliko pasaulio ekonomikos augimo prognozę 2011 m. 4,4% lygyje, 2012 m. - 4,5%. Tai yra naujoje TVF ataskaitoje World Economic Outlook. Fondo ekspertai pažymėjo, kad Europos ekonomikos atstatymas bus laipsniškas ir netolygus. Be to, eurozonos skolų problemų vis dar negalima nurašyti. Taigi, ekonomiškai silpnų periferinių valstybių, turinčių abejotinos kokybės bankų aktyvus, problemos, gali sužlugdyti viso regiono ekonomikos atstatymą. | ||