Lietuva
Jau įžengėme ir į ... 13-tuosius narystės ES-je metus

I  dalis. Įžangai

II dais.  Ekonomikos atsigavimo ir BVP kaitos  džiaugsmai ir jų ypatumai (2016-04-  15-25)

Read more...

Apie referendumus

       Kalba pasakyta Seimo spaudos konferencijų salėje gegužės 6 d. 

       Tikriausiai daug kas yra matę 1979 m. sukurtą Eldaro Riazanovo filmą „Garažas“. Mane nustebino filmo vienos veikėjos pasakymas: „siūlau gyventi pagal tarybinius demokratinius principus“.

Read more...

Sprendimas dėl peticijos

2016 m. gegužės 4 d. Peticijų komisija iš esmės nagrinėjo peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“, ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus:

Read more...

Dėdulė Landsbergis užsinorėjo VIP senatvės

       Savo moraliniam lyderiui Vytautui Landsbergiui Lietuvos konservatoriai ėmėsi garantuoti orią senatvę.

Read more...

Kreipimasis vardan Lietuvos!

       Artėjant Lietuvos atkūrimo 25-mečiui, grupė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarų išplatino viešą kreipimąsi „Kreipimasis vardan Lietuvos!“, kviesdama pasirašyti visus savo bendražygius signatarus bei Lietuvos likimui neabejingus piliečius.

       Kreipimosi tekstas:

Read more...

Greitas maistas – Lietuvos arba Grybauskaitės politikos veiksnys

       „Lietuva nebijo Rusijos užpuolimo, nes yra NATO narė... – pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi Kijeve. – Mes jau įėjome į visas mūsų Vakarų sąjungininkių bendrijas ir pasirengę save ginti taip pat, kaip savo gyvybę savo Tėvynės gynimui skiria Ukrainos piliečiai.

Read more...

L.Mosėdaitis: Kas toji valstybinė signataro renta?

       Koment.lt: tai yra senas straipsnis iš tinklalapio „Profsąjungų naujienos“, kurį verta prisiminti, ir kurį priminė Rolando Paulausko žodžiai apie signatarų išskirtinumą (nuo 8:55 min.), kurie parodo, kaip išgaruoja teisingumas, kai paliečiami asmeniniai žmogaus interesai. Tai viena iš priežasčių R.Paulausko temai „Kodėl mes niekada neišrinksime geros valdžios?“

Read more...

Ar pasiduosime melo ir priespaudos politikai?

       Pastaruoju metu Lietuvoje per kai kuriuos TV kanalus, interneto svetaines, laikraščių puslapius tiesiog plinta melo ir demagogijos banga, ribojama informacijos bei žodžio laisvė. Platinami mitai apie neva nepaprastai išaugusį ,, Rusijos grėsmingumą”, ,,ilgą Kremliaus ranką”. Jau uždrausta dviejų Rusijos TV kanalų-NTV ir RTR Planeta transliacija Lietuvoje. Aršiai puolami ir šmeižiami tie aktyvūs piliečiai, kurie pasisako prieš rusofobijos kurstymą, už draugiškus santykius su kaimyniniais kraštais. Vis labiau plintanti rusofobija-tai tarsi virusas. Atvirai meluojama-kad neva Rusija ir asmeniškai V.Putinas kursto neramumus bei susirėmimus Ukrainoje, tuo tarpu tikrovė kitokia-būtent Ukrainos neonacistų organizacijos pradėjo vykdyti masinius nužudymus bei padegimus. Lietuvoje plinta ir savo nuomonę atvirai pasakančių piliečių puolimas. Visaip smerkiami verslininkai Š.Marčiulionis, V.Kaikaris ir kiti piliečiai pasisakantys už draugiškus santykius su kaimyniniais kraštais.

Read more...

Neribota CŽV valdžia Lietuvoje

       Dokumentinio filmo „Agentas pagal iškvietimą“, kuris demaskuoja Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo metodus, pagrindą sudaro šantažo būdu ir grasinimais užverbuotos damos „Irinos“ išpažintis. Iš pradžių „Iriną“ norėjo panaudoti Rusijos eksklavo teritorijoje, kuri yra tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros, bet paskui planai pasikeitė. Kuratoriai iš VSD „Iriną“ nukreipė kompromato apie Lietuvos politikus, verslininkus, žurnalistus, diplomatinio korpuso narius rinkimui. Tarp šių kuratorių – buvęs Lietuvos konsulas Kaliningrade Mindaugas Jackevičius ir Renatas Petkus, dabar vadovaujantis VSD kontržvalgybai. Abu lygiagrečiai gauna atlyginimus iš CŽV. Lietuvos valstybės saugumo pagrindiniuose postuose yra ir kiti JAV specialiųjų tarnybų informatoriai.   

Read more...

Išplėstinis kvietimas – paaiškinimas dėl Žemės gynėjų suvažiavimo

http://www.referendumailietuvos.info/       Žemės gynėjų suvažiavimas – labai bendras pavadinimas, rodantis esminį tikslą šiuo mūsų gyvavimo laiku. Lietuvos žemę būtina suvokti kaip teritoriją, kurioje gali gyventi lietuvių tauta, kartu su kitais piliečiais, pripažįstančiais suvereno principą. Ir kurti savo valstybę, kurioje veiktų savarankiškas ūkis, būtų puoselėjama savita kultūra bei švietimas. Tokia apsirūpinusi ir išprususi žmonių bendruomenė regėtų prasmingą ateitį, nuolat atsinaujinančią darniose tradicinėse šeimose. Tai doro gyvenimo paprastas paaiškinimas, kurį turėtų vertinti ilgaamžes tradicijas turinti tauta. 

Read more...

BVP kaitos džiaugsmai ir jų ypatumai

       (Ką džiugaus rodo nuolat garbinamas BVP ir jo augimas pastaruoju metu? O gal, visgi, teisus p. Keynes J. M. teigdamas, kad,, ... nėra jokio sumanesnio ir patikimesnio būdo sugriauti visuomenės pamatus,  kaip tik nusmukdant pinigų vertę. Vykstant šiam procesui, visos ekonominių dėsnių užslėptos jėgos stoja į destrukcijos pusę“ ?)

Read more...

„Vilnijos“ draugijos ir Lietuvos Sąjūdžio konferencijos kreipimasis dėl Konstitucijos ir valstybės gynimo

www.sajudis.com          Lietuvos Respublikos Prezidentei

Read more...

Vladas Gulbinas: „Dėdulė“ V.Landsbergis sąmoningai leido KGB kadriniams darbuotojams Dušanskiui ir Slavinui pabėgti iš Lietuvos!..“

http://www.liveinternet.ru/profile.php?journalid=3596969&all_a=1       Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais gan abejotinomis aplinkybėmis įsitvirtinęs politinės valdžios olimpe apsišaukėlis „Rezistentas Nr. 1“, mūru stojantis už savo įsteigtos konservatorių partijos bei prolandsberginio „krizių premjero“ A.Kubiliaus nuveiktus „gerus darbus“ Lietuvai, aršiai kritikuojantis politines jėgas, keliančias grėsmę tolimesnei 2K+ hegemonijai, įteisinusiai politinę korupciją,melą, teisinį nihilizmą šalyje, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politikos komiteto vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, pasibaigus pirmajam rinkimų turui prognozuoja, kad į Seimą patenkantis margas „Drąsos kelio“ krepšelis greitai subyrės: „Ten yra šiek tiek dešinių, ir šiek tiek antidešinių, sudėtų į vieną krepšelį. Kaip tas krepšelis galėtų veikti toliau aš neįsivaizduoju, greičiausia jis išbyrės. Tie, kurie dešinieji, nueis į dešinę, tie, kurie prie kairės ar tie, kurie gryno „populio“ – nueis prie populistų“, – svarsto politikos Tartiufas V.Landsbergis, meistriškai įvaldęs principą „skaldyk ir valdyk“.

Read more...

Ar gali būti dar vienas referendumas?

       Spalio 14 d. Lietuvoje įvyko stebuklas. Po tokios didžiulės, ne vieną mėnesį per masinės informacijos priemones skleistos agitacijos už naujos atominės elektrinės statybą Visagine, politikų kalbų, sumenkinančių referendumo vertę ir prasmę, - atseit, tautos sprendimas niekinis, mes vis tiek padarysime taip, kaip norėsime, - dauguma rinkėjų, 62,70%, ne tik pasakė „Ne“ naujos atominės elektrinės statybai, bet ir atėjo 52,52% Lietuvos rinkėjų. Tikras stebuklas, kad referendumas įvyko be alaus ir skalbimo miltelių siūlymo, ir per vieną dieną. Tai daug ką pasako. Parodo, koks Lietuvos piliečiams buvo svarbus šis klausimas.

Read more...

Skurdas

http://208.116.54.118/nisheta      Kalbant apie skurdą, reikia kalbėti apie sukurtą skurdo sistemą. Taigi, skurdas nėra asmens „nemokėjimo gyventi“ pasekmė, kaip bando įtikinti filosofai, mokslininkai, politologai ir kiti „specialistai“. Skurdas nėra įteisintas LR Konstitucijoje. Reiškia mes kalbėsim apie antikonstitucinį faktą - korupcijos ekonomines ir socialines pasekmes. Nėra nė vienos „demokratinės“ valstybės, kurioje nebūtų korupcijos ir labai gerai nefunkcionuotų nuskurdinimo sistema. Nuskurdinimo sistema yra socialinis įrankis valdyti ir supriešinti visuomenę bei atskiras jos grupes. O skurdo baubas įtikinimai veikia kaip „vergų auklėjimo“ priemonė, pradedant paprastais piliečiais ir baigiant valstybės tarnautojais. Tai yra universali priemonė įgyvendinant korupcinio nusikaltimo tikslus. Jeigu nebūtų skurdo, nebūtų korupcijos, nesuveiktų „juodosios rinkiminės technologijos“, nebūtų įmanoma panaudoti psichinės prievartos ir t. t. (apie tai dalinai buvo kalbėta skirsnyje „Korupcijos pagrindai“). Gal nebūtų ir „Eurosąjungos“. Pagal LR Konstituciją, skurdo ir vergijos negali būti. LR Konstitucija iš valdžios reikalauja nustatyti įstatymais tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienam žmogui (ne tik piliečiams) būtų užtikrintas laisvas pasirinkimas tarp verslo ir darbo, t. y. turi būti didelis darbuotojų poreikis, jeigu nėra poreikio, tai nėra ir pasirinkimo teisės. Verslas grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Betne asmens konstitucinėmis laisvėmis ir teisėmis. Jeigu asmuo pasirinko verslą, tai jam pateikiami reikalavimai (įpareigojimai ir jis praranda dalį savo konstitucinių teisių ir laisvių), t. y. verslas privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, laikytis mokesčių ir kitų įstatymų, nustatyti teisingą apmokėjimą už darbą ir t. t.

Read more...

2012 m. II ketvirčio ir I-jo pusmečio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

       Turinys ir struktūra            

I. Klausimai ir klausimėliai 

  Nerimą keliantys pranešimai viešoje erdvėje – be atsakų?

 Ar tikrai pinigų kiekis didėja keleriopai sparčiau, nei auga ekonomika?      

Read more...

Viešųjų finansų deficitai suvaldyti!!!

       Viešųjų finansų deficitai suvaldyti. Kaip tai vyko? Ir ar tai tikrai įvyko? O jei tai,  vis gi, įvyko, tai kam (kas) ir kokią naudą iš to turi?

      Dar praėjusių metų pabaigoje, po debatų Seime, patvirtinti, įteisinti ir paviešinti viešųjų (dar vadinami valdžios) finansų 2012 metų pajamos bei išlaidos. Bet, skirtingai nuo ankstesnių metų, Finansų ministerija bene pirmą kartą viešai paskelbė ("2012 metų viešieji finansai: daugiausia lėšų socialinei ir sveikatos apsaugai bei švietimui"), kad

Read more...

Korupcija

http://www.unodc.org/           Įvadas

       Norint nors apytiksliai suprasti pasaulyje vykstančius procesus, reikia suprasti kapitalo judėjimą ir jo keliamus reikalavimus visuomenei. Kodėl kapitalas yra iškeltas aukščiau už visuomenę? Todėl, kad kapitalizmo esmė tai yra kapitalo laisvė. Būtent kapitalizmas, kaip sistema, turi užtikrinti kapitalo saugumą. Paprastai kalbant kapitalas, tai yra turtas, kuris per pridėtinės vertės sukūrimą dalyvauja savęs didinimo procese.

Read more...

2012 metų I-jo ketvirčio pinigų kiekio ir palūkanų normų kaitos šalies ekonomikoje apžvalga

http://arnoldino.webs.com                          Reziumė ir bendresni pastebėjimai

    „2012 m. kovo mėn. pinigai P3 sumažėjo 96,6 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje šiek tiek sulėtėjo – iki 14,3 procento.”

       ,,Pinigai P3 per mėnesį (vasarį)padidėjo 178,7 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje šiek tiek sulėtėjo – iki 14,6 procento.“

       ,,2012 m. sausio mėn. pinigai P3 sumažėjo 497,2 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje buvo 15,0 procento.”

Read more...

Klausimai ir pastebėjimai Lietuvos banko 2012 m. gegužės mėn. Pranešimui Seimui

       Lietuvos banko Pranešimas Seimui apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą. 2012 m. gegužės mėn.

       Skaitytojo pastebėjimai ir klausimai, dėmesingiau žvelgiant iš šalies.

Read more...

Pavyti ir pralenkti … krizę. Ir su statistiniu iliuzionizmu?

       Štai ir svarbiausioji, jau ir šių metų ekonomikos atsigavimo džiaugsmo džiugi žinia: Statistikos departamento pranešimas, kad šių metų I-jo ketvirčio BVP, palyginti su 2011 m. I-ju ketvirčiu padidėjo net 3,9 procento. Džiugu ir tikrai verta džiaugtis: juk ne sumažėjo, bet net ir padidėjo.

       Tiesa, BVP sumos kol kas nurodomos tik faktinėmis, infliacijos drūčiai išpūstomis, kainomis.

       Ir vėl keistai kukliai nutylint, kad, palyginti su ką tik praėjusiu, praeitų metų IV-ju ketvirčiu, turime -7,3 %. Ir tokie ,,minusai“ tęsiasi nuo ...2011 m II-jo ketvirčio, kuomet turėjome bene didžiausią ketvirčio BVP augimo pliusą: net +10,5 %. Aišku: palyginti su ką tik praėjusiu laikotarpiu, t.y. 2011 m I-jo ketvirčio PVB dydžiu, tuomet pašokusio iki + 10,5 %, po jo kritimo prieš ketvirtį net -6,9 %.

Read more...

Ar Lietuvoje kam nors rūpi demokratija?

       Balandžio 17 d. tyliai ir ramiai, Lietuvos spaudos beveik nepastebėtas, Seime įvyko balsavimas dėl siūlymo kartu su 2012 metų Seimo rinkimais paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo, referendumui pateikiant tokį straipsnio pakeitimo tekstą: „Pritariu, kad referendumas gali būti skelbiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkiminę teisę“. Aišku, kur ten pastebės, tai ne Garliava, Venckienė su Kedžiais, ne Stankūnaitė ir ne FNTT vadovai ar vėl prie vairo girtas sugautas Seimo narys. Tiesiog tą dieną buvo sprendžiamas demokratijos klausimas: būti demokratijai Lietuvoje ar ne, ar piliečiai pagaliau galės naudotis tiesioginės demokratijos teise, ar ir toliau turės popierinę teisę, kuria, kaip ir tarybiniais laikais, neįmanoma pasinaudoti.

Read more...

Ko nepasakė p. Kropas?

       Lietuvos bankų asociacijos prezidento p. Dr. Stasio Kropo šalies bankų sistemos veikimo praėjusių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais ,,komentavimas“ ("2011 metų bankų veiklos statistinių rodiklių komentaras") dabar, šių metų net balandžio vos ne viduryje tikrai keistas, nes kyla klausimėlis: o kam ir kodėl to prireikė?

       ,,Komentaro“ autorius bando aiškinti, kad ,,Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu“.

Read more...

Brell, švieski man, Brell! (Arba, kaip Visagino AE pasitarnaus Rusijai)

http://stroicom.org       BRELL- tai posovietinė energetinė sąjunga, kurioje Lietuva šiemet pradėjo skaičiuoti antrąjį narystės dešimtmetį. Tiesa, teisininkai galėtų paaiškinti, kad tai – viso labo penkių posovietinių šalių energetikos įmonių tarpžinybinis susitarimas, o ne posovietinė sąjunga, kokias draudžia Lietuvos Konstitucija. Tačiau gyvename laikais, kai energetika iš aukštų tribūnų įvardijama, kaip geopolitikos sinonimas. Tai yra, tas, kas valdo energetikos sistemas, diktuoja ir politiką. Kitaip tariant, iš pirmo žvilgsnio techninis susitarimas turi aiškias politines tarptautines pasekmes, kurios plačiajai Lietuvos visuomenei per pastarąjį dešimtmetį, kažkodėl net nėra kaip nors išsamiau paaiškintos.

Read more...

2011 metų ir IV-jo ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo ir pinigų kiekio kaitos šalies ekonomikoje apžvalga

                           I.Reziumė ir bendresni pastebėjimai

       Štai ir sulaukėme ,,statistinio“ praėjusiųjų metų užbaigimo: Statistikos departamentas tikrai pradžiugino įspūdingais ekonomikos atsigavimo rodikliais: +5,8 %, palyginti su praėjusiais, 2010 m. Nors, palyginti su praėjusiu, III-ju ketvirčiu, ir turime ir -5,6 %.

       O Lietuvos bankas džiugino santūriomis žiniomis apie tai, kad bankai verslą kredituoja jau aktyviau, o privačioms įmonėms naujai išduotų paskolų suma viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus. Ir vėl - labai džiugiomis žiniomis apie ...gautų pelnų rekordus.

Read more...

Ar banko Snoras bankroto atvaizdavimas šalies pinigų ir finansinio turto statistikoje turi būti lydimas statistikos grąžinimu ir net iškraipymu?

          Nors buvusio banko ,,Snoras“ bankroto procedūros prasidėjo jau lapkričio pabaigoje, pinigų statistikos rodikliuose jis neapskaitytas (eliminuotas) tik gruodžio pabaigoje.

         Nors pirmas jo ,,eliminavimas“ atliktas jau LB-ko Pranešime Seimui (gruodžio pradžioje, Apie pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą įgyvendinimą...), kuomet Pranešime teikiama šalies kredito rinkos raidos apžvalga kardinaliai sumenkinta pastaba 15-tame psl.: ,,2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas atšaukė AB banko SNORAS veiklos licenciją. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir analizės tikslumą, šiame skyriuje bankų sistemos Lietuvoje suteiktų kreditų raida vertinama neįtraukiant AB banko SNORAS duomenų.“

Read more...

Demokratija ir jos priešai

http://laisvojimintis.lt

 

 

 

 

 

 

Lietuvos banko taryba. Iš kairės: Z. Toliušis, Z. Starkus, Tarybos pirmininkas A. Vosylius, S. Digrys, L. Soloveičikas. Kaunas, 1930 m. Reprodukcija.

Read more...

Lietuva energetikos kryžkelėje

       Daugeliui iš mūsų teko girdėti pasakų, kuriose pagrindinis herojus prieina kryžkelę, kurioje pasukus į vieną pusę galima prarasti žirgą, pasukus į kitą – gyvybę. Pasakų herojus pasirenka kelią kur galima prarasti gyvybę, sugriauna mitus apie pavyzdžiui Kaščėjaus Nemirtingojo nemirtingumą ar devyngalvio slibino nenugalimumą ir grįžta nugalėtoju.

Read more...

Dar kartą apie landsbergizmą

       NAUJA – TAI GERAI UŽMIRŠTA SENA – byloja liaudies išmintis. Gyvenant totalaus melo, kreivųjų veidrodžių karalystėje, kur mūsų vaikams ir vaikaičiams metų metais sekamos pasakos apie gerąjį tėtušį „išvaduotoją“, prof. V.Landsbergį ir kitus „geriečius“ – šalį valdančios reitingų favoritės D.Grybauskaitės Mokytoją AMB, „šlepetinį“ Konstitucijos garantą V.Adamkų, „krizių premjerą“ A.Kubilių, „populiariąją“ Seimo pirmininkę I.Degutienę bei kiek žemesnio rango sisteminius veikėjus, užaugusi naujoji dvidešimtmečių-trisdešimtmečių karta paprasčiausiai nebežino, o vyresnieji, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tiesiog „užmiršo“ – nuo ko gi iš tikrųjų viskas prasidėjo? 

Read more...

Disidentas Stasys Stungurys: „Iš tiesų tai baisi valstybė ir aš nejaučiu jokio pasididžiavimo tokia Lietuva!..”

www.politikosaktualijos.lt       Buvęs politinis kalinys, pogrindžio kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, publicistas, apybraižų rinkinio „Rūškano laiko godos“ autorius Stasys STUNGURYS, 2001 metais prezidento V.Adamkaus dekretu Nr. 1460 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, nuoširdžiai prisipažino, jog iki šiol neprisisegė šio garbingo valstybės apdovanojimo, nes esą jam gėda dėl to, jog visą savo gyvenimą pašventęs disidentinei veiklai, deja, taip ir neiškovojo to, ko labiausiai troško: „O ką mes iškovojome?.. Tokią baisią socialinę nelygybę, daugumos žmonių materialinį skurdą, dvasinių vertybių, kultūros nuosmukį?.. Man yra gėda dėl to, kad mes nesukūrėme tokios Lietuvos, kokios norėjome. Ką gero ši valstybė davė žmonėms, jeigu vos ne kiekviename žingsnyje aš girdžiu keikiant tokią Lietuvą?.. Be abejo, asmeniškos kaltės neturėčiau jausti, bet tam tikra kaltė tenka mums visiems, kovotojams už Lietuvos laisvę, rezistentams, kadangi lemiamu momentu, vis dėlto, mes nesugebėjome pasipriešinti, mus nustūmė į šalį pašaliniai, savanaudiški žmonės, apsišaukėliai patriotai, landsbergizmo ideologijos apologetai. O juk būtent ši ideologija, išplitusi kaip vėžys, sukompromitavo nepriklausomą valstybę. Štai kodėl šiandieninėje Lietuvoje tiek daug landsbergizmo ideologijos propaguotojų - nekompetentingų karjeristų, nusėdusių šiltose vietelėse valstybės tarnyboje, deja, kur kas labiau besirūpinančių savo asmenine gerove, o ne valstybės reikalais!..

Read more...

Seimo rinkimų boikoto sąjūdis

       Tada, prieš daugiau nei dvidešimt metų, niekas negalėjo numatyti, kad dabar nemaža Lietuvos gyventojų dalis sakys – ne tokios Lietuvos tikėjomės ir norėjome. Dėl esamos padėties žmonės kaltina blogą valdžią, rinkėją, kuris nesugeba išrinkti geros valdžios, rinkimų sistemą, demonizuoja partijas, o kai kurie net mano, kad dėl to kalta demokratija. O tikroji priežastis lieka nepastebėta. Taigi, kodėl turime tai, ką turime?

Read more...

2011 m. III-jo ketvirčio ir 9 mėn. bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

       I. Reziumė ir bendresni pastebėjimai

       Kaip ir dera kiekvieno ketvirčio pabaigoje, Statistikos departamentas tikrai pradžiugino įspūdingais ekonomikos atsigavimo rodikliais. O Lietuvos bankas – žinia apie bankų skolinimo čiaupų ,,atsukimą“.

       Kaip visa tai atrodo, žvelgiant šiek tiek ,,iš šalies‘?

Read more...

2011 m. II ketvirčio ir I-jo pusmečio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

                       Turinys

         Reziume ir bendresni pastebėjimai

          I. Pinigų kiekio kaita

          Platūs pinigai P3

          Einamųjų sąskaitų likučiai

Read more...

Sąjūdžio pamokos

       Straipsnis skiriamas tikriems, buvusiems barikadų sąjūdiečiams ir, galbūt, būsimiems jų pradėto darbo tęsėjams.

       Nežinau ar turiu teisę apie tai kalbėti. Manau, kad tokią teisę turi kiekvienas žmogus, taigi ir aš.

        Jo didenybė atsitiktinumas (iš anksto neatpažinta nesuvokta būtinybė) suteikė man galimybę gyventi tautos atgimimo laikotarpiu būnant jau brandaus amžiaus, leido viską matyti iš arti, pačiam dalyvaujant kai kuriuose svarbiuose įvykiuose.

Read more...

Gyvoji atmintis arba matyti paveikslai iš kovos už Lietuvos laisvę spektaklio. Trečia dalis

Ričardo Grigo/BFL nuotr. / Sovietų kariai prie užgrobtų Spaudos rūmų Vilniuje (1991 m. sausio 11 d.)       Sausio 10 d. popietė. Susisiekimo ministerija. Didelis, erdvus Geležinkelių departamento kambarys. Vyksta ministerijos sąjūdžio grupės narių posėdis. Renkamas naujas sąjūdžio grupės įgaliotinis. Pirmininkauja minėtas geležinkelietis Jonas:

       - Siūlau įgaliotiniu išrinkti Aviacijos departamento direktorių Gintą – Joną. Šiai situacijai jis atrodo tinkamiausias. Kas už? Vienbalsiai. Gintai, perimk pirmininkavimą.

Read more...

Gyvoji atmintis arba matyti paveikslai iš kovos už Lietuvos laisvę spektaklio. Antra dalis

       1990 m. balandžio 22 diena, 11 valanda. LAL generalino direktoriaus G.G. Liachovo kabinetas.

       Generalinis direktorius pasikvietė pas save įmonėje veikiančios Jedinstvo grupės lyderį E. M. Kiesliovą, Sąjūdžio grupės atstovus P. Reivytį ir J.G. Mažintą bei LAL generalinio direktoriaus pirmąjį pavaduotoją“ Burokevičiaus CK“ narį N.G. Chusnutdinovą.

Read more...

Gyvoji atmintis arba matyti paveikslai iš kovos už Lietuvos laisvę spektaklio. Pirma dalis

http://www.moteris.lt         Prologas

       Jau prabėgo 20 metų po lietuvių tautos išbandymo 1991 m. sausio mėnesį – ramaus, oraus, taikaus pasipriešinimo tankais, šarvuočiais, automatais su plikais durtuvais apginkluotam agresoriui. Šis išbandymas pareikalavo daug taikių, niekuo nekaltų žmonių kraujo ir sunkiai įsivaizduojamų moralinių - dvasinių kančių bei skausmo.

Read more...

Mobilus ryšys - pavojus ateičiai

       2007 metais  susirgau kraujo vėžiu- limfoma. Kaime, kur aš gyvenu, vėžiu susirgo 10% gyventojų.  Kilo  įtarimas, kad tai sukėlė per žemai ir per arti pastatyti mobilaus ryšio siųstuvai, todėl nuo to laiko domiuosi mikrobangų spinduliuotės poveikiu sveikatai, seku pasaulinę informaciją šia tema.

       Ir taip pamažu ėmiau suprasti su kuo susiduriame, kodėl žmonės to pavojaus nesupranta. JIE NEŽINO, negirdi mokslo žmonių įspėjimų, jie reklamos įtikinti, kad telefonai yra saugūs.

Read more...

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

        Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

       Per septynerius narystės ES-je metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos, vos 22 %, o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik net 2,8 karto!!!

        Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 33,7 %, o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 %. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija.

Read more...

Ar valstybinio komercinio banko įkūrimas padidins kredito išteklius, taip reikalingus šalies ekonomikos gaivinimui?

Autorius: Alma Pater        Spaudoje, politikų kalbose, o ir verslo auditorijose dažnai keliamas klausimas dėl valstybinio komercinio banko steigimo, kuris apsaugotų šalies indėlininkų pinigų išvežimą į skandinaviškus bankus bei padidintų kredito išteklius, kreditų prieinamumą. Dar tikimasi, kad, steigiant valstybinį komercinį banką, kuris, tapęs atsvara esamiems (skandinaviškiems) komerciniams bankams – monopolistams, savo veikla ir net jos ypatumais sušvelnins esamų bankų-monopolistų gniaužtus. Norai tikrai geri. Bet ar jie pagrįsti ir realūs?

Read more...

Įvykiai Japonijoje verčia susimąstyti

http://commons.wikimedia.org       Pastarosiomis dienomis daugelis su nerimu stebi įvykius vykstančius Japonijoje. Be gamtos stichijų – žemės drebėjimo ir cunamio, šeštadienį, 9 valandą Lietuvos laiku įvyko dar viena nelaimė – „Fukušimos-1“ AE dėl aušinimo sistemos reaktoriui Nr.1 darbo sutrikimo įvyko galingas sprogimas. NHK pranešė, kad AE ribose radiacijos fonas pradėjo didėti. Remdamasis Fukušimos prefektūros pranešimu, televizijos kanalas teigė, kad žmogus esantis prie elektrinės per valandą gali gauti metinę radiacijos dozę.

Read more...

SoDros ,,užkalbėjimai“: ar jie gelbės nuo jau įvykusio jos bankroto?

            O gal taip dar vykdomos paruošiamosios ,,procedūros“ jos privatizacijai? Ir net paspartintu būdu?

          Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

       Šalies žmonių Socialinio draudimo Fondo (toliau – Fondo, Socdraudimo Fondo) lėšų šaltiniu yra darbdavių sukurtose darbo vietose visų dirbančiųjų sukurtos pridėtinės vertės dalis, kuri piniginėmis lėšomis paverčiama visiems šalies žmonėms dalyvaujant jos vartojime. Todėl Socdraudimo Fondo lėšos yra visuomeninės lėšos.

Read more...

2010 metų ir IV ketvirčio bankų veikimo apžvalga. I dalis. Pinigų kiekio kaita

stat.gov.lt       Apie tikrai praėjusius Senuosius metus liudija ir skelbiami per metus nuveiktų darbų metų ataskaitų duomenys.

      Ką tik (2011-01-28) Statistikos departamentas paskelbė visų politikų ir valdžios žmonių nekantriai lauktą žinią apie mūsų ekonomikos atsigavimą: BVP 2010 ketvirtąjį ketvirtį, palyginti, su 2009 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo net 4,6 procento. Džiugu, kad ir palyginti su 2009 metais, 2010 metų BVP taip pat padidėjo ir net 1,3 procento. Kažkiek liūdniau darosi pažvelgus į tai, kad 2010 m. IV ketvirčio BVP buvo dar net 2,9 procento mažesnis nei gretimą, tų pačių, 2010 metų III-jį ketvirtį ir dar 1,8 procento mažesnis, nei praėjusiųjų, 2009-jų metų III-jį ketvirtį.

Read more...

Pasižvalgymai po Naujųjų metų biudžetus ir po nuėjusius Senuosius, ir po privačius pensijų fondus

kiaulė talpyklė  (Kiek biudžetuose dar lieka finansinės bei ekonominės nepriklausomybės ar savistovumo?

   Ar biudžetų deficitai ir gyvenimas skolon bei iš paramos – suderinamai su savistovumo bei nepriklausomumo sąmpratomis?

      Ar Gyvenimas iš paramos bei iš skolų (anūkų sąskaita) – tai Mūsų pačių, savistovus ir nepriklausomas bei sąmoningas pasirinkimas?

Read more...

Ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė?

    Jeigu manęs paklaustų, ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė, atsakyčiau - matyt, kad ne, jeigu Lietuvos valdžia lengva ranka uždarė Ignalinos atominės elektrinės blokus, o ypač antrąjį bloką. Energetikos ministrui A.Sekmokui dėl atominės elektrinės statybos nekyla jokių abejonių. Paruošiamieji darbai vyksta pilnu tempu, pinigai už darbus ir paslaugas plaukia milijonais. Ir nesvarbu, kad už tuos milijonus jau galėjo būti pastatyta, pavyzdžiui, daugiau negu dešimt 250 kW vėjo elektrinių. Nėra ko smulkintis ir abejoti, jeigu “N M Rotschild & Sons” konsultantai savo studijoje, kurią visą perskaitę galbūt yra tik nedidelis Lietuvos išrinktųjų ratelis, parašė tokius gražius žodžius: “Nauja AE užtikrins energetinį saugumą, “švarią” gamybą, pritrauktos užsienio investicijos bus stimulas šalies ekonomikai” ir padarė išvadą, kad AE yra komerciškai patrauklus ir įgyvendinamas projektas. Nors sako, kad studija turi net 12 puslapių, argi gaila už tokius gražius žodžius sumokėti 5 mln. litų.

Read more...

Lietuviškos demokratijos grimasa

      Vakar  pagalvojau: Prancūzijos, Austrijos, Kanados ir kitų valstybių miestų gyventojai įvairiausiais klausimais organizuoja referendumus, kodėl gi vilniečiams neorganizavus referendumo. Problemų Vilniuje yra daug, kad ir, pavyzdžiui, savivaldybės turto pardavimas, „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomos sutarties su bendrove „Dalkia“ nutraukimas ir įpareigojimas teisėsaugos institucijas ištirti sutarties sudarymo teisėtumą, Gugenheimo muziejus ir kiti klausimai. Piketai, protesto mitingai šiais klausimais savivaldybės politikų neveikia, jie aktyvių piliečių balso negirdi ir nenori girdėti.

Read more...

Apie Seimo paleidimą

     Keistas jausmas, atrodo gyvename demokratinėje valstybėje, tačiau iš tiesų nesijaučia, kad tikrąja to žodžio prasme yra demokratija. Realiai demokratijos institutai neveikia taip, kaip turėtų veikti esant demokratijai. Kas dėl to kaltas? Pirmiausia patys žmonės, sudarantys Tautą. Žmonių abejingumas, neaktyvumas, neryžtingumas, nelaisvumas ir baimė neleidžia Tautai būti aukščiausių teisių, suverenių galių visumos turėtoja. Nors 1992 m. Tauta savo suverenitetą įtvirtino Konstitucijoje, tačiau beveik dvidešimt metų Tautą sudarantys piliečiai nesijautė esantys laisvi, jie beveik nesinaudojo savo suvereniteto realaus įgyvendinimo formomis tokiomis, kaip referendumas, įstatymų peticijos teisė, įstatymų leidybos teisė.

Read more...

2010 m. II ketvirčio ir I pusmečio bankų veikimo apžvalga. II dalis. Palūkanų normų kaitos apžvalga

traslatio.com       Palūkanų normų šeimininkai ir jų autoriai yra bankai. Ir jos yra viena iš reikšmingų jų, bankų, pinigų pasiūlos bei pinigų politikos priemonių ir įrankių. Šiuo metu LR Seimui vis dar rodant pastangas bent kiek teisiškai, sekant bent kaimynų latvių pavyzdžiu, apginti dėl ekonominės krizės (prie kurios sukėlimo prisidėjo ir bankai) beviltiškai prasiskolinusius piliečius ir aktyviai svarstant Seime siūlomus įstatymo pakeitimus dėl asmenų neiškeldinimo iš paskutinio būsto, fizinių asmenų bankroto įstatymo projektus, iš bankų atstovų nuolat girdimi pasipriešinimo grasinimai dėl, atseit, neapibrėžtos ir blogėjančios skolinimo teisinės aplinkos.

Read more...

2010 m. II ketvirčio ir I pusmečio bankų veikimo apžvalga. I dalis. Pinigų kiekio kaita

kaunascity.olx.lt       Pirmojo šių metų pusmečio pabaigą pažymėjome gan džiugiais pranešimais apie ekonomikos raidos pasiekimus: vos ne atsigavimą ar eilinio dugno pasiekimą ir net atsispyrimą nuo jo.

      Vienas iš pirmųjų su gausiais ,,džiaugsmais“ dėl sėkmingo I-jo pusmečio biudžeto pajamų planų vykdymo ir net viršijimo mūsų krizines nuotaikas bandė praskaidrinti liepos 13 d. Finmino pranešimas:

       - per 2010 m. I pusmetį į valstybės biudžetą ,, ...įplaukė 551,5 mln. litų arba 8,3proc. daugiau nei planuota“;

Read more...

2010 m. I ketvirčio bankų veikimo apžvalga. I dalis. Pinigų kiekio kaita

            Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

       Šių metų pirmojo ketvirčio nominalus BVP buvo 20,6 mlrd. Lt, t. y. 2,8 mlrd. Lt mažesnis nei praėjusį, IV-ąjį ketvirtį. Realus BVP sumažėjo net 12,9 %, t.y. ir šių metų BVP mažėjimas liko panašus į praėjusių metų (-14,8 %) jo mažėjimą !!!

      Kalboms apie labai pageidaujamą ekonomikos atsigavimą ar net jos kritimo stabilizaciją ar kažkokio, nežinia jau kelinto nuo kritimo pradžios, ,,dugno“ pasiekimą, pagrindo, deja, nėra. Deja, deja, sėkmingai krentame toliau!!!

Read more...