Nuorodos į informacinius kanalus
Peticija dėl politinių partijų finansavimo
I. Siūlymas Peticijų komisijai (2018-09-10 d.) Siūlymo...
Peticija dėl referendumo paskelbimo
I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją dėl referendumo paskelbimo (2018-09-10 d.) Siūlau Seimui paskelbti referendumą dėl Konstitucijos straipsnio...
Peticija dėl Referendumo įstatymo 7 straipsnio
I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją (2018-06-22 d.) ...
Dūdos groja kai žygiuojam!
Šiolaikinė daina iš interneto, autorius nežinomas. Dūdos groja kai žygiuojam! Bijo mergos rezervistų, Kad pagavę neišpy... tų. Davė Natas dvi granatas Ir...
Šiuolaikinių raganų transporto priemonės
Šių laikų raganos ant šluotų jau neskraido, jos turi modernias transporto priemones. 2017-09-19
Putinas puola Ameriką
Amerikiečius ne juokais išgąsdino uraganas „Irma“. Kurgi neišsigąsi, jeigu Ameriką puola ne tik rusų hakeriai ir išrenka jiems prezidentą,...
Sveiki užsukę į koment.lt svetainę, kurioje
galite ne tik skaityti, bet ir dalintis savo
mintimis. Linkiu gerai praleisti laiką.
mintimis. Linkiu gerai praleisti laiką.
Rašyti: el.paštas koment@koment.lt
Svetainė mėgsta Opera.
Naujausios antraštės
Oras
|
Apklausa
Dienos informacija (day.lt)
Komentarai
| "Kaip nepastebėti 77 proc. prievartautojų" |
| |
| Read more... |
Jei faktai neparankūs oficialiai propagandai, tai tuo blogiau faktams. Būtent pagal šį principą veikia provyriausybinės medijos, kai kalba apie migrantus.25 metai nuo buržuazinės revoliucijos
| Vitalijus Balkus : Kiek reikia Lietuvai gamtinių dujų?
| ||
Vitalijus Balkus : Ar galėtume išgyventi be šviesoforų?
| Ar 1994 m. KT nutarimas dar galioja?
| ||
Kai pamirštama Lietuvos Respublikos Konstitucija
| Homo sovieticus
| ||
Vitalijus Balkus. Infantilėjanti Europa kasa sau kapo duobę
| Triukšmas inter alia dėl nieko
| ||
Vitalijus Balkus : "Liaukitės tyčiotis iš emigrantų"
| Apie (ne)pamirštas Visuomeninės komisijos išvadas
| ||
Ar nepribrendo reikalas Konstitucinio teismo teisėjų apkaltai?
| Piliečio politinis veiksnumas
| ||
Apie istoriją, kuri niekaip nepasibaigia
| Kalbos gramatiką rašo politikai, o teršalų žalingumą aplinkai analizuoja teisėjai
| ||
Apie pedofiliją, kurios nebuvo
| Ar Lietuva pakartos Vakarų valstybių klaidas?
| ||
Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę
Tiesė rankas į Tėvynę?“ Paulius Stanionis | Rimas Armaitis: „SUVIENYTI gali tik bendri tikslai, aiški veiksmų programa, o apie tai vienybės idėjos puoselėtojai praktiškai beveik nieko nekalba!..”
| ||
Prof. habil. dr. Gedimino Merkio nuomonė apie Kauno pedofilijos bylų dorovinį ir socialinį kontekstą
| Apie demokratijos tuštybę
Kalbant apie demokratiją, galima pasakyti taip, kad demokratija yra, kai sprendimus priima didžioji kvailių dauguma, bet ne sąmoninga mažuma. Kvailių visada yra daugiau ir pati didžiausia kvailystė yra jiems leisti valdyti šalį. Mano nuomone, būtent dėl šių priežasčių, šiandieninės demokratijos turinį sudaro tos pačios lyties asmenų santuokos, prostitucija, pedofilija, narkotikai, gėjų paradai, vagių valdžia, tuštybėmis išugdyta piniguočių karta. | ||
Kas ta pseudo demokratija?
| Partija – epochos protas, sąžinė, garbė ar didysis blogis, kurį reikia naikinti?
| ||
Vargas tau, o Jeruzale, ir tavo vaikams
Mokslas, švietimas ir religija labiausiai įtakoja žmogaus gyvenimo kelią, netgi jo pasirinkimą. Šie du veiksniai nulemia valstybės vystymosi raidą, visų keturių pagrindinių valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, teismų ir žiniasklaidos) kokybę. Šie du veiksniai gali sutaikyti šeimas, gimines, gentis, kartas, socialinius sluoksnius tautą, žmoniją arba atvirkščiai - supriešinti. Pastebėkime, kaip elgiasi darželinukas, moksleivis arba studentas šeimoje. Diskutuojant, kai tėvų ir vaiko nuomonės nesutampa, dažnai vaikas kaip kirviu nukerta: - „o auklėtoja (mokytoja arba dėstytojas) sakė. Mokyti vaikus katalikiška dvasia dabar madinga. Todėl vaikų mokymą, švietimą ir ugdymą labiausiai įtakoja mokslo ir kiek mažiau religinės institucijos. Trumpai tariant mes visi esame mokslo ir religijos teikiamos produkcijos bei paslaugų vartotojai. Mes, o ne valstybė, apmokame šias paslaugas. O kas užtikrina šios produkcijos ir paslaugų kokybę? Valdžios institucijos ir politinės partijos? Taip, jos bando tai daryti, ypač moksle. Deja, nesėkmingai. Vienas žmogus, kalbėdamas apie jau 20 metų trunkančią mokslo reformą, pasakė: - „Vargas, tau, o Jeruzale (Vilnius vadinamas antrąja Jeruzale) ir tavo vaikams“. Kitas pokalbio dalyvis, paantrino: - „Garbingieji Šiaurės Atėnai, ar nelaukia tavęs Sodomos likimas? Kadangi aš ne Nojus, tai nelaukdamas aukščiausiojo perspėjimo, palikau tave ir dabar sūriu prakaitu užsidirbu sau duoną kaime“. Pamąstykime apie šių žmonių išsakytas mintis. Gal tai tik literatūrinės hiperbolės. O gal žiauri tiesa? Beje ir patys mokslininkai labai dažnai „išmeta“ į viešąją erdvę savo mintis, kurios skamba panašiai kaip „SOS, SOS, SOS“ jūrų ar oro laivo katastrofos metu, tai reiškia „išgelbėkite mūsų sielas, skubiai reikalinga pagalba“. Visi dori žmonės, išgirdę šį signalą skuba į pagalbą. O jūrų ar oro laivų kapitonai, teisės aktų nustatyta tvarka, tiesiog įpareigoti suteikti tokią pagalbą. | Finansuokime vagis, kad jie nevogtų
| ||
Tautos teisė rinktis
| Tautos valstybės teatras, jo režisieriai, aktoriai ir žiūrovai
Prieš kelias dienas teko būti tikrai garbingo ir ganėtinai gausaus bei žinomo visuomeninio judėjimo konferencijoje. Ten aš pamačiau daug gerų, kompetentingų ir veiklių žmonių. Blogu žmogumi negalėčiau pavadinti nei vieno, be išimties tos konferencijos dalyvio. Tačiau...Tai buvo labai marga žmonių grupė, siekianti tikrai gerų tikslų, bet dėl skirtingo požiūrio į atitinkamus tikrovės reiškinius ir dalykus gan emocingai diskutuojanti. Matėsi, kad ši maloni žmonių bendrija per mažai bendrauja ir dar nesusitarė dėl kai kurių pamatinių dalykų, ypač, dėl judėjimo dalyvavimo politikoje formų ir turinio. | ||
Dialogas tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių
Anais nepamirštamais 1990 – 1998 m. dirbau Susisiekimo ministerijoje (toliau SM) Civilinės aviacijos departamento (CAD) direktoriumi, vėliau, Transporto politikos skyriaus vadu, po to Valstybinės civilinės aviacijos inspekcijos viršininku ir t.t., kol 1998 m. lapkritį, SM vadai, davę 9 vid. Mėn. uždarbių kompensaciją, padėkos raštą ir vardinį laikrodį „neištūrino“, „šalių susitarimu“ iš darbo. 3,5 metų valgiau karčią bedarbio duoną, bet...šis laiko tarpas buvo pats geriausias mano gyvenime. Turėjau laiko viską išanalizuoti. Oi ir kovėsi dešinysis bei kairysis“ pilkosios masės“ pusrutuliai (toliau tekste atitinkamai DPR ir KPR). | „Ir augo prie kelio...“ arba sugrįžk broli ir sese, nes... Atviras laiškas
Visi patiriame gilų švelnų liūdesį, kai „tartum paukščiai palieka gimtą lizdą vaikai“. Susitaikome su tuo ir...ramiai gyvename. Mano tėvų šeimos ir, manau, visos tautos tragedija glūdi štai kur. Po dainuojančios išsivadavimo kovos pergalės, prasidėjo nesibaigiantis pralaimėjimas, nes mūsų tautiečiai prarado viltį normaliai gyventi savo tėvynėje ir išlėkė į užsienį. Skaudu, kad tai palietė ir mūsų šeimą. Pirmoji, matyt moteriškos, geresnės negu vyrų intuicijos pastūmėta, sparnus pakėlė jaunėlė sesuo. Ji tai padarė 1992 metų rudenį, išvyko į Trierą (pietų Vokietija), ten gavo pianistės darbą miesto muzikiniame teatre, po kelerių metų gavo Vokietijos pilietybę, vėliau persikėlė į Liuksemburgą bei ten pasiturinčiai ir laimingai gyvena. Tik kažin ar laimingai? | ||
Kaip sekasi premjere?
| Tautos interesų išdavystės anatomija ir chronologija
Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta plačiai diskutuoti šiuo klausimu. Parašiau aštroką komentarą, laukiau kitų komentarų. Nesulaukiau. Nutariau pradėti iš kito galo. Labai glaustai papasakoti apie provinciją, parodyti kaip plačiai išdavystės bakterijos okupavo Lietuvą ir paprastus jos žmones. Jei žinočiau kur rasti ramų kampelį be išdavystės bacilų, pabėgčiau ten. Bet bėgti nėra kur. Reikia kovoti. Kaip? Visų pirma stengiantis suvokti šios ligos mąstą, jos pobūdį ir praktiškai veikiant. Tauta pasiilgusi realių, konkrečių veiksmų. Bet...nors“ teorija sausa šaka, tačiau be jos gyvenimo vaisingas medis tikrai nesužydės“. Suprantu, kad norint išnagrinėti šią temą reikėtų parašyti ištisą, kelių tūkstančių puslapių traktatą. Todėl pabandysiu parodyti glaustai tai, kas mano nuomone, sudaro esmę, gal net priverčia skaitytoją dar kartą apie tai pamąstyti, padiskutuoti, o gal net ir veikti. Turiu tokią viltį... | ||
Kelios pastabos apie visuomeninių organizacijų veiklą
| Siūlymai pilnai privatizuoti Lietuvos pensijų sistemą, panaikinti Sodrą- kokiais siekiais jie grįsti?
| ||
Pamąstymai
|
Šiemet sukanka 25 metai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Atkurta valstybės nepriklausomybė egzistavo trumpiau nei prieškarinėje Lietuvoje. Lietuvos politinio elito organizuotas 2003 m. referendumas, kurio sprendimą, nesigilinant į priėmimo aplinkybes, galima prilyginti 1940 m. Liaudies Seimo sprendimui dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, nubraukė 1990 m. kovo 11- osios, kaip valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienos, reikšmę.
Ar galite įsivaizduoti, kad jūsų mieste vieną dieną ims ir išnyks visi šviesoforai? Ir ne tik šviesoforai, bet ir kelių ženklinimas. Bet ne šiaip išnyks, o bus panaikinti visų miestiečių patogumui ir ... saugumui.
25 metus įsivaizdavome, kad Lietuvoje yra demokratija, nes Konstitucijoje taip parašyta, o ir valdžia su žiniasklaida mums visada taip sakė. Ir toliau būtume gyvenę demokratijos iliuzijose, jeigu nebūtų atsiradęs tikras Lietuvos patriotas Pranciškus Šliužas, kuris vardan žemės užsispyrė įveikti gėdingai aukštą demokratinei valstybei referendumo parašų kvotą. O svarbiausia, kad surado tūkstančius bendraminčių tam reikalui pasiryžusių aukoti savo laisvalaikį, pinigus. Štai tada ir atsivėrė visas per tuos du dešimtmečius susiformavęs ir ramiai sau puvęs partokratinis-oligarchinis liūnas. Ir pamatėme visą išrinktųjų atstovų, valstybės tarnautojų, partijų cinizmą, nesiskaitymą su priemonėmis, siekiant užgniaužti prasikalusius tiesioginės, tai yra tikros, demokratijos daigus, sutramdyti aktyvius piliečius, išdrįsusius pasikėsinti į valdžios galias. Visa tai vainikavo liepos 11 d. Konstitucinio teismo nutarimas, kuris yra tiesiog pasityčiojimas iš tikros demokratijos, ir manau, kad iš teisinės valstybės. 
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio, negaliu susilaikyti nepaklausęs: ar tai jau riba, ar mes ir toliau ruošiamės gaminti naujas kartas, vis labiau nepritaikytas gyventi r
Atvirai prisipažinsiu, kad taip ir nesupratau dėl ko Lietuvoje kilo toks šurmulys po 2014 m. sausio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimo, ir kodėl jis buvo susietas su inicijuojamu referendumu. Visas šis referendumo ir kartu demokratijos priešininkų sukurtas balaganas galėtų būti pavadintas „Vargas dėl proto“ arba „Griebimasis už paskutinio įsivaizduojamo šiaudo“.
Kaltinimai svetur išvykusiems tautiečiams gobšumu, nepatriotiškumu ir savanaudiškumu nėra nauji. Aš jau neprisimenu tokio straipsnio apie emigrantus, po kurio nebūtų bent tūzino komentarų, vadinančių mūsų emigrantus „užpakalių plovėjais“, „parsidavėliais“ ar dar kokia bjaurastimi. Karo, maro ar nederliaus nebuvo, Lietuva laisva demokratinė valstybė, o šie nedorėliai pabėgo - metė namus, tėvus, protėvių kapus - „ilgojo svaro“ (euro, kronos) vardan. Ir perspektyva jų nyki - egzistencija už jūrų marių, laukiant progos atsigulti į prabangų karstą. Ai, tiesa, aliuzija į karstą ne interneto komentatorių išradimas, bet iš bendro konteksto taip pat ne iškrenta.
Prieš metus norėjau sukritikuoti Visuomeninės komisijos dėl 2012 m. gegužės 17 d. įvykių Garliavoje išvadas. Bet laikas ėjo, maniau, kad daugėjant faktų ir priimtų teismų sprendimų įvairiose bylose, jos taps nebeaktualios.
Pastarąją savaitę nuo Seimo pirmininkės L.Graužinienės iki eilinių Seimo narių viešai neigiamai pasisakė prieš liepos 1 d. priimtą Konstitucinio teismo nutarimą dėl sumažintų teisėjų ir valstybės tarnautojų atlyginimų, dėl kurio privaloma sugrąžinti iki 2009 m. gegužės 1 d. galiojusius nesumažintus valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimo koeficientus bei priedų dydžius ir sumokėti kompensacijas už, pasak Konstitucinio teismo teisėjų, neteisėtai sumažintą darbo užmokestį.
Pagal Civilinį kodeksą asmuo visišką civilinį veiksnumą įgyja sulaukęs pilnametystės, t.y. aštuoniolikos metų, o tai reiškia, kad tada jis jau gali savo veikomis įgyti teises bei prisiimti pareigas. Neveiksniu gali būti pripažintas asmuo, kuris dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Dauguma iš mūsų žino garsiąją Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus frazę: „N. Venckienė nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda...“ Pūlinys šiaip sau be priežasties nesusidaro. O jeigu atsirado, vadinasi, valstybės organizmas yra silpnas ir tam yra palankios sąlygos – politinės, teisinės, socialinės, švietimo ir kt. Tokios palankios sąlygos, kad „pūlinys“ įsitaisė ne bet kur, bet įstatymų leidybos institucijoje, prisiekęs gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus bei sąžiningai tarnauti demokratijai. Tik ar galima tikėti ta priesaika, jeigu prieš tai pademonstravo nepagarbą įstatymams, pareigūnams, savo kolegoms, savo institucijai, kurioje dirbo. Ar įmanoma, kad po viso to „pūlinys“ taps doru, sąžiningu ir įstatymų nepažeidžiančiu piliečiu, kuris garbingai prisiims atsakomybę už padarytus įstatymų pažeidimus ir stos prieš teismą, nesislapstydamas po imunitetais ar gydytojų išduotomis medicininėmis pažymomis. Žinoma, visi mes nuodėmingi ir bet kam gali pasitaikyti pažeisti įstatymus, ginant savo asmeninius interesus, bet skiriamės tuo, kad vieni sugebame garbingai prisiimti atsakomybę ir nesislapstome nuo jos, o kiti ne.
Niekas tiek žalos negali padaryti, kaip iniciatyvūs neišmanėliai, nusitvėrę visuomenei svarbų reikalą tvarkyti. Artojo niekas nesodina lėktuvą valdyti, virėjos – kompiuterines programas kurti, o štai, pasirodo, kalbos gramatikos reikalus tvarkyti galima pavesti politikams, teršalų žalingumą aplinkai ir žmonių sveikatai vertinti – teisėjams.
Tai nutiko 1993 metais Vokietijoje, Vormso mieste. Viskas prasidėjo nuo to, kai vaikų apsaugos tarnyba atskleidė tėvų pedofilų grupę, kurie neva su vaikais, kurių amžius nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, užsiimė seksu ir jais keitėsi, kaip kokiais daiktas: šiandien tu su mano mergaite, rytoj aš su tavo berniuku. Tą pedofilų pogrindinę grupę sudarė nei daug, nei mažai, o 27 tėvai ir seneliai. 15 mažamečių aukų iškart atėmė iš pabaisų tėvų ir patalpino į vaikų prieglaudą „Žvirblių lizdas“, o įtariamiesiems padarius nusikaltimą buvo skirtas kardomasis kalinimas. 
Rugsėjo 10-11 d. Europos parlamente buvo svarstoma rezoliucija „Dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje“ ir dėl jos balsuojama: „už“ balsavo 584 EP nariai (Lietuvos atstovai: L. Andrikienė, Z. Balčytis, V. Blinkevičiūtė, L. Donskis, R. Morkūnaitė - Mikulėnienė, J. Paleckis, A. Saudargas), „prieš“ – 41 (Lietuvos atstovas: J. Imbrasas), „susilaikė“ – 54 (Lietuvos atstovas: V. Tomaševski). Lietuvos žiniasklaidoje apie tai informacijos beveik nebuvo, EP narių iš Lietuvos tinklalapiuose apie tai nieko nekalbama, nors, pavyzdžiui, Leonidas Donskis yra Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pavaduojantis narys ir dar š. m. liepos 10 d. dalyvavo galutiniame komiteto balsavime dėl šio dokumento.
„Kiekvieną kartą, kalbant apie naujus rinkimus, viskas kartojasi ir man labai primena A. Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis“: „DAR NAKTIS, TAMSU, O NUO PAT ANKSTYVO RYTO KVAILIŲ ŠALYJE VIRTE VERDA DARBAS, PINOKIS KASA DUOBĘ IR RUOŠIASI SODINTI AUKSINIUS“, tiktai rezultatų, taip trokštamo derliaus vis nėra ir nėra!..
Kaip sakė britų filosofas Bertrand Russell: „Prie diktatūros kvailiai turi teisę valdyti, prie demokratijos balsuoti“.
Išanalizavus pastarojo dešimtmečio rinkimus galima diagnozuoti, kad rinkimai ir atstovavimas artėja prie mirties slenksčio, tai reiškia, kad Lietuva sugrįžta prie situacijos, kai egzistuoja tik rinkimų ritualas, bet patys rinkimai jau nevaidina vaidmens, kuris demokratinėje visuomenėje rinkimams yra priskirtas. Tokią demokratiją galima vadinti autokratiniu totalitariniu režimu su funkcionierių administruojama teise bei kontrrevoliucijos galimybe, kuomet aukščiausių valstybės pareigūnų supratimas yra suformuotas kaip indulgencija, kaip galutinė teisinė instancija. Tai yra pagrindinis autoritarinio režimo bruožas, svetimas demokratinei valstybei.
TSRS (SSSR) laikais buvo vienpartinė sistema. Tarybų Sąjungos Komunistų partija (TSKP) paskutiniu imperijos gyvavimo laikotarpiu jungė apie 22 milijonus narių. Pati partijos vadovybė, ji kartu ir aukščiausioji imperijos valdžia, oficialiai partiją vadino epochos sąžine, garbe ir protu. Tai buvo pagrindinis lenininio valdymo postulatas, kurį įrodinėjo visa tarybinės propagandos mašina. O ji buvo galinga, šiam tikslui naudojo visas meno šakas ir visą kūrybinį potencialą.
Norėdamas neįkyrėti galimam skaitytojui vietoj žmonių vardų ir pavardžių rašysiu inicialus. Stengsiuosi kalbėti lakoniškai, jeigu...pavyks.
Augome mes tėvų šeimoje keturiese. Kaip toje E.Kučinsko dainuojamoje dainoje „trys gražūs sūneliai ir Eglutė žalia“. Ir toliau, kaip toje dainoje, tik daug baisiau. Žinoma, kad nieko nebeliko gimtuose namuose tėveliams mirus.
K.Prunskienės Vyriausybės laikais per Lietuvos televiziją buvo tokio pavadinimo tiesioginė laida. Dažnai vietoj premjero kalbėdavo vicepremjerai. Kalbėdavo įvairiai. Filosofas R.Ozolas, vienu metu buvęs vicepremjeru, kad „duodavo tai duodavo“. Kartais mes nesuprasdavome ką tie malonūs vadai norėdavo pasakyti. Kartais suprasdavome ir viskas daugiau ar mažiau būdavo aišku. Kartais ir patys kalbėtojai nelabai suprasdavo, ką jie norėjo pasakyti. Kartais... Bet ne tame esmė. O ji tame, kad tokia laida buvo, gera ar bloga, bet buvo. Mes atidžiai klausydavomės, nuliūsdavome, pasidžiaugdavome, tikėjome, laukėme, vylėmės. O dabar...Išmeta retkarčiais į viešąją erdvę kelis premjero ar kokio ministro „perliukus“. Kaip antai, kad už penkis tūkstančius gali dirbti tik kvailiai ir vagišiai, arba, kad krizė jau baigėsi, arba, kad vadovėliai rašys kaip...Gal neverta toliau vardinti tuos „brangakmenius“. Tegul jie „švyti Tautos gelmėse ir rodo kelią į šviesą“. O, kad jie jau virto anekdotais ir jais linksmai gardžiuojasi tauta tai aš nesakysiu. Tai „didžios ir išmintingos“ politikos paslaptis. O už valstybės paslapties paviešinimą gresia...Tad, nors labai mėgstu anekdotus ir visokias linksmybes, bet šį kartą suvaidinsiu rimtuolį.
Lietuvoje yra ganėtinai daug visuomeninių organizacijų, siekiančių (bent jau deklaruojančių) patenkinti viešąjį interesą, tai yra dirbti visos tautos ir visuomenės labui. Sunku net suskaičiuoti kiek jų yra, plius dar profesinės sąjungos, įvairių socialinių sluoksnių ar grupių bendruomenės, draugijos ir t.t.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje neoliberalų Lotynų Amerikai parengtą modelį. Siūlo, nepateikdami Lietuvos visuomenei žinios, kad šis nieko gero Lotynų Amerikos šalims neatnešęs modelis pastarosios globalinės finansinės krizės metu jau yra praktiškai galutinai diskreditavęsis.
Savaitgalyje visų internetinių ir popierinių žiniasklaidos priemonių herojumi tapo anksčiau būvęs televizijų klounu, partinio sąrašo dėka dabar esantis Seimo nariu - A.Valinskas. Ir ką gi jis tokio herojiško atliko? Ogi pavadino Prezidentę boba. Aišku, kad nekultūringa, bet jis juk politikas, atėjęs iš bulvarinės televizijos, o ne kultūros ministras, todėl nėra ko daug iš jo reikalauti, lygiai taip pat kaip iš V.Šustausko, o ir atleistina. Net karalius atleisdavo savo dvaro juokdariui už pasakytus tiesos ar netiesos žodžius, nors kai kada sugalvodavo galvą nukirsti.Archyvas
Visos teises saugomos © 2011-2018 Informacija kopijuoti galima tik nurodant aktyvu koment.lt