Savaitgalyje visų internetinių ir popierinių žiniasklaidos priemonių herojumi tapo anksčiau būvęs televizijų klounu, partinio sąrašo dėka dabar esantis Seimo nariu -  A.Valinskas. Ir ką gi jis tokio herojiško atliko? Ogi pavadino Prezidentę boba. Aišku, kad nekultūringa, bet jis juk politikas, atėjęs iš bulvarinės televizijos, o ne kultūros ministras, todėl nėra ko daug iš jo reikalauti, lygiai taip pat kaip iš V.Šustausko, o ir atleistina. Net karalius atleisdavo savo dvaro juokdariui už pasakytus tiesos ar netiesos žodžius, nors kai kada sugalvodavo galvą nukirsti.

    „Apie tai bus rašomi vadovėliai ir disertacijos“- Seime pristatydamas Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitą rėžia Ministras Pirmininkas A. Kubiliaus. „Grybauskaitė: Vyriausybė neleido šaliai bankrutuoti“ - skelbia straipsnių antraštės. Tokia tiesa, tokia Lietuvos realybė. Bet yra kita tiesa, kurią žmonės, praėjus dvidešimčiai metų nuo valstybės nepriklausomybės paskelbimo, pamažu pradeda suprasti: viskas kas iki šiol Lietuvoje buvo vykdoma, pradedant nuo G.Vagnoriaus ekonominių reformų ir baigiant tuo, ką dabar vykdo A.Kubiliaus vyriausybė, turi savo autorių ir vadovėlį. Tai yra Miltonas Frydmanas (Milton Friedman) - amerikiečių ekonomistas, konservatyviojo liberalizmo šalininkas, gavęs Nobelio premiją už ekonomikos teoriją, kuri ne vienai pasaulio tautai atnešė skurdą ir nelaimes.

      Vakar  pagalvojau: Prancūzijos, Austrijos, Kanados ir kitų valstybių miestų gyventojai įvairiausiais klausimais organizuoja referendumus, kodėl gi vilniečiams neorganizavus referendumo. Problemų Vilniuje yra daug, kad ir, pavyzdžiui, savivaldybės turto pardavimas, „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomos sutarties su bendrove „Dalkia“ nutraukimas ir įpareigojimas teisėsaugos institucijas ištirti sutarties sudarymo teisėtumą, Gugenheimo muziejus ir kiti klausimai. Piketai, protesto mitingai šiais klausimais savivaldybės politikų neveikia, jie aktyvių piliečių balso negirdi ir nenori girdėti.

    Jeigu manęs paklaustų, ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė, atsakyčiau - matyt, kad ne, jeigu Lietuvos valdžia lengva ranka uždarė Ignalinos atominės elektrinės blokus, o ypač antrąjį bloką. Energetikos ministrui A.Sekmokui dėl atominės elektrinės statybos nekyla jokių abejonių. Paruošiamieji darbai vyksta pilnu tempu, pinigai už darbus ir paslaugas plaukia milijonais. Ir nesvarbu, kad už tuos milijonus jau galėjo būti pastatyta, pavyzdžiui, daugiau negu dešimt 250 kW vėjo elektrinių. Nėra ko smulkintis ir abejoti, jeigu “N M Rotschild & Sons” konsultantai savo studijoje, kurią visą perskaitę galbūt yra tik nedidelis Lietuvos išrinktųjų ratelis, parašė tokius gražius žodžius: “Nauja AE užtikrins energetinį saugumą, “švarią” gamybą, pritrauktos užsienio investicijos bus stimulas šalies ekonomikai” ir padarė išvadą, kad AE yra komerciškai patrauklus ir įgyvendinamas projektas. Nors sako, kad studija turi net 12 puslapių, argi gaila už tokius gražius žodžius sumokėti 5 mln. litų.

     Keistas jausmas, atrodo gyvename demokratinėje valstybėje, tačiau iš tiesų nesijaučia, kad tikrąja to žodžio prasme yra demokratija. Realiai demokratijos institutai neveikia taip, kaip turėtų veikti esant demokratijai. Kas dėl to kaltas? Pirmiausia patys žmonės, sudarantys Tautą. Žmonių abejingumas, neaktyvumas, neryžtingumas, nelaisvumas ir baimė neleidžia Tautai būti aukščiausių teisių, suverenių galių visumos turėtoja. Nors 1992 m. Tauta savo suverenitetą įtvirtino Konstitucijoje, tačiau beveik dvidešimt metų Tautą sudarantys piliečiai nesijautė esantys laisvi, jie beveik nesinaudojo savo suvereniteto realaus įgyvendinimo formomis tokiomis, kaip referendumas, įstatymų peticijos teisė, įstatymų leidybos teisė.