Pasaulio žiniasklaida nepavargdama skleidžia pergalingas žinias apie „sukilėlių“ pergales, kurie po Vakarų „taikdarių“ nepertraukiamų karinių ir civilinių objektų bombardavimų, dabar „atmuša“ „strateginius punktus“, kurie Vakarų koalicijos apjungtomis jėgomis buvo sulyginti su žeme. Britų „Independent“ sekmadienio reportaže, iš įvykio vietos, beveik su sadistiniu malonumu skaitytojams skelbė apie Kadafio šalininkų sudegusius arba sudarkytus kūnus, kuriais buvo nuklotas kelias prie Bengazo. „Koalicijos“ bombardavimai,- pergalingai perdavinėjo reporteris,- užklupo Kadafio pajėgas atvirame lauke ir žmonėms telikdavo tik degti tankuose, o bandant pabėgti nuo bombų į kelią, juos „pasiekdavo šrapnelis“ (šrapnelis - artilerijos sviedinys, pripildytas rutulinių kulkų ir sprogstantis nustatytame trajektorijos taške ore).

     Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje  neoliberalų Lotynų Amerikai parengtą modelį. Siūlo, nepateikdami Lietuvos visuomenei žinios, kad šis nieko gero Lotynų Amerikos šalims neatnešęs modelis pastarosios globalinės finansinės krizės metu jau yra praktiškai galutinai diskreditavęsis.

        Spaudoje, politikų kalbose, o ir verslo auditorijose dažnai keliamas klausimas dėl valstybinio komercinio banko steigimo, kuris apsaugotų šalies indėlininkų pinigų išvežimą į skandinaviškus bankus bei padidintų kredito išteklius, kreditų prieinamumą. Dar tikimasi, kad, steigiant valstybinį komercinį banką, kuris, tapęs atsvara esamiems (skandinaviškiems) komerciniams bankams – monopolistams, savo veikla ir net jos ypatumais sušvelnins esamų bankų-monopolistų gniaužtus. Norai tikrai geri. Bet ar jie pagrįsti ir realūs?

      Šiomis dienomis sukanka 12 metų nuo siaubingų įvykių. Neturėdama JTO leidimo NATO užpuolė Jugoslaviją (Serbiją ir Juodkalniją) ir 78 dienas bombardavo šalį. O prieš tai, kaip ir šiandien Libijoje, virš šalies uždarė oro erdvę tam, kad serbų aviacija negalėtų pasipriešinti ir NATO galėtų nebaudžiama mėtyti bombas. Pateisinti šių veiksmų negalima.

    Visos pasaulio masinės informacijos priemonės 1998-1999 m. rašė, kad tarptautinės organizacijos, panaudodamos NATO, turi įsikišti į Jugoslavijos įvykius, kadangi Kosove pažeidžiamos albanų teisės, Serbijos valdžia vykdo etninius valymus, naikinami taikūs gyventojai.

    Įsikišimo į Kosovo konfliktą pateisinimui, o faktiškai NATO iškeltų uždavinių sprendimo pateisinimui, Vakarų propaganda naudojo keturis argumentus:

1. Kosovo albanai neturi autonomijos.

       Rusijoje žinomas verslininkas Germanas Sterlingovas iškėlė dar vieną versiją apie Vakarų karinę operaciją Libijoje. Tai yra ne noras apginti taikius Libijos gyventojus nuo pulkininko M.Kadafio režimo ar siekimas kontroliuoti Libijos naftos gręžinius, bet siekimas išsaugoti dolerio viešpatavimą pasaulyje (žiūrėti "Neįkainojamas doleris"),- taip mano G.Sterlingovas.

      Trečiadienį prekyboje auksas sugrįžo į augimo fazę. Augantis netikrumas Artimuosiuose Rytuose ir susirūpinimas skolos krize Europoje investuotojus skatina investuoti į taurųjį metalą. Atrodė, kad Aljanso pajėgos, vadovaujamos JAV, suintensyvins  veiksmus, nukreiptus prieš Libijos kariuomenę, ištikimą pulkininkui Kadafiui. Tačiau šiuo metu koalicijos narius labiau domina viršenybės Sąjungoje klausimas.

        Europos valstybių lyderiai pradėjo viršūnių susitikimą, norėdami išspręsti ginčytinus klausimus dėl sprendimo kelio, kaip kovoti su skolos krize, pasirinkimo. Portugalijos parlamente buvo sužlugdytas balsavimas dėl biudžeto pataisų, kurios leistų sumažinti deficitą ir skolos naštą. Čia vyriausybė patyrė visišką fiasko ir jai neliko kito kelio, kaip tik pagalbos kreiptis į Europos Sąjungą. Ką ji vakar ir padarė, paprašydama 70milijardų dolerių.

         “Neįkainojamas doleris” - 2008 m. rusų režisieriaus Iljos Kolosovo sukurtas dokumentinis filmas, pasakojantis apie JAV ekonomikos klestėjimą kitų valstybių sąskaita. „Aš kalbėjau su išsilavinusiais žmonėmis, skaičiau protingas knygeles, naršiau po internetą, tačiau kuo daugiau sužinodavau apie dolerį, tuo blogiau miegojau. Aš vėl ir vėl klausiau savęs: kodėl Amerika dalija dolerius kitoms valstybėms ir nebijo, kad vieną kartą jos paprasčiausiai ją nupirks?

       Tuo metu, kai Japonija stovi ant didžiulės branduolinės katastrofos slenksčio, ir daugelyje pasaulio valstybių plinta nepasitikėjimas branduoline energetika bei peržiūrimi branduolinės energetikos vystymo planai, staiga, kaip tik tuo metu, kai atrodytų, kad yra nepalankiausios sąlygos kalbėti apie atominės elektrinės statybą, Baltarusijos ir Rusijos vyriausybės sudaro bendradarbiavimo sutartį dėl AE statybos Baltarusijoje, kurios statyba, pasak Sankt Peterburgo „Atomenergoproekt“ spaudos tarnybos, galėtų prasidėti 2011 m. spalio mėnesį.

      Pastarosiomis dienomis daugelis su nerimu stebi įvykius vykstančius Japonijoje. Be gamtos stichijų – žemės drebėjimo ir cunamio, šeštadienį, 9 valandą Lietuvos laiku įvyko dar viena nelaimė – „Fukušimos-1“ AE dėl aušinimo sistemos reaktoriui Nr.1 darbo sutrikimo įvyko galingas sprogimas. NHK pranešė, kad AE ribose radiacijos fonas pradėjo didėti. Remdamasis Fukušimos prefektūros pranešimu, televizijos kanalas teigė, kad žmogus esantis prie elektrinės per valandą gali gauti metinę radiacijos dozę.

      Pietų Korėjos kompanija Raonhaje sukūrė pusiau povandeninį laivą EGO, kuriuo galima plaukti po vandeniu. Tiesa, šis laivas nėra skirtas plaukimui į atvirą jūrą, taip pat juo negalima panerti giliai į vandenį. EGO išorė panaši į pontoną, viduryje turi permatomą, vandens nepraleidžiantį skyrių, kuriame sėdint, galima gėrėtis jūros pasauliu.