Sąvoka „Breton Vudsas II“ tampa populiaria, ir kiekvienas šią miglotą formulę supranta savaip. Vieni jaučia nostalgiją aukso standartui, kiti norėtų sugrįžti prie Džono Keinso viršnacionalinės valiutos, kaip bankoras, sukūrimo idėjos arba vietoje tokios naudoti specialiąsias skolinimosi teises, kurios nedideliais kiekiais TVF buvo išleistos 1970 metais. Treti mano, kad Breton Vudsas II iš esmės skirsis nuo JAV ir Didžiosios Britanijos projektų, kurie buvo svarstomi 1944 metais, ir kad pasaulis turi būti sudarytas iš kelių regioninių valiutų zonų. 

       Šių metų liepos mėnesį sukako 70 metų nuo tarptautinės valiutos ir finansų konferencijos, kuri vyko Breton Vudso kurorte (JAV), dalyvaujant 44 valstybėms, įskaitant SSRS. Konferencijos sprendimas padėjo pagrindus pokario pasaulio finansų sistemai. Ji buvo grindžiama auksu ir doleriu, o taip pat Vašingtono įsipareigojimu užtikrinti laisvą geltonojo metalo keitimą į žaliąjį popierių. 8 –ame dešimtmetyje Breton Vudso sistema mirė, ją pakeitė taip vadinama Jamaikos sistema, kuri visiškai buvo paremta popieriniu doleriu. Ji buvo sustiprinta juoduoju auksu, todėl Jamaikos sistemą dar vadina naftos dolerio, ji egzistuoja iki šių dienų.

       Prieš keletą metų „Calsberg“ surengė neįprastą reklaminę akciją „That calls for a Carlsberg” (Tai dingstis „Calsberg‘ui“). Kino teatro lankytojams kompanija sugalvojo surengti netikėtumą. Salėje susodino 148 raumeningų, tatuiruotų baikerių, dvi laisvas paliko salės centre...

       Neseniai paskirtas naujas Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris sukurstė aistras savo pareiškimu apie penkerių metų pauzę ES tolesniam plėtimuisi. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskubėjo pareikšti, kad plėtros procesas neturi būti įšaldytas. O 2014 metų rugsėjo 18 d. vyksiančio referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės iniciatoriai mano, kad per pauzę Europos Sąjunga galės išsiplėsti jų šalies sąskaita.

       Liepos 22 d.

       Įdomus režisūrinis pasirinkimas ir puikiai atlikta Dezdemonos smaugimo scena.

       Baltarusijos Ekstremalių situacijų ministerija sukūrė filmuką "Amžinoji atmintis tiems, kurie maudosi neblaivūs".

       Mušasi, kaip klounai cirke.

       25 metus įsivaizdavome, kad Lietuvoje yra demokratija, nes Konstitucijoje taip parašyta, o ir valdžia su žiniasklaida mums visada taip sakė. Ir toliau būtume gyvenę demokratijos iliuzijose, jeigu nebūtų atsiradęs tikras Lietuvos patriotas Pranciškus Šliužas, kuris vardan žemės užsispyrė įveikti gėdingai aukštą demokratinei valstybei referendumo parašų kvotą. O svarbiausia, kad surado tūkstančius bendraminčių tam reikalui pasiryžusių aukoti savo laisvalaikį, pinigus. Štai tada ir atsivėrė visas per tuos du dešimtmečius susiformavęs ir ramiai sau puvęs partokratinis-oligarchinis liūnas. Ir pamatėme visą išrinktųjų atstovų, valstybės tarnautojų, partijų cinizmą, nesiskaitymą su priemonėmis, siekiant užgniaužti prasikalusius tiesioginės, tai yra tikros, demokratijos daigus, sutramdyti aktyvius piliečius, išdrįsusius pasikėsinti į valdžios galias. Visa tai vainikavo liepos 11 d. Konstitucinio teismo nutarimas, kuris yra tiesiog pasityčiojimas iš tikros demokratijos, ir manau, kad iš teisinės valstybės.  

        Liepos 8 d. Seime buvo pateiktas Politinių partijų įstatymo preambulės ir straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris Lietuvoje nuolat gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams suteiktų teisę jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje.Svarstymo metu prieš šį pakeitimą pasisakę seimo nariai pateikė savo argumentus, bet svarbiausią argumentą ir principą, kuriuo turi būti vadovaujamasi įstatymų leidyboje, - tai yra, kad priimami įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai,- ir pamiršo.