Dar neseniai girdėjosi žvalūs Europos Sąjungos lyderių pareiškimai, kad ES pagaliau prasidėjo ekonomikos atsigavimas ir euro zonai daugiau niekas negresia. Dabar jau to niekas nekalba. 2014 metų pirmąjį ketvirtį BVP augimas euro zonoje siekė vidutiniškai tik 0,2%. Tai yra du kartus mažesnis nei tikėtasi. Šiek tiek geresni rodikliai yra Vokietijos, kurios BVP išaugo 0,8%, o taip pat Belgijos ir Ispanijos (abi šių metų pirmame ketvirtyje padidino 0,4%). Likusių euro zonos valstybių padėtis daug blogesnė. Prancūzijoje užregistruoti nuliniai augimo tempai, Olandijoje BVP sumažėjo 1,4%,, Graikijoje - 1,1%, Kipre ir Portugalijoje - 0,7%, Suomijoje - 0,4%, Italijoje - 0,1%...

       Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje yra aprašęs sovietų ir rusų mokslininkas - logikas, sociologas ir socialinis filosofas, rašytojas Aleksandras Zinovjevas (1922-2006). Kai kurie šaltiniai jam priskiria ir šio termino autorystę, nors tuo abejoju, kadangi Vakaruose šis terminas buvo vartojamas dar prieš A.Zinovjevo knygą „Homo sovieticus”, o štai terminas “homososas” tikrai yra A.Zinovjevo.

       Pagrindinis karas, kuris šiandien vyksta prieš Rusiją, - tai informacinis ir psichologinis karas, kuris yra skirtas ne tik politinių pažiūrų pakeitimui, bet ir tautos visos pasaulėžiūros pakeitimui.

       Fiodoro Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“, kuris yra laikomas rusų literatūros šedevru, apžvalga.

       2014 metų vasarą sukaks 70 metų nuo tarptautinės konferencijos Breton Vudse (Naujojo Hampšyro valstija, JAV), kurioje buvo priimti sprendimai, nustatę pasaulio finansų sistemos architektūrą trims dešimtmečiams.

       Tolesnis įvykių vystymasis pietryčių Ukrainoje nemažai priklauso nuo tokio gyvybinio klausimo, kaip pinigai ir pinigų apyvarta. Donecko ir Lugansko liaudies respublikos, kaip nebūtų paradoksalu, iki 2014 metų vasaros pradžios toliau buvo Ukrainos pinigų erdvės dalimi – vykstant baudžiamajai operacijai, kaip ir anksčiau, veikė Ukrainos Nacionalinio banko (UNB) regioninė atstovybė. Tiesa, UNB ne kartą darė pareiškimus apie grėsmes jo veiklai pietryčiuose. Viename pranešime spaudai buvo sakoma, kad banko vadovybė nusprendė „evakuoti“ visus savo darbuotojus, kad „apsaugotų jų gyvybę ir sveikatą“, bet sprendžiant pagal vėlesnį pranešimą, Donecko UNB atstovybė atnaujino savo operacijas. Kijevas supranta, kad jeigu centrinis bankas išeis iš pietryčių Ukrainos, tai DLR ir LLR valdžias pastūmės pagreitinti savo pinigų ir kredito sistemos sukūrimą.

       Sirijoje paskelbti prezidento rinkimų galutiniai rezultatai. Už Basarą Asadą balsavo 88,7 procentai rinkėjų (daugiau kaip 10,3 milijonų žmonių). Už jo konkurentus – Hasaną Abdelį Iliachį an Nurį ir Maherą Abdel Hafizą Hadžarą – atitinkamai 4,3 procentai ir 3,2 procentai. Rinkėjų aktyvumas buvo 73,42 procentai. Rezultatas daugiau nei įtikinamas, be to atitinkantis susiklosčiusį politinių jėgų išsidėstymą ir teritorijų kontrolės pobūdį. Ypač šia prasme yra parodantys Libano visuomenės veikėjų vertinimai, įskaitant kritikuojančius Bašarą Asadą. Jie liudija, kad tarp daugelio šimtų tūkstančių pabėgėlių, esančių Libano teritorijoje, kuriame palei sieną taip pat buvo įrengtos rinkimų apylinkės, rinkėjų aktyvumas ir politinis pasirinkimas buvo toks pat, kaip ir vidutiniškai Sirijoje. Daugelis Sirijos gyventojų prieš kamerą prisipažino, kad nėra dabartinio prezidento šalininkai, bet vis tiek už jį balsuoja, nes būtent su juo sieja viltį, kad valstybėje bus įvesta patvari taika. Iš 14  Sirijos provincijų sostinių rinkimai nevyko tik toli esančioje ir retai apgyvendintoje Rakėje, kurią kontroliuoja džihadistai. Tačiau Vakariuose, kaip ir buvo tikėtasi, paskubėjo nepripažinti balsavimo rezultatų, net nebandydami įsigilinti į tai, kaip jie vyko ir koks didžiulis skaičius siriečių į juos atėjo. Pagal G7susitikimo rezultatus priimtame komunikate, pavyzdžiui, sakoma: „Mes smerkiame birželio 3  d. fiktyvius prezidento rinkimus: Asadui nėra ateities Sirijoje“.

       Šiais metais sukanka 70 metų nuo 1944 metų birželio 1-22 d. JAV Breton Vudso vietovėje (Naujojo Hampšyro valstija) vykusios Jungtinių Tautų (The United Nations Monetary and Financial Conference) pinigų ir finansų konferencijos, kuri padėjo pokario tarptautinės valiutų ir finansų sistemos pagrindus. Konferencijoje dalyvavo 730 delegatų iš 44 valstybių, antihitlerinės koalicijos dalyviai. Konferencijai pirmininkavo JAV finansų sekretorius Henris Morgentau. JAV delegacijai vadovavo Iždo aukštas pareigūnas Haris Vaitas, Didžiosios Britanijos delegacijai – pagrindinis ekonomistas ir Finansų ministerijos valdininkas  Džonas M.Keinsas, TSRS delegacijai – užsienio prekybos ministro pavaduotojas M.S.Stepanovas, Kinijos delegacijai – Čanas Kaiši...

       Rusijos nacionalinės mokėjimo sistemos sukūrimas ir perėjimas prie nacionalinės valiutos naudojimo Rusijos bankų ir kompanijų vidaus bei užsienio operacijose iš diskusijų srities pereina į praktikos sferą. Tuo pačiu metu eilė klausimų, susijusių su tokiu perėjimu, lieka diskusiniu. Tokia mintis, kad Rusijai savo energijos ištekliais ir kita žaliava reikia prekiauti ne tik už dolerius, bet taip pat už rublius, buvo sakoma dar praėjusiame dešimtmetyje. Buvo sukurta net prekių birža prekiavimui nafta už rublius, nors įsukti šios prekybos nepavyko. Rusijos perėjimo prie rublio užsienio prekyboje idėjos kritikai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad žaliavos ir energijos išteklių valstybių eksportuotojų (o Rusija priklauso tokioms) nacionalinės valiutos yra nestabilios, todėl rinkos dalyvių požiūris į tokias valiutas yra atsargus. Todėl dolerio pakeitimo į rublį šalininkai siūlė rublį padaryti auksiniu, tvirtindami, kad tada, neva, rublis taps tvirta valiuta, nelinkstantis nuo bet kokio rinkos vėjo. Be to, turima galvoje, kad vieningas auksinis rublis bus naudojamas tiek valstybės viduje, tiek ir užsienio atsiskaitymuose. Kai kas iš šio projekto šalininkų nostalgiškai prisimena S.J.Vitės auksinį rublį, kuris pasaulį išvydo 1897 metais, kai kas – 3 – ojo dešimtmečio vidurio G.Sokolnikovo auksinį červoncą.

       Ukrainos žiniasklaida toliau gąsdina: dabar investicijos į Krymą neis, Krymo ekonomika greitai žlugs, gyventojai nuskurs, dar nedaug – ir Krymo gyventojai paprašys  atgal. Trumpai pamirškime apie tas informacinio karo salves ir pažiūrėkime į faktus.