JAV Federalinio rezervo įkaitai užsienyje

       Neseniai JAV Federalinė rezervų sistema savo oficialiame tinklalapyje atnaujino duomenis apie užsienio valstybių oficialiąsias tarptautines atsargas, esančias JAV Federaliniuose rezervų bankuose (FRB). Pirmiausia, kalbame apie Niujorko Federalinio rezervų banką, kuriam tenka gerokai daugiau kaip pusė visų 12 Amerikos federalinių rezervų bankų aktyvų ir kapitalo. Niujorko Federalinis rezervų bankas užsienio valstybėms (oficialioms pinigų institucijoms- centriniams bankams ir iždams) suteikia paslaugas: valiutos įdėjimas į depozitines sąskaitas, vertybinių popierių specialiame depozitoriume saugojimas ir apskaita, aukso standartiniuose luituose saugojimas požeminiuose rūsiuose Manhetene.

       Aukso saugykla Manhetene buvo pastatyta dar 3 –ojo dešimtmečio pradžioje, kai po Pirmojo pasaulinio karo savo aukso Amerika turėjo jau daug – keletą tūkstančių tonų. Bet net įvertinus tuometines atsargas, Niujorko Federalinio rezervų banko saugyklos projektas atrodė didžiulis. Jis turėjo 122skyrius ir buvo skirtas saugoti daugiau kaip 12tonų metalo. Tikriausiai „pinigų savininkai“ jau tada manė, kad ten saugos ne tik savo auksą, bet taip pat užsieniečiams siūlys geltonojo metalo saugojimo „paslaugas“. 

       Bendras užsienio atsargų pasiskirstymo Jungtinėse Valstijose vaizdas šiandien yra pateiktas  žemiau.

 Užsienio valstybių oficialios tarptautinės atsargos, įdėtos JAV Federaliniuose rezervų bankuose (mlrd. dol.; metų/mėnesio pabaigoje)*

 

 

 

 

 

 

 

* Šaltinyje nurodyta, kad lentelėje pateiktos tik kai kurios užsienio valstybių oficialiųjų tarptautinių atsargų pozicijos. Tikriausiai už „kadro“ liko tokia svarbi pozicija kaip iždo ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kurie yra išleisti kitų (išskyrus JAV) valstybių.

Šaltinis: „Board of Governors of the Federal Reserve System. International Summary Statistics“. March 2015.

        Lentelės duomenys leidžia padaryti tokias išvadas.

        Pirmiausia, visų užsienio atsargų, kurios įdėtos JAV, didžiausia dalis yra JAV vyriausybės skolos vertybiniai popieriai (iždo vertybiniai popieriai ir JAV vyriausybinių agentūrų vertybiniai popieriai). Šiai pozicijai tenka 99,9%bendros sumos, kuri apskaičiuota pagal pateiktą lentelę. Šie aktyvai (vertybiniai popieriai) dedami į JAV FRB depozitoriumus.  

        Antra, per nagrinėjamą laikotarpį (nuo 2011 m. pabaigos iki  2015 m. vasario pabaigos) užsienio atsargų, kurios įdėtos į JAV federalinius rezervų bankus, dydis smarkiai nepasikeitė. Išimtis buvo pozicija „Lėšos depozitų sąskaitose“. 2011 m. tokių lėšų JAV FRB beveik nebuvo. Pradedant nuo 2012 metų užsienio valstybės tam tikrą dalį savo tarptautinių atsargų pradėjo dėti į JAV FRB depozitus. Pateiktas vaizdas nepatvirtina kai kurių politikų žurnalistų ir ekspertų pareiškimų, kurie tvirtina, kad dėl galimų sankcijų iš JAV pusės grėsmės, dalis valstybių pradėjo savo atsargas iš JAV išimti. Pavyzdžiui, praėjusiais (2014) metais buvo užfiksuotas JAV ižo vertybinių popierių atsargų JAV FRB depozitoriumuose prieaugis, kurio dydis 859,7 mlrd. dolerių (padidėjimas 29,3%). 

       2014 m. kovo pirmoje pusėje ekspertai užfiksavo JAV valstybės iždo obligacijų, kurios priklauso kitų valstybių pinigų institucijoms ir yra įdėtos atsakingam saugojimui į JAV Federalinę rezervų sistemą, maksimalų kritimą. Tada per savaitę, tais metais nuo kovo 5 iki 12 d., iš Niujorko Federalinio rezervų depozitoriumo buvo išimta iždo vertybinių popierių už 104,5 mlrd. dolerių sumą. Tai buvo savotiškas rekordas per visą tokios statistikos vedimo laikotarpį.

        Tyrimų kompanijos„Wrightson ICAP“ specialistai padarė prielaidą, kad iždo obligacijas iš FED depozitoriumo išimti galėjo Rusija.

       Pagal „Wrightson ICAP“ analitikų versiją, galima priežastis yra temos apie Vakarų sankcijas Rusijos Federacijai dėl įvykių Ukrainoje eskalavimas. Be to, „Wrightson ICAP“ teisingai pastebėjo, kad iždo vertybinių popierių atsargų FED pasikeitimai atspindi ne tiesioginių investicijų į JAV ilgalaikius vertybinius popierius pasikeitimus, bet pasikeitimus depozitoriumo  sutartyse su vyriausybės vertybinių popierių turėtojais užsienyje.

        Daugelis ekspertų tada manė, kad tai yra naujos tendencijos pradžia. Tačiau tendencija nesigavo, užsienio iždo vertybinių popierių paketų didinimo procesas JAV FED depozitoriumuose buvo atkurtas. Per  2015 metų pirmus du mėnesius vyko vertybinių popierių atsargų mažėjimas, bet jis buvo nežymus (apie 10 mlrd. dolerių). Kalbėti apie tai, kad atsirado tam tikra nauja tendencija, kol kas per anksti.

       Beje, pagal paskutinius FED duomenis, 2015 metų vasario pabaigoje visų JAV skolos vertybinių popierių dydis kitų valstybių tarptautinėse atsargose sudarė 3.784,3 mlrd. dolerių. Taigi, tuo momentu JAV FRB depozitoriumuose buvo 76,7% kitų valstybių   pinigų institucijų visų skolos vertybinių popierių. Apie ¼ visų tarptautinių atsargų JAV skolos vertybinių popierių pavidalu įdėta depozitoriumuose už JAV ribų. Ši tema yra gana uždara, bet žinoma, kad stambiausias ne Amerikos depozitoriumas yra Belgijoje. Kadangi nurodyta valstybė yra griežtoje Vašingtono kontrolėje, vertybinių popierių įdėjimas Belgijos depozitoriume nelabai sumažina rizikas, kurios susijusios su galimu atsargų įšaldymu. Apsaugos nuo sankcijų radikalia priemone gali būti tik valstybės savo tarptautinių atsargų išėmimas iš JAV iždo vertybinių popierių, jų pervedimas į vertybinius popierius ir bankų depozitus tų valstybių, kurios nėra Vašingtono įtakos sferoje. O geriausias variantas – tarptautinių atsargų pervedimas į auksą.

       Iš pirmo žvilgsnio, aukso dalis užsienio valstybių tarptautinėse atsargose, kurios įdėtos į JAV FRB, yra labai maža, beveik mikroskopinė. Tačiau tai iliuzija, kurią Vašingtonas palaiko padedant neteisingai statistikai. Esmė ta, kad aukso, esančio JAV FRB saugyklose, vertės dydis apskaičiuotas pagal aukso kainą 42,22 JAV doleriai už grynojo metalo (31,103 gramai) 1 Trojos  unciją. Tai aukso oficiali kaina 8 –ojo dešimtmečio pradžioje, kai Breton Vudso sistema gyveno savo paskutinius mėnesius. Šiandien nė viena pasaulio valstybė, išskyrus JAV, nevertina oficialių aukso atsargų remdamasi daugiau kaip keturiasdešimties metų senumo kaina. Šiandien dauguma valstybių savo aukso atsargų duomenis apskaičiuoja vadovaujantis dabartinėmis kainomis. Arba fiksuotų kainų pagrindu, bet prisirišant prie dabartinės geltonojo metalo rinkoje padėties.  Buvo momentų, kai aukso kaina priartėjo prie 2000dolerių už Trojos unciją. 2015 metų balandžio pradžioje aukso kaina buvo prie 1200 dolerių lygio. Londono aukso fiksingo uždarymas kovo  20 d. ir perėjimas prie labiau liberalios geltonojo metalo rinkoje kotiruočių nustatymo metodikos, sukels tai, kad aukso kaina pradės sparčiai augti. Sumažinta aukso kaina – tai neviešinama Vašingtono politika paskutinius dešimtmečius, kuri leido dirbtinai palaikyti dolerio autoritetą, dirbtinai padidinti jo kursą. Tikros aukso vertės tarptautinėse atsargose maskavimas yra dalis tos politikos.

        Jeigu mes perskaičiuosime užsienio aukso atsargų, kurios saugomos Niujorko  Federaliniame rezervų banke,  vertės rodiklius, tai vaizdas bus įspūdingas. Iki paskutinio momento jos viršijo 6 tūkstančius tonų, perskaičiavus į gryną metalą. Tai tik 2 tūkstančiais mažiau nei oficialios aukso atsargos, kurios priklauso JAV iždui (2015 m. pradžioje - 8.133,5 t). Palyginimui pateiksime valstybių duomenis apie oficialias aukso atsargas, einančias už JAV (tonomis, taip pat 2015 m. pradžioje):

       Vokietija – 3.384,2; Italija – 2.451,8; Prancūzija – 2.435,4. 

      Jeigu užsienio valstybių aukso atsargas, kurios yra saugomos JAV FED, perskaičiuotume į šiandienines kainas, tai mes gautume daugiau kaip 230 mlrd. dolerių. Artimiausiu metu gali prasidėti stiprus geltonojo metalo kainos augimas. Kai kurie ekspertai augimo potencialą skaičiuoja su koeficientu 2-3 ir net 4-5, ir daugiau (t.y. galima nauja pusiausvyros kaina šiandienos kainos atžvilgiu). Tai yra neatmestina, kad užsienio  valstybių aukso atsargos, kurios saugomos JAV, po kažkiek laiko gali kainuoti trilijoną dolerių ir daugiau.

       Šiandien Vokietija ir dalis kitų valstybių bando susigrąžinti savo auksą iš Niujorko Federalinio rezervų banko, kuriame yra sukoncentruotas visas Amerikoje saugomas užsienio auksas. Tačiau atsisveikinti su svetimu auksu JAV nenori. Sprendžiant pagal JAV FED statistiką, per 2013 metus iš JAV „nelaisvės“ užsienio valstybėms pavyko išgelbėti tik 5 tonas, 2014 metais – 177 tonas, o 2015 metais per pirmus du mėnesius – dar 30 tonų. Iš viso 212 tonų arba 3,4% iš viso užsienio aukso kiekio, esančio Niujorko Federalinio rezervų banko rūsiuose.  

       Šiandien mes matome, kaip Europa paklusniai eina Vašingtono politikos farvateriu, įskaitant dalyvavimo sankcijose prieš Rusiją klausimu. Iš dalies toks Vašingtono sąjungininkų politikos kursas gali būti paaiškinamas tuo, kad jie tapo aukso ir kitų tarptautinių rezervų saugojimo JAV Federalinėje rezervų sistemoje „paslaugos“ įkaitais.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2015-04-15

Šaltinis: Fondsk

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.