Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


JAV užsienio skola ir pagrindiniai jos turėtojai užsienyje

        Prieš keletą dienų JAV Iždo departamentas ir Federalinės rezervų sistemos valdyba paskelbė JAV užsienio skolos naują statistiką. 2014metų gruodžio 31d. bendra skolos suma buvo 17,1 trln. dolerių (1lent.). Pagal išankstinius TVF vertinimus (galutinių duomenų kol kas nėra), JAV BVP  2014 metais buvo 17.416 mlrd. dolerių. Tai yra JAV užsienio skola 2014 metais pasiekė 98,3% BVP. Dar šiek tiek – ir JAV perkirs psichologiškai svarbią užsienio skolos 100% kartelę (ES valstybės ją kirto dar 2012 metais).

                                                                                                                                                                 1lentelė

JAV užsienio skola (2014 metų gruodžio 31d.)

 

Mlrd.dol.

%

Iš viso

17.114,2

100

Vyriausybė

6.213,6

36,3

Centrinis bankas (FED)

563,5

3,3

Kredito ir depozito organizacijos (bankai)

2.997,5

17,5

Kiti ekonomikos sektoriai

5.958,1

34,8

Tiesioginės investicijos:tarptautinės tarp      korporatyvinės paskolos

1.381,5

8,1

Šaltinis: JAV Iždas

       Kaip matome 1 lentelėje, pagrindinę užsienio skolos dalį sukūrė JAV vyriausybė (36,3%). Beveik kiekvienais metais savo biudžeto deficito padengimui vyriausybei tenka išleisti iždo obligacijas ir kitas skolos vertybinių popierių rūšis. Dalį tokių vertybinių popierių ji paskirsto šalies viduje, bet gerą pusę tenka parduoti užsienio investuotojams. Tarp jų pirmą vietą užima kitų valstybių oficialūs institutai (centriniai bankai, finansų ministerijos ir kitos valstybinės organizacijos, pavyzdžiui, suverenūs fondai). Pažymėtina, kad paskutiniais metais kitų valstybių oficialūs institutai pradėjo pirkti ne tik JAV Iždo skolos vertybinius popierius, bet ir kitas skolos vertybinių popierių rūšis, kurios išleidžiamos Jungtinėse Valstijose (2 lentelė).

                                                                                                                                                                 2 lentelė

JAV įsipareigojimų kitų valstybių oficialiems institutams kai kurios rūšys (mlrd. dol; metų/mėnesio pabaigoje).

 

2011

2012

2013

2014

2015 sausis

Iš viso

5.115,0

5.476,2

5.768,8

5.977,7

5.966,8

Bankų įsipareigojimai

357,2

372,7

398,4

335,3

340,1

JAV Iždo įsipareigojimai

3.620,6

4.032,8

4.054,6

4.113,1

4.124,4

JAV vyriausybinių agentūrų įsipareigojimai

602,3

485,9

442,0

426,5

427,6

Korporacijų įsipareigojimai

664,7

806,2

1.052,8

1.155,8

1.122,8

Šaltinis: JAV FED Valdančiųjų taryba (oficialus tinklalapis)

       Kokias išvadas galima padaryti išanalizavus 2 lentelę?

       Pirma, per trejus metus (2011-2014m.) jokių staigių pasikeitimų JAV visuose įsipareigojimuose kitų valstybių oficialiems institutams nebuvo pastebėta. Buvo tik nuosaikus įsipareigojimų dydžio augimas: padidėjimas per tris metus sudarė 862,7 mlrd. dolerių arba 14,4%. Tai yra JAV ekonomika toliau naudojo ankstesnio gyvenimo į skolą būdą.

       Antra, pagrindinė JAV įsipareigojimų kitų valstybių oficialiems institutams dalis priklauso JAV iždui (2014 metų pabaigoje 68,8%). Tuo tarpu paskutinius metus netikėtai į antrą vietą pagal įsipareigojimų kitų valstybių oficialiems institutams dydį išėjo JAV korporacijos. Daugelio užsienio valstybių iždai, centriniai bankai ir suverenūs fondai savo atsargas pradėjo formuoti aktyviai pirkdami JAV korporatyvinius vertybinius popierius – akcijas ir obligacijas. 2014 metų pabaigoje joms teko 19,3% visų įsipareigojimų dydžio. Kitų valstybių oficialiose valdžios institucijose JAV korporatyvinių vertybinių popierių portfelis per tris metus padidėjo 1,7 karto. Be to, kitų valstybių pinigų institucijos savo atsargas linkusios formuoti pirmiausia iš tokių korporatyvinių vertybinių popierių, kaip akcijos, kadangi jos garantuoja didesnį pelningumą nei korporatyvinės obligacijos. Pavyzdžiui, 2014 metų pabaigoje jų korporatyvinių vertybinių popierių portfelyje akcijoms teko 1.001,4 mlrd. dolerių (87%), o obligacijoms - 154,3 mlrd. dolerių (13%). Tai yra naujas reiškinys. Dar prieš keletą metų kitų valstybių pinigų institucijos į JAV korporatyvinius vertybinius popierius neinvestavo. Tikriausiai pagrindinė priežastis ta, kad JAV kiekybinio palengvinimo programos įgyvendinimo rezultatas yra JAV iždo obligacijų pajamingumo kritimas iki nepriimtinai žemo lygio.   

       Taip pat galima pastebėti, kad jokių staigių pasikeitimų JAV įsipareigojimų kitų valstybių oficialiems institutams struktūroje ir dydžiuose 2015 metų sausyje neįvyko.                                                                                                                                                    

                                                                                                                                                                        3 lentelė

JAV įsipareigojimų kitų valstybių oficialiems institutams pasiskirstymo geografija (mlrd. dol.; metų/mėnesio pabaigoje).

 

2011

2012

2013

2014

2015 sausis

Iš viso

5.115,0

5.476,2

5.768,8

5.977,7

5.966,8

Europa

709,9

840,7

899,3

915,3

931,5

Kanada

26,7

33,9

37,9

36,3

36,6

Lotynų Amerika

432,2

498,8

503,1

516,2

523,3

Azija

3.873,8

4.032,9

4.247,3

4.437,8

4,433,1

Afrika

43,2

42,4

45,8

40,7

41,1

Kiti regionai

29,8

28,1

36,5

31,2

30,9

Šaltinis: JAV FED Valdančiųjų taryba (oficialus tinklalapis)

      Kaip matome 3 lentelėje, visų įsipareigojimų didžiausia dalis tenka Azijai (74,2%  2014 metų pabaigoje), kur Kinija ir Japonija užima pirmą ir antrą vietas pasaulyje pagal JAV iždo vertybinių popierių paketų dydį. Europos tas rodiklis yra 15,3%,Lotynų Amerikos - 8,6%.Per 2011-2014 metų laikotarpį didžiausią padidėjimą pademonstravo Europa (29%). Amerika reikalauja, kad jos Europos sąjungininkai daug aktyviau jai padėtų pirkdami JAV įsipareigojimus.

       JAV Iždo departamentas taip pat skelbia naują iždo obligacijų ir kitų iždo vertybinių popierių pasiskirstymo pagal pasaulio šalis statistiką (4 lentelė).                                                                                                                                                  

                                                                                                                                                              4 lentelė  

JAV iždo obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių pasiskirstymas pagal valstybes (2015 m. sausio pabaigoje, mlrd. dol.)

 

 

Mlrd. dol.

%

 

Iš viso

6.217,9

100

1.

Kinija

1.239,1

19,9

2.

Japonija

1.238,6

19,9

3.

Belgija

354,6

5,7

4.

Karibų baseino šalys

338,5

5,4

5.

Naftą eksportuojančios šalys

290,0

4,7

6.

Didžioji Britanija

207,0

3,3

7.

Šveicarija

205,5

3,3

8.

Liuksemburgas

176,0

2,8

9.

Honkongas

172,0

2,8

10

Taivanas

170,6

2,7

 

15

Turkija

82,4

1,3

16

Rusija

82,2

1,3

Šaltinis: JAV Iždas

       4 lentelėje pavaizduoti iždo vertybinių popierių dydžiai, kuriuos turi ne tik atitinkamų valstybių oficialios valdžios institucijos, bet ir kiti JAV iždo vertybinių popierių turėtojai. Kaip matome  2 lentelėje, kitų valstybių oficialios valdžios institucijos 2015 metų sausio pabaigoje turėjo 4.124,4 mlrd. dolerių JAV iždo vertybinių popierių portfelį. Taigi, kitiems užsienio turėtojams priklausė 2.093,5 mlrd. dolerių dydžio iždo vertybiniai popieriai. „Kitų turėtojų“ („neoficialūs institutai“) kategorijai priklauso pensijų fondai, bankai, draudimo kompanijos, investiciniai fondai ir t.t. Šiems „kitiems turėtojams“ teko 1/3 visų JAV iždo vertybinių popierių už JAV ribų.

       Pagrindiniai JAV iždo vertybinių popierių turėtojai yra Kinija ir Japonija. Jeigu anksčiau pirmą vietą užtikrintai užėmė Kinija, tai šių metų pradžioje abiejų šalių pozicijos susilygino. Kinija pradėjo stabdyti tolesnį iždo vertybinių popierių kaupimą, o Japonija, priešingai, suaktyvino jų pirkimą (galbūt dėl Vašingtono spaudimo). Neseniai į trečią vietą netikėtai išėjo Belgija, kuri dar 2012 metais neįėjo net į iždo vertybinių popierių turėtojų pirmąjį dešimtuką.

       2012 metais Rusija JAV iždo vertybinių popierių turėtojų sąraše buvo aštuntoje vietoje. Tada jai teko 145,7 mlrd. dolerių. 2015 metų sausyje ji iždo vertybinių popierių portfelio dydį sumažino iki 82,2 mlrd. dolerių, atsidūrusi 16 vietoje (po Turkijos). Dalis JAV iždo vertybinių popierių Rusijos Federacijos tarptautinėse atsargose yra saugoma JAV FED depozitoriume (tiksliai nežinoma kokia dalis). Dėl grėsmės, kad Vašingtonas įšaldys RF tarptautines atsargas, aiškus Rusijos pinigų institucijų žingsnis turėtų būti iždo vertybinių pinigų išėmimas iš FED depozitoriumo. Galima ir tokia gynimosi nuo ekonominių sankcijų priemonė, kaip JAV iždo vertybinių popierių transformavimas į daug patikimesnes atsargas. Visų pirma tai yra auksas. Paskutiniu metu pastebėta tendencija, kad Rusija tarptautinėse atsargose sparčiai kaupia aukso atsargas. Pagal Pasaulio aukso tarybos duomenis, 2000 m. pradžioje Rusijos aukso atsargos buvo lygios 384,4 t, 2010 pradžioje jos išaugo iki 788,6 t, o 2015 metų vasario 1 d. pasiekė 1208,2 t. Žiūrint į pagrindinius aukso atsargų turėtojus, vaizdas neblogas. Pastebėsime, kad per 2000-2015 laikotarpį tokios valstybės, kaip JAV, Vokietija, Italija, Japonija savo aukso atsargas išlaikė pastoviame lygyje. O tokiose valstybėse, kaip Prancūzija, Šveicarija, Olandija buvo pastebėtas net žymus aukso atsargų sumažėjimas. Tikriausiai su Rusija pagal aukso atsargų didinimo tempus gali lenktyniauti tik Kinija.

       Tiesą sakant, nors tiek Rusija, tiek ir Kinija turi gana dideles aukso atsargas, geltonojo metalo dalis tarptautinėse atsargose dar daug mažesnė nei pagrindinių Vakarų valstybių. Kinijos ji yra lygi 1% (akivaizdžiai sumažintas rodiklis), Rusijos Federacijos - 12% (2015 metų pradžioje). Palyginimui, pateiksiu kai kurių Vakarų valstybių duomenis (%, 2015 metų pradžioje): Vokietija – 67,8; Prancūzija – 65,6; Portugalija – 75,3%. Kai kurių valstybių, kurios yra už „auksinio milijardo“ zonos ribų, šis rodiklis taip pat yra aukštas. Kaip taisyklė, tai valstybės, kurios kovoja už savo ekonominio suvereniteto atstatymą. Pavyzdžiui, Venesuelos aukso dalis atsargose dabartiniu metu yra 69,3%. 

       Tarptautinių atsargų valiutos (ypač dolerio) komponentės pakeitimas yra tikslingas taip pat dėl tos priežasties, kad pigaus aukso epocha baigiasi. Laukiamas smarkus geltonojo metalo kainos augimas. Netiesiogiai apie tai signalizuoja toks įvykis kaip 2015 m. kovo mėnesį Londono aukso fiksingo uždarymas. Pasaulis pereina prie naujos, labiau liberalios geltonojo metalo kainos nustatymo sistemos. Naujomis sąlygomis Rusija turi didelį pranašumą – ji yra pirmaujanti aukso kasyboje valstybė.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2015-04-15

Šaltinis: Fondsk

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas