Dėdulė Landsbergis užsinorėjo VIP senatvės

       Savo moraliniam lyderiui Vytautui Landsbergiui Lietuvos konservatoriai ėmėsi garantuoti orią senatvę. Seime pateiktas deklaracijos „Dėl V.Landsbergio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektas, kuris „Lietuvos demokratijos tėvą“ prilygina respublikos prezidentui su visomis iš to išplaukiančiomis garbe ir privilegijomis. Tai yra istoriškai teisingas sprendimas: koks valstybingumas, toks jos ir tėvas –įkūrėjas.

       10- ojo dešimtmečio pradžioje Vytautas Landsbergis labai norėjo, kad ji laikytų prezidentu. Taip norėjo, kad Lietuvos Respublikos oficialius dokumentus pasirašinėjo titulu „prezidentas“, nors tam jokių teisių neturėjo.

       Žinoma, būtent Landsbergis buvo pirmas posovietinės Lietuvos faktinis vadovas, ir būtent jis įnešė lemiamą indėlį į jos dabartinio valstybingumo suformavimą. Visi tai Lietuvos isteblišmente supranta ir su dėdule elgiasi su didžiausia pagarba.

       Tačiau „Lietuvos demokratijos tėvui“ ir to mažai: Landsbergis užsinorėjo, kad oficialiai būtų pripažinti jo nuopelnai ir simboliškai pagerbtas.

       Lietuvos politikos patriarcho ambicijas galima suprasti: net „numuštas pilotas“ Rolandas Paksas, nevykėlis, kurį bendražygiai konservatoriai išvijo iš prezidento posto apkaltos būdu, visą likusį gyvenimą turi teisę turėti titulą „prezidentas“. O jis, didysis „Sąjūdžio“ vadas, ateityje vadovėliuose bus minimas tik kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-1992 metais pirmininkas. Pirmu atkurtos Lietuvos valstybės vadovu visi oficialiai laikys buvusį Lietuvos Komunistų partijos sekretorių Algirdą Brazauską, kuris prezidentu išrinktas 1993 metais. Beje, V.Lansbergio mirtinas politinis oponentas. Neteisinga.

       Norėdamas ištaisyti šį neteisingumą, vienas iš ištikimiausių „landsbergistų“, Lietuvos Seimo deputatas iš konservatorių frakcijos Mantas Adomėnas pasiūlė deklaracijos „Dėl V.Landsbergio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas. Vadinasi, nuo 1990 metų kovo 11 d. iki 1992 metų lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis de facto vykdė valstybės vadovo pareigas ir tokiu turi būti pripažintas, lygiai kaip Brazauskas, Adamkus, Paksas ir Grybauskaitė.

      Žmogišku požiūriu toks Landsbergio noras yra suprantamas.Savąją partiją pagal paveldėjimą anūkui perdavė, šiltą krėslą Europos parlamente - taip pat. Laikas išeiti į užtarnautą poilsį, tuo labiau, kad „patriarchui“ jau 84 metai. Bet, jeigu jau ir išeiti į pensiją, tai taip, kad tai būtų VIP pensija su valstybės vadovo statusą atitinkančiu materialiniu ir simboliniu vartojimo lygiu. Pavyzdžiui, Lietuvos prezidento pensija yra 40%prezidento algos, jam garantuojama valstybės rezidencija, reprezentuojančios klasės automobilis, apsauga, sekretorius ir biuro valdymo paslaugos. Ir galiausiai, malonu, kai į tave visą gyvenimą kreipiasi „pone prezidente“, o kreipimasis oficialiuose dokumentuose prasideda žodžiais „Jo Ekscelencija“. Žinoma, neabejingam garbei Vytautui Landsbergiui norisi prisiliesti prie to aukšto lygio gyvenimo.

       Bet be privačios dimensijos, ši istorija turi istorinę dimensiją.

       Aukščiausiu laipsniu bus istoriškai teisinga oficialiai atkurto Lietuvos valstybingumo kūrėju ir pirmu faktiniu lyderiu pripažinti Vytautą Landsbergį, todėl kad valstybingumas galiausiai išėjo lygiai toks, koks buvo jo kūrėjas ir pirmasis faktinis lyderis.

       „Aš buvau daktaro disertacijų gynimo Mokslo tarybos pirmininkas Vilniuje, todėl turėjau kontaktų su Aukščiausia atestacijos komisija“, - apie būsimą Lietuvos tėvą - kūrėją prisimena Lietuvos TSR Mokslų akademijos partijos sekretorius ir Vilniaus TSKP mokyklos rektorius Valentinas Lazutka.- Skyriaus viršininku ten kaip tik buvo mano buvęs kursiokas ir labai artimas studentiškų laikų draugas Grigorijus Grigorjevičius Kvasovas. Per vieną iš mūsų susitikimų aš buvau jo namuose, jis sako: „Klausyk, o tu žinai tokį Landsbergį?“. Tada jis buvo visiškai nežinomas. Aš sakau, kad apie jį nežinau, bet žinau tėvą, ir papasakojau, kas yra tėvas. Kad KGB darbuotojas, kuris didelę tarnybą atliko, turi savo nuopelnus ir t.t. Jis man ir sako: „A, tada aišku, kodėl ta organizacija mus taip spaudžia, kad jam „profesorius“ būtų suteiktas“.   

       „1988 metų rugsėjyje Lietuvos KGB pirmininkas Eismantas Lietuvos Komunistų partijos CK biuro slaptame pasitarime pasiūlė vietoje Petkevičiaus Sąjūdžio lyderiu pripažinti Vytautą Landsbergį, Valstybinės konservatorijos profesorių ir kartu buvusį KGB informatorių slapyvardžiu „Vytautas“ ir „Dėdulė“, - apie dėdulės Landsbergio kelią į valdžią pasakoja buvęs Lietuvos komunistų partijos Antrasis sekretorius Vladislavas Švedas. – KGB reikėjo parinkti žmogų, kuris būtų valdomas ir turėtų tam tikrą mokslinį statusą, pavyzdžiui, mokslo kandidatas. Bet Landsbergis buvo labai necharizmatiška asmenybė su šlykščia dikcija. Kai jis pirmą kartą viešai pasisakė delegatų išleistuvėse į XIX partijos konferenciją, jam iš minios šaukė: „Išimk šiaudą iš nosies!“ Todėl ir Komunistų partijos CK ir KGB manė: kur tas prastai atrodantis veikėjas dings?“.

       Tada KGB suklydo. Esant sisteminės krizės ir visuotinio senosios pasaulio tvarkos griovimo situacijai Vilniaus konservatorijos neišvaizdžiame profesoriuje prabudo tokie krizės vadybininko, ugningo tribūno ir visko griovimo genijaus talentai, apie kuriuos vargu ar jį kas nors pažinoję galėjo pagalvoti.

       Vytautas Landsbergis yra fenomenas visais atžvilgiais.

       NKVD agento Vytauto Landsbergio-Žemkalnio sūnus, kuris buvo Laikinosios Lietuvos vyriausybės komunalinio ūkio ministru, karo metu bendradarbiavo su naciais, sovietinio tribunolo nuteistas sušaudymui, pabėgo į Australiją, kuri išduodavo ten besislapstančius hitlerininkus, už tai jam buvo atleista, ir sugrįžo į Sovietų Lietuvą, globojant ir saugant Valstybės saugumo komitetui. Pats tapo KGB agentu, taip sėkmingai „stukalino“ (skundė) kitamanius iš Vilniaus artistų bohemos ir kitos humanitarinės inteligentijos, kad Komiteto buvo prakištas į „Sąjūdžio“ lyderius. 1991 metų sausio 13 d. su provokacijos pagalba prie Vilniaus televizijos bokšto žengė lemiamą žingsnį dėl pergalės kovoje už valdžią. Neperdedant, visa spindinti politinė biografija pastatyta ant melo, veidmainystės, apgaulės, išdavystės.

       Argi gali stebinti, kad esant tokiam tėvui-kūrėjui ir pati atkurta Lietuvos Respublika sukurta ant melo, veidmainystės, apgaulės, sąmokslo teorijos, šnipinėjimo manijos, paranojos, ir praėjus ketvirčiui amžiaus po valstybingumo atkūrimo, jai vėl vadovauja KGB agentas?

       Koks valstybingumo kūrėjas, toks ir valstybingumas. Taip kad bus visiškai logiška, jeigu žmogus su tokia politine biografija, kaip Vytautas Landsbergis, bus oficialiai pripažintas Lietuvos valstybės vadovu.

Aleksandr‘as Nosovič‘ius, 2015-05-22

Šaltinis: RuBaltic.Ru

 

Komentarai

GRYBOSTANO SSR

GRYBOSTANO SSR HIMNAS

Kapitalistinę Lietuvą vagys sukūrė,
Už valdžią ir turtą kovojo ilgai.
Kur Vilnius, kur Nemunas, Baltijos jūra,
Ten nyksta mūs miestai, parduoti laukai.

Europos Sąjungoj šlovingoj,
Tarp bomžų klūpinti , biedna
Gyvuok kaip vergė, būk išmirus,
Brangi Buržujų Lietuva!

Į skurdą mums landsbergis nušvietė kelią,
Padėjo kovoj didi žydų tauta.
Mus šungrybis tempia į žopą totalią,
Mūsų vergystė kaip plienas tvirta.

Europos Sąjungoj šlovingoj,
Tarp lygių lygiai pavergta,
Gyvuok per amžius, būk laiminga,
Brangi pedrylų Lietuva!

Tėvynė parduota, nebijom maskolių,
Teskamba padangėj pindosų kalba.
Mes prievarta bruksim iškrypėlių rojų
Ir žemę nušvies globalizmo aušra.

Europos Sąjungoj šlovingoj,
praradus tautą ir tuščia,
Vergauk per amžius, būk niekinga,
Brangi bevalių Lietuva!

Prigrūsim čia negrų, babajų, beždžionių,
Paruošim indėnų likimą kitiems,
Padėsim ant trypiamos liaudies dejonių
Bandysit kelt balsą-kulka snukin lėks!

Europos Sąjungoj šlovingoj,
Tarp biednų biedna ir kvaila,
Gyvuok kaip vergė, būk išmirus,
Brangi konservų Lietuva!

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.