Naujausios antraštės

Oras

Apklausa

Ar reikalingi pirmalaikiai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai?

Dienos informacija (day.lt)

Vardadienį švenčia:
Atsakymai į rinkėjų klausimus

       Iki rugsėjo 30 d. zinaukarenku.lt tinklalapyje buvo gauti 49 klausimai, visi atsakyti. Pateikiama dalis klausimų ir atsakymų.

       1) Klausimas: Kuo seime Jums bus naudingos "racionalus vandens išteklių naudojimas ir pramoninių nutekamųjų vandenų nukenksminimas" žinios? Manote, kad politikos kaip pomėgio užtenka, jog galėtumėte atstovauti žmonių interesus?

       Atsakymas: Be šios specialybės dar mokiausi Vilniaus universitete Teisės fakutete, diplomui gauti trūko 2 baigiamųjų egzaminų.

       Įstatymus tvarkyti neturiu problemų. Esu parašiusi Konstitucijos pakeitimų, papildymų pasiūlymus http://koment.lt/node/275,  neseniai teikiau peticiją Seimo Peticijų komisijai http://koment.lt/node/1059 Galėjau ir daugiau, bet kai niekam nereikalingi, nėra tikslo kurti ir gaišti laiko.

       Esu parašiusi rašinių: „Ar nepribrendo reikalas Konstitucinio teismo teisėjų apkaltai?“ http://koment.lt/node/897, „Triukšmas inter alia dėl nieko“ http://koment.lt/node/917, „Ar 1994 m. KT nutarimas dar galioja?” http://koment.lt/node/955 , “Kai pamirštama Lietuvos Respublikos Konstitucija“ http://koment.lt/node/954 , „Apie (ne)pamirštas Visuomeninės komisijos išvadas” http://koment.lt/node/905
       Pagrindinis Seimo nario darbas yra įstatymų leidyba (Konstitucijos 67 straipsnis, 1, 2 punktai). 

       2) Klausimas:Sveiki! Koks Jūsų išsilavinimas bei patirtis ekonomikos ir politikos srityse, kad galėtumėte kompetentingai valdyti šalį?

       Atsakymas: Pagal Konstitucijos 67 straipsnį seimas: 1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas,2) leidžia įstatymus. Dar yra 18 punktų, bet jie mažiau svarbūs nei pirmuose punktuose įrašytos seimo nario funkcijos. Teisės normų kūrimui, įstatymų tvarkymui labiausiai tinkantis išsilavinimas yra teisės mokslas. Turiu nebaigtą teisinį išsilavinimą. 
       Noriu, kad seimo nariai dirbtų savo pagrindinį darbą, o ne visokius kitus pašalinius darbus, dažnai savivaldybių deputatų darbą, kad iš seimo išeitų kokybiški įstatymai, kuriuose nebūtų broko, juos būtų lengva suprasti, taip pat vos tik po išleidimo jie nebūtų taisomi, tai yra, kad būtų kuriami atsakingai ir ilgam laikotarpiui. 

       3) Klausimas:Kokie tikrieji motyvai veda į seimą?

       Atsakymas: Pirma, manęs netenkina vykdoma politika: 1) užsienio politikoje vyrauja prisitaikėliškumas, tarnavimas ne Lietuvos, bet Briuselio ir Vašingtono interesams; 2) užsienio politika įtakoja vidaus politiką, iš Lietuvos valstybės nepriklausomybės mažai kas likę. Parlamente reikalingi žmonės, kurie pasakytų NE Europos federacinei valstybei. Dabartinis seimas lengva ranka ir pats pirmas pabalsuotų už galutinį Lietuvos valstybės sunaikinimą.

       Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje vyrauja dešiniųjų ideologija, atstovaujanti kapitalo interesus, nėra politinių partijų, kurios atstovautų paprastus žmones, kurios įstatymuose priimtų socialinę atskirtį mažinančias priemones, svarbiausia iš jų yra progresiniai mokesčiai. Kadangi Lietuvoje neveikia tiesioginė demokratija, piliečiams, norintiems priimti sprendimus, nieko kito nelieka, kaip eiti į valdžią.

       Antra, nemažai metų kalbu apie tiesioginės demokratijos naudą, svarbą ir reikalingumą. Norint, kad žmonės išgirstų, reikia būti valdžioje.

       Trečia, manau, kad turiu pakankamai žinių, kurios reikalingos įstatymų leidybos darbe.

       4) Klausimas: Paprastai jūs, politikai, kritikuojate savo konkurentus/kolegas. O dabar prašau, kritiškai įvertinkite save, pasakykite savo prasčiausią savybę bei atsakykite, kaip su ja kovosite, jei tapsite Seimo nariu/kaip kovojate, jei esate Seimo narys.

       Atsakymas: Nemoku gerai kalbėti, išaiškinti žodžiu, moku tik raštu, todėl, be abejo, reikėtų mokytis kalbėjimo meno, gestų, mimikų. Taip pat reikėtų atnaujinti įvairias žinias, nes nenaudojant informaciją, pasimiršta.

       5) Klausimas: Ar esate tikintis/-i?

       Atsakymas: Esu laisvamanė.

       6) Klausimas: Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis (TTIP) sulaukia nemažai kritikos iš ES visuomenės dėl menko skaidrumo, sutarties derinimo už uždarų durų. Koks Jūsų požiūris į TTIP? Kokią naudą ir kokią žalą šis susitarimas galėtų atnešti Lietuvai?

       Atsakymas: Neigiamas požiūris, sutampa su Lietuvos liaudies partijos požiūriu, kurios programoje rašoma: „Transatlantinę sutartį (TTIP) Lietuvos liaudies partija, kaip ir daug kas Europos Sąjungoje, laiko nenaudinga nei Europai, nei Lietuvai. Todėl LLP sako: esant reikalui balsuoti dėl TTIP mūsų rankos ,,Už“ nepakils.“
       Jūsų klausime jau iš dalies yra atsakymas kodėl neigiamas požiūris. Apie žalą ir naudą siūlau paklausyti diskusiją https://www.youtube.com/watch?v=5OpT1yRQKtQ

       7) Klausimas: 2004 metais Lietuva buvo pirmoji valstybė ratifikavusi Europos Sąjungos konstituciją. Kaip dėl tokio dokumento ratifikavimo balsuotumėte šiandien, jei turėtumėte Seimo nario mandatą?

       Atsakymas: Aš buvau prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, man 2003 m. buvo tas pats, kaip 1940 m., skyrėsi tik užkariavimo būdas: 1940 m. Lietuvą užėmė panaudoję jėgą ir ginklus, 2003 m. – panaudojo pinigus ir apgaulę. Abiem atvejais valstybės nepriklausomybės sunaikinime aktyvų vaidmenį suvaidino Lietuvos elitas. Todėl, savaime suprantama, kad tiek anksčiau, tiek dabar balsuočiau prieš ES Konstitucijos ratifikavimą.

       8) Klausimas:Sveiki, 1. Ar esate už finansavimo didinimą krašto apsaugos sistemai? 2. Kokia procentinė dalis nuo BVP, Jūsų manymu, turi būti skirta krašto apsaugai? 3. Ką manote dėl atlyginimų didinimo kariams? Ačiū, už atsakymus.

       Atsakymas: Su kuo Lietuva rengiasi kariauti? Jeigu su Latvija, tai finansavimą krašto apsaugai galima sumažinti. Baltarusija taiki šalis, bent kol A.Lukašenka vadovauja. Lenkija kol yra ES, nereikės kariauti. Jeigu kas nors nori kariauti su Rusija, tai gali kiek tik nori didinti, nepadės. Todėl nematau prasmės didinti, gal net galima sumažinti.
       Atlyginimai turi būti didinami policininkams, kurių profesija labai reikalingi visuomenei, o ne kariams.

       Sutaupytus pinigus skirčiau politikų parengimui, kad išmoktų diplomatijos, vienintelis mažos valstybės ginklas yra išmintinga diplomatija. 
       Lietuvos liaudies partijos programoje: „Tik politinė valia lemia balsuojant dėl biudžetinių pinigų paskirstymo. Dabartinės valdžios planuose – gerokai didinti išlaidas ginkluotės pirkimui. LLP mano, kad tai mūsų saugumo nepadidins – greičiau priešingai. Todėl LLP sako: daugiau vaikų, mažiau tankų.“

       9) Klausimas: Kokia jūsų nuomonė apie vienodos lities atstovų santuokos įteisinimą?

       Atsakymas: Prieš tokias santuokas. Santuoka tradiciškai yra tarp vyro ir moters. Santuoka tarp tos pačios lyties asmenų yra laikina mada, ji kada nors praeis ir išnyks, o tradicijos lieka amžiams ir jos yra tautų išlikimo pagrindas, todėl reikia laikytis tradicijų.

       10) Klausimas: Jūsų partija pasisako prieš žemės pardavimą užsienio piliečiams. Elementari ekonominė logika sako, kad didėjant paklausai (užsienio piliečiams suteikiant galimybę įsigyti žemę Lietuvos teritorijoje) auga prekės (šiuo atveju, žemės) kaina. Ar Jūs nepritariate galimybei lietuviui gauti didesnes pajamas pardavus žemę?

       Atsakymas: Be abejo, kad esant paklausai, prekės kaina auga, tai elementaru. Bet kas yra pinigai. Kaip sako ekonomikos mokslų daktaras V.Katasonovas, dabar pinigai yra praradę savo funkciją, jau nėra vertės ekvivalentas, yra tik spalvoti popieriukai ir bus naudojami tol, kol už tuos beverčius popierėlius bus galima supirkti turtą, kai turtas pateks į tų žmonių, kurie organizuoja beverčių pinigų spausdinimą, rankas, pinigai bus panaikinti. 
        Žinoma, kad pagal žmogaus mąstymą žemę geriau leisti parduoti užsieniečiams, nes tada kaina išaugs, nes bus paklausa, ir žmogus gaus daugiau pinigų. Žmogiškai tuos žmones suprantu. Kartu negalima žinoti kaip pasibaigs su jo gautais popierėliais, priklausys nuo to ar laikys banke, ar investuos į kitą turtą. 
Mąstant valstybiškai ir žvelgiant į ateitį, žemės pardavimas yra klaida, nes žemė yra priemonė, kuri neša pelną. Jeigu parduodame žemę, vadinasi, prarandame, vaidžiai tariant, vištą, kuri deda kiaušinius, arba dar kitaip galima palyginti, kad elgiamės, kaip tie Amerikos indėnai, kurie už stikliukus baltiesiems ateiviams atidavė auksą. 

       11) Klausimas: Atsakydama į klausimą (https://goo.gl/HlyOqZ) teigėte, kad leisdami užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje prarasime galimą pelną. Hipotetinė situacija: amerikietis įsigijo žemės sklypą ir jame ūkininkauja: samdo lietuvius (moka atlyginimus ir mokesčius), produkcija parduoda vietos rinkai, dalį eksportuoja. Abiem atvejais moka pelno mokestį, GPM. Ar galite paaiškinti kaip VALSTYBĖ praranda pajamas? (Asmens uždirbti pinigai yra jo pajamos ne valstybės)

       Atsakymas: Atsakyme nėra parašyta, kad valstybė praranda pajamas (ar pelną). Bet iš tiesų praranda ir valstybė. Yra ūkininkas, kuris turi gamybos priemones, ir pasiima pajamas, ir yra samdinys, kuris dirba ūkininkui, gauna atlyginimą, kuris Lietuvoje yra mažas, o užsieniečiui nėra reikalo mokėti didesnio nei yra valstybėje įprastas. Kuris iš jų yra turtingas, o kuris ne, - savaime suprantama. Kiekviena valstybė rūpinasi, kad jos gyventojai būtų turtingi ir nerūpi kitų šalių gyventojai. Kodėl Lietuvai turėtų rūpėti, kad koks amerikietis pelnytųsi iš Lietuvos žemės ir turtėtų, išvežtų gautus, sumokėjus mokesčius, pinigus iš Lietuvos, o tuo tarpu Lietuvos gyventojas gyventų neturtingai, nes iš tokio darbo turtingas nebūsi. Turtingas yra tik tas, kuris turi gamybos priemones. O jeigu dar atlyginimas mažas, tai jam dar gal net turės mokėti pašalpas, kompensacijas. Todėl norint, kad žmonės ar valstybė turtingai gyventų, jų, o ne kitų valstybių ir jų piliečių rankose turi būti gamybos priemonės.

       12) Klausimas: Lietuvoje turime daug pavyzdžių apie valdininkų nebaudžiamumą. Brangūs makaronai varguoliams, auksiniai šaukštai KAM, milijonai neveikiančiam pagalbos telefonui ir t.t. Arba problemų nesprendimas, vilkinimas, nekompetentingumas, atsirašinėjimas. Kaltų nėra ir tai tampo norma, o juk kažkas tai patvirtino parašu. Pilietis į teismą gali kreiptis gali skundžiant tarnybą, savivaldybę, galų gale Lietuvą, o ne konkretų asmenį.Koks Jūsų požiūris į valdininko asmeninės atsakomybės įteisinimą Įstatymu ?

       Atsakymas: Pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai (arba dar vadina valdininkais) už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, o už valstybės ir savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. 32 ir 33 straipsniuose yra nustatyti tarnautojo atlygintinos žalos leistini dydžiai, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurios atlygino valstybės tarnautojo padarytą žalą, turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo sumokėti, tai ką jos turėjo sumokėti už padarytą žalą.
       Yra įstatyminė problema, kad valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga turi teisę, o ne pareigą išieškoti iš valstybės tarnautojo tai, ką ji turėjo atlyginti. Dėl to ji regreso teise praktiškai nesinaudoja ir taip žalą padaręs valdininkas materialiai nenukenčia. Reikia, kad įstatymas numatytų, jog valstybės ir savivaldybės institucija, įstaiga privalo pasinaudoti regreso teise, o ne turi teisę. 
       Taip pat reikalinga įstatyme nustatyti didesnius dydžius, kuriuos valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos galėtų regreso tvarka išsireikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo. 
       Manau, kad asmeninė atsakomybė turėtų būti nustatyta ir valstybės politikams.

       13) Klausimas: 1. Kiek kainuoja eilinio seimo nario išlaikymas brutto, t.y. su alga, visomis priemokomis, nuomomis, 5 patarėjais, reprezentacijomis, komandiruotėmis ir t.t.? 2. Kodėl neįvedama visuotinė pajamų deklaracija? 3. Kodėl padaręs įstatymo pažeidimą ar neatlikęs reikiamų veiksmų, kas įtakoja padaromą materialinę žalą , biurokratas neprivalo atlyginti tos žalos, nebent savo noru išeina iš darbo. Kokio įstatymo trūksta?

       Atsakymas: 1. Eilinio Seimo nario alga 2531,7 EUR, užimančio visokias pareigas didėja, priklausomai nuo pareigų svorio, Seimo pirmininko alga 3366,9 EUR. Dar nariams yra priedas prie algos už užtarnautus valstybei metus 3 proc. valstybės politiko pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, priedas neturi viršyti 30 proc. pareiginės algos. 
       Išlaidoms, kurios susijusios su parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį Seimo nariui skiriama 1 VMDU dydžio suma. Nuo 2018 m. sausio 1 d. bus 1,7 VMDU. 
       Eilinio Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus alga priklausomai nuo kategorijos 678,6 EUR ir 743,85 EUR. Dar yra patarėjo, referento pareigybės. Visi taip pat dar gauna priedus už valstybei ištarnautus metus, analogiškai, kaip Seimo nariai. 
       Seimo viešbutis deputatams, kurie neturi būsto Vilniuje ir jo apylinkėse, suteikiamas nemokamai, likusieji turi mokėti už elektrą, vandenį ir pan.
       Viso, su darbuotojais, Seimo išlaikymui 2016 m. reikėjo apie 31 mln. EUR. 
       Savivaldybės nemokamai suteikia patalpas Seimo nariui ir jo padėjėjui-sekretoriui nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario pasirinktoje rinkimų apygardos savivaldybėje.
       Dabar labai madinga kalbėti apie Seimo narių mažinimą, ypač apie tai mėgsta kalbėti populistai, kurie prieš rinkimus nori įsiteikti rinkėjams, kad už juos balsuotų. Aš būčiau prieš Seimo narių mažinimą, bet už padėjėjų –sekretorių, patarėjų etatų panaikinimą, išskyrus vienmandatėje išrinktam Seimo nariui, jis galėtų turėti vieną padėjėją, kuris reikalingas dirbti toje apygardoje, kurioje Seimo narys išrinktas. Priežastis – mažiau Seimo narių, lengviau Seimą įtakoti interesų grupėms.
       2. Nežinau kodėl neįvedamas visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, kuris galėtų mažinti šešėlinę ekonomiką, korupciją ir galima būtų lengviau nustatyti neteisėto praturtėjimo atvejus. Gal, kaip dažnai būna, trūksta politinės valios. 
       3. Jau atsakiau https://klausimai.zinaukarenku.lt/question/214/

       14) Klausimas: Gerbiami, kandidatai, ar galėtumėte man atsakyti, kam seimo nariui reikalinga teisinė neliečiamybė? Ačiū!

       Atsakymas: Teisinės neliečiamybės institutas yra priemonė, kuri apsaugo deputatą nuo politinio persekiojimo. Tik yra problema, kad dažniausiai politikai ja naudojasi, siekdami išvengti atsakomybės už padarytus su politine veikla nesusijusius nusižengimus ar nusikaltimus.

       15) Klausimas: Lietuva pirmauja Europoje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Alkoholizmas kelia įvairias socialines problemas – nuo nedarbo iki vaikų nepriežiūros. Kokių veiksmų imsitės šiai padėčiai pakeisti?

       Atsakymas: Pirmiausia kiekvienam reikėtų pradėti nuo savęs. Aš nevartoju alkoholio ir niekada nevartojau. Visa kita, yra daug įvairių priemonių nuo draudimų, žmonių užimtumo, net prievartinio užimtumo ir gydymo, švietimo, socialinių reklamų informacinėse priemonėse, aiškinančių apie alkoholio žalą. Vienas ar grupė politikų mažai ką padarys, bent dabar, reikalingas pačių žmonių sąmoningumas, bendruomenių aktyvumas tame reikale. Štai aktyvus kovotojas prieš alkoholį Ždanovas Rusijoje organizavo ne vieną kaimą, kurio žmonės pasižadėjo negerti, atrodo net prizas buvo įsteigtas, tai kaimo žmones skatino negerti, drausminti norintį išgerti kaimo gyventoją, nes norėjo laimėti. 
       Jeigu būtų pradėtas aktyvus švietimas nuo mažens, agitacija prieš alkoholį, galbūt išaugtų nauja karta. Bet be švietimo, antialkoholinės reklamos kartu turi būti sudarytos sąlygos žmonių užimtumui- tiek darbiniam, tiek kultūriniam, tik užsiėmęs žmogus, turintis gyvenimo tikslą, gali pamiršti alkoholį.

       16) Klausimas: Prasau atsakyti i klausima tik tuos kandidatus kurie nepatingejo ir perskaite siuos straipsnius: http://pasaulis.lrytas.lt/ivykiai/praejo-metai-po-kanapiu-legalizavimo-kolorade-kas-pasikeite.htm http://www.tv3.lt/naujiena/631561/kodel-verta-legalizuoti-kanapes http://www.beast.lt/2015/01/10-tyrimu-kurie-irode-kanapiu-nauda-zmogaus-sveikatai/ Jus visi gerbiate Amerika. Kodel jie masto siuolaikiskai, o jus to nesugebate? Kodel nekopijuojate savo lyderiu? Ar jus dar pries kanapiu legalizavima? 

       Atsakymas: Pluoštinės kanapės yra legalizuotos. Aš už kanapių legalizavimą, bet tik naudingiems, o ne svaiginimosi tikslams. Apie kanapių naudą esu rašiusi 2011 m. http://koment.lt/node/272/ar-kanapes-gali-isgydyti-vezi

       17) Klausimas: Kaip planuojate susigrazinti emigrantus ?

       Atsakymas: Pirmiausia reikia rūpintis Lietuvoje likusiais žmonėmis, kad ir jie neišvažiuotų, ir juos gerbti, nes jie Lietuvai kuria turtą. O emigrantai sugrįš patys, tuomet, kai svetimose šalyse jausis nelabai gerai, arba, kai Lietuvoje likę gyventojai sukurs gerą gyvenimą. Mažiau reikia pergyventi dėl emigrantų sugrįžimo, o visas pastangas dėti, kad būtų sustabdytas jaunų žmonių išvykimas iš Lietuvos, o tam reikia, kad augtų ekonomika, gerėtų gyvenimas, būtų geras psichologinis klimatas, žmonės jaustųsi gerai, vertinami ir gerbiami.

       18) Klausimas:Šalyje mažėja nedarbas, tačiau ilgalaikio nedarbo problema sprendžiama vangiai – ilgalaikiai sudaro apie 30 % bedarbių. Ar šalia siūlymų įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių neverta investuoti į jau esamus, nors ir sunkiai integruojamus, bedarbius – motyvuojant, aktyvinant ir ištraukiant iš ilgalaikės bedarbystės? Kaip tą padaryti? Ar/kaip numatoma pasinaudoti socialinių NVO patirtimi integruojant „sunkius“ bedarbius?

       Atsakymas:Prieš savaitę debatuose kaip tik kėliau tokį pat klausimą: rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo 135 tūkst. bedarbių, tai kodėl norima įsivežti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kai yra tiek bedarbių. Kaip juos įtraukti. Abejoju, kad motyvacijos padės, nes kaip matau yra nemaža bedarbių dalis, kuri paprasčiausiai nenori dirbti, nes neapsimoka dirbti, kai yra maži atlyginimai ir mokamos pašalpos. Ir visos tos bedarbių integravimo programos, projektai bedarbių integravimui kažin ar nėra daugiau pinigų įsisavinimas nei suteikiantis apčiuopiamus rezultatus. Manau, kad piktybinių bedarbių privertimui dirbti užtektų nemokėti pašalpų, ir kad mokami atlyginimai už darbą būtų didesni.

       19) Klausimas:Ar/kaip numatote skatinti socialinį verslą?

       Atsakymas: Labai geras klausimas. Keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams tokio verslo, kurio pelno siekimas susiejamas su socialiniais ar aplinkosaugos tikslais, vaidmuo tik augs. Tai yra gera priemonė tam tikrų žmonių grupių įtraukimui į darbo rinką, veiklą, užimtumo didinimui. Manau, kad tokio verslo steigėjais turėtų būti ne tik privatūs asmenys, bet aktyvų vaidmenį steigiant socialinį verslą turėtų imtis ir valstybė. 
       2015 m. Ūkio ministerija yra priėmusi Socialinio verslo koncepciją. Būtų gerai turėti atskirą Socialinio verslo įstatymą, kurį galėtų priimti būsimi seimo nariai. 
       Problema šioje srityje yra piktnaudžiavimas: reikalinga nustatyti teisinius saugiklius, kurie leistų atskirti verslą, kuris siekia socialinės gerovės nuo verslo, kuris siekia naudos tik sau. 
       Socialiniam verslui skatinti yra įvairių priemonių: tai finansinė parama, mokesčių lengvatos, savivaldybės turimų nenaudojamų pastatų ar erdvių suteikimas, tokio verslo reklamavimas, informacijos apie jį skleidimas, mokymai ir pan. 

       20) Klausimas:Laba diena. Esu baigusi bakalauro studijas, mokiausi valstybės finansuojamoje vietoje. Norėčiau paklausti, o gal net sulaukti nuomonės. Kodėl baigęs studentas, į kurį valstybė įdėjo didelias lėšas, negali surasti darbo? Specialybė paklausi, bet visur, kur kreipiuosi, reikalinga patirtis. Aš siūlyčiau visiems studentams, kurie mokėsi valstybės finansuojamose vietose atidirbti tuos pinigėlius valstybės valdomose įmonėse per kažkiek metų. Ką Jūs apie tai galvojate?

       Atsakymas: Padarysi, kad privalo atidirbti kažkiek metų, vėl kažkam bus blogai. Esu bendravusi su baltarusiais, tai kai kurie iš jų yra labai nepatenkinti, kad privalo dirbti (jeigu neklystu, trejus metus) pagal paskyrimą. 
       Aš asmeniškai būčiau, kad privalo atidirbti, tačiau norint tai padaryti, reikia, kad būtų darbo vietų valstybinėse įmonėse. O, kad būtų darbo vietų tose įmonėse vien to, kad į darbą būtų priimami ne giminės, draugai, pažįstami ar partiniai, neužteks, labai reikia, kad pati valstybė pradėtų kurti darbo vietas. Beje, mano programoje viena iš siūlomų priemonių yra, kad valstybė taptų aktyvia ūkio dalyve.http://koment.lt/taxonomy/term/75

       21) Klausimas: Kodėl GPM mokamas pagal pajamų rūšį? Ar keisite tai ir kodėl?

       Nustatydama vienokius ar kitokius mokesčių tarifus, valstybė siekia tam tikrų tikslų, tai yra įrankis ekonominių, socialinių procesų reguliavimui, skatinamos atitinkamos ūkinės veiklos. Galbūt galima būtų suvienodinti, bet kartu reikia įvesti progresinį apmokestinimą, kuris būtų naudingesnis nei skirtingi mokesčio tarifai.

       22) Klausimas: Privačių skolų išieškojimo bendrovių veiklos sąlygos ir tvarka įstatymu nėra sureguliuoti. Įstatymai neįtvirtina jokių reikalavimų skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių steigimuisi, jose dirbantiems asmenims, darbo metodams, tarifams. Ką manote apie vartotojų interesų apsaugos požiūriu skolų išieškojimo įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų visų ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas teikiančių subjektų veiklos sąlygas ir tvarką? Kaip pažaboti skolų išieškojimo įmonių lupikavimą? Ačiū

       Atsakymas: Manau, kad skolų išieškojimo veiklą vis tik reikėtų teisiškai ir aiškiai reglamentuoti konkrečiame skolų išieškojimo įstatyme, kuriame ir būtų išspręsti jūsų pateikti klausimai. Veiklą turėtų prižiūrėti atitinkamos institucijos. Kandidatai, tapę Seimo nariais, turėtų nepamiršti šio klausimo ir sutvarkyti skolų išieškojimo veiklą.

       23) Klausimas: Ar manote, kad turto ir pajamų nelygybė yra viena iš didžiausių problemų Lietuvoje? Jei taip, ką žadate keisti?

       Taip, viena iš didžiausių, iš kurios kyla ir kitos problemos: nusikalstamumas, emigracija, demokratija negali egzistuoti valstybėje, kurioje yra skurdas, ir kt. Penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, atlyginimai ir pensijos vieni iš mažiausių ES. 
       Pati veiksmingiausia priemonė mažinti pajamų nelygybę yra progresiniai mokesčiai. Progresiniai mokesčiai yra labai reikalingi. Jeigu jie būtų įvesti 1990 m., šiandien turėtume daug turtingesnę valstybę, kurioje būtų daug mažesnė socialinė atskirtis ir mažiau problemų. Visos kitos nelygybės mažinimo priemonės - neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas, minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas yra kaip kompresas mirštančiam.    

       Įvedus tikrus, o ne tariamus progresinius mokesčius, tikriausiai taptų nebereikalinga dar viena iš nelygybės mažinimo priemonių - didžiausio galimo skirtumo tarp maksimalios ir minimalios algos nustatymas,- nes tai savaime sureguliuoja progresiniai mokesčiai.
       Lietuvos liaudies partijos programoje, kaip galimos priemonės, kurios egzistuoja kitose šalyse, dar pateikiama: paveldėjimo mokesčiai, brangaus turto papildomas apmokestinimas. 

       Pataisymas. Atsakyme yra klaida. Pagal 1990 metais priimtą įstatymą, gyventojų pajamų mokestis buvo nuo 18% iki 33%. 1994 metais buvo priimtas įstatymas, kuris numatė tris skirtingus tarifus: 10%, 20% ir 35%, kurie buvo taikomi skirtingo dydžio darbo užmokesčio atkarpoms. Kuo darbo užmokestis didesnis – tuo didesnis gyventojų pajamų mokestis. Nuo 2003 m., valdant socialdemokratams, ši progresinė mokesčių sistema panaikinta.

       24) Klausimas: Sveiki.Visi kalba apie valstybės kurimą ,šeimą ir žmogu.Problema yra kaip pilietis moka 10 metų valstybei mokesčius ir negauna savo vaikui vietos i valstybinį darželį, o yra priverstas už puse ar trečdalį algos atiduoti privačiam sektoriui ir bijo pagalvoti apie dar vieną atžala .Kaip jus ketinate gelbėti šeimas nuo emigracijos dėl finansinio nepritekliaus?Kaip jus išsaugosite Lietuvą kaip valstybę jei šeimos modulis griūna dėl valstybės nesirupinimu ir investyciją i savo piliečių populiaciją?

       Atsakymas: Rinkėjai pasirenka liberalus (tai nebūtinai reiškia partijos pavadinimą, visos Lietuvos didžiosios partijos daugiau ar mažiau turi liberalizmo), o tai reiškia mažiau valstybės ir daugiau privačios nuosavybės. Jeigu toliau bus renkamos dešiniosios partijos, tai valstybinės nuosavybės tik dar labiau mažės, Seime bus priimami turtingiesiems palankūs įstatymai, didinantys socialinę atskirtį, savivaldybėse- sprendimai dėl privačių, o ne valstybės darželių finansavimo. Viskas priklauso nuo rinkėjų: kai rinkėjas išmoks rinktis pagal pažiūras, o ne pagal gražius pažadus, ir rinksis kairiąją, o ne dešiniąją ideologiją turinčias partijas, tada ir keisis situacija į teigiamą pusę.
http://www.liaudiespartija.lt

       25) Klausimas: Kuris gerovės valstybės modelis (liberalusis, konservetyvusis ar secialdemokratiškasis), Jūsų nuomone, yra tinkamiausias Lietuvai ir kodėl? Kokiomis reformomis jį įgyvendintumėte Lietuvoje?

       Atsakymas: Socialdemokratinis (žinoma, Lietuvos socialdemokratų partija yra ne socialdemokratinių pažiūrų, panašiau, kad liberalių), nes norint mažai Lietuvai išlikti, reikalinga socialinė lygybė, solidarumas ir teisingumas, kur MES yra svarbiau nei AŠ. Priešingą variantą, tai yra liberalųjį, konservatizmo modelį turime 27 metus ir matome to padarinius, todėl manau, kad nereikia aiškinti šių ideologijų žalos. Padariniai bus dar tragiškesni, jeigu ir toliau bus vadovaujamasi tomis pačiomis liberalizmo ir konservatizmo ideologijomis. 
       Savo trumpoje programoje http://koment.lt/node/1065 esu numačiusiu priemones, kurios reikalingos, kad socialdemokratinis modelis būtų įgyvendintas: 1) stipri tiesioginė demokratija greta atstovaujamosios demokratijos; 2) valstybės aktyvus vaidmuo ūkyje. Papildyčiau tuo, kad akivaizdu, jog esant dabartiniam technologiniam išsivystymui esama ekonominė ir socialinė sistema tampa progreso ir gerovės stabdžiu. Reikalinga nauja sistema. Šiandien pasaulis gyvena labai lėto ir galbūt ne visiems pastebimo kapitalizmo mirimo ir postkapitalizmo formavimosi etape; 3) progresiniai mokesčiai. 

       26) Klausimas: Gerbiami kandidatai, Kaip įsivaizduojate Lietuvą po 20 metų? Kas bus pasikeitę ir kaip tai planuojate padaryti? 

       Atsakymas: Sunku pasakyti, viskas priklausys nuo to kokia politika bus vykdoma toliau. Jeigu bus išrinktos tos pačios partijos, dirbančios savo naudai, kurios Lietuvą valdė 27 metus (konservatoriai, socialdemokratai, jų priedai – liberalai, Darbo partija ir kt.), ir jos toliau bus renkamos, tai panašu, kad po dvidešimties metų Lietuvos valstybės jau nebus, bus žemė Jungtinėse Europos valstijose ir joje gyvens daugiau ateivių iš Afrikos ir Azijos šalių nei lietuvių, bus didelė socialinė atskirtis, turtingieji apsitvėrę aukštomis tvoromis ir saugomi samdomų apsaugos tarnybų. Kad toks scenarijus neišsipildytų, atsinaujinusi Lietuvos liaudies partija dalyvauja rinkimuose. Toliau bus matyti, priklausys nuo rinkėjų pasirinkimo. 
       Kitas scenarijus: po 20 metų Lietuva klestinti, nepriklausoma, neutrali, turinti draugiškus bendradarbiavimo ryšius su visomis kaimyninėmis valstybėmis, socialinė lygybė ir teisingumas, žmonės dirba mažai, nes juos pakeitė robotai, likusį laiką skiria lavinimuisi, pensinis amžius nuo 45 ar dar mažiau metų. Visam tam įgyvendinti reikalinga reformuota dabartinė politinė, ekonominė ir socialinė sistema, o gal net nauja. Mano programoje yra numatytos priemonės sistemos reformavimui: 1) stipri tiesioginė demokratija; 2) aktyvus valstybės vaidmuo ūkyje; 3) progresiniai mokesčiai; 4) išmintinga užsienio politika, neutralitetas; 5) asmenybės dorovinis ugdymas.

       27) Klausimas: Kodėl pasirinkote TS - LKD partiją? Kada prie jos prisijungėte? Kaip manote ar ši partija laimės rinkimus?

       Atsakymas: Kadangi šis klausimas atsiųstas ir man, nors pagal prasmę matosi, kad ne man, tai atsakysiu: po 1996 -2000 m. konservatorių valdymo, kai jie turėjo daugumą ir nereikėjo su niekuo sudaryti koalicijos, nepriėmė Desovietizacijos įstatymo, priėmė korupcinį nekilnojamo turto kilnojimo įstatymą, 33 proc. "Mažeikių naftos" akcijų atidavė pusvelčiui su visokiomis privilegijomis ir dar pridėjo Šventosios uosto valdymo teisę ir kt. Lietuvai žalinga veikla http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-sakalas-su-kuo-eiti-obuoliauti-su-ts-lkd-ar-lsdp.d?id=72396582, prie tokios partijos gėda būtų jungtis, tai tas pats kas jungtis prie nusikalstamos gaujos. Labai norėčiau, kad ši partija gautų kuo mažiau rinkėjų balsų, nes ji per daug nusikaltusi, kad būtų parlamente.

       28) Klausimas: Kokie yra esminiai skirtumai tarp TS-LKD ir liberalų?

       Atsakymas: Lietuvoje tarp valdžios partijų apskritai nėra esminių skirtumų, jų ideologija yra viena – valdžia ir savų interesų tenkinimas, ir valstybinio mąstymo nebuvimas. O ten visokie skirtumai: daugiau valstybės ar mažiau, mažesni mokesčiai ar didesni, tradicinė šeima ar netradicinė ir pan., yra tik detalės, kurios lengvai pamirštamos, kai yra naudinga pamiršti.

       29) Klausimas:Sveiki, noriu paklausti ar bijote A. Tapino?

       Atsakymas: Bijau, kad vėl neapgautų, kaip 2014 m., kai sakė: pakaskite balsavimo biuletenius ir išaugs pinigų medis.

       30) Klausimas: Kur ir kiek žadate išasfaltuoti naujų kelių?

       Atsakymas: Gaila, bet Lietuvos liaudies partija nieko nežada, nieko nedidina ir nemažina, ir man uždraudė žadėti. Žinoma, dėl uždraudimo juokauju. Aš, kaip rinkėja, į visus tuos partijų ir partinių kandidatų pažadus žiūriu, kaip į komediją, ir žinau ko tie pažadai (ne)verti. Man svarbiausia yra partijų ir kandidatų pažiūros, o ne pažadai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.