Naujausios antraštės

Oras

Apklausa

Ar reikalingi pirmalaikiai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai?

Dienos informacija (day.lt)

Vardadienį švenčia:
Atsakymai į rinkėjų klausimus. 2 dalis

       Iki spalio 7 d. zinaukarenku.lt tinklalapyje gauti 89 klausimai, visi atsakyti. Pateikiama dar viena dalis klausimų ir atsakymų.

1) Klausimas: Kaip Lietuva turėtų tvarkytis su pabėgėlių klausimu?Jei galite, pagrįskite savo nuomonę.

Atsakymas: Lietuvos liaudies partijos programoje rašoma: “Pabėgėlių reikalas Europoje sukėlė ir dar sukels sunkiai beišsprendžiamas problemas. Lietuvoje gi dar niekas neprarasta – reikia tik politinės valios. Todėl Lietuvos liaudies partija sako: ,,mes už įprastą mums etninę aplinką ir balsuosime prieš bet kokias pabėgėlių kvotas”.
       Pabėgėlių klausimas buvo svarstomas EP dar tada, kai Lietuvoje apie šią problemą nebuvo kalbama, apie tai savo nuomonę išdėsčiau straipsnyje 
http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/ar-lietuva-pakartos-vakaru-valstybiu-klaidas.d?id=59575913

        O kas iš tikro vyksta, skaityti čia http://sauksmas.lt/o-n-cetverikova-migracijos-krize-europoje-pilnai-valdoma.html

2) Klausimas:Ar sieksite įvesti dvigubą pilietybę ir taip išlaikyti emigrantų ryšį su Lietuva bei apsaugoti šalį nuo išnykimo?

Atsakymas: Ne. Pilietybė yra asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, kuris grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Kaip emigrantas gali vykdyti pareigą mokėti mokesčius valstybei, kaip jis atliks valstybės gynimo pareigą, o jeigu karas iškils tarp valstybių, kurios pilietybes turi, tai kurią valstybę gins. 
       Lietuvos liaudies partijos programoje apie dvigubą pilietybę rašoma: 13.1. dviguba pilietybė diskriminuoja liekančius gyventi Lietuvoje; 13.2. antros pilietybės suteikimas emigrantui – savotiška premija ir skatinimas palikti Tėvynę; 13.3. pilietybė – tai santykis su valstybe, su teisėmis ir pareigomis (pavyzdžiui, esant dvigubai pilietybei, kuri valstybė šauks į kariuomenę?) 13.4. pilietybė – santykis su valstybe, savo esme panašus į santykius su tėvais. Gimdytojų mes negalime pasirinkti ir jų negali būti daug. Dvi ar daugiau pilietybių – tai tas pats, kaip daugpatystė ar daugmotinystė; 13.5. problemos, atsirandančios dėl emigrantų ir jų vaikų santykių su Lietuvos valstybe turi būti sprendžiamos įvedus ,,Lietuvio kortą“.

3) Klausimas:Kokių imsitės priemonių sumažinti diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos?

Atsakymas: Šviesti seksualines mažumas, jas mokyti kaip joms derėtų elgtis visuomenėje, etikos ir kultūros, kad savo poelgiais nešokiruotų žmonių, aiškinti seksualinių mažumų atstovams, kad jie yra tokie pat žmonės, todėl neturėtų reikalauti sau daugiau dėmesio ir teisių nei turi normalios seksualinės orientacijos žmonės.

4) Klausimas:Filosofinis klausimas. Platonas teigia, jog geriausia valdymo forma yra aristokratija. Ne paveldėjimo aristokratija ar monarchija, o nuopelnų aristokratiją — t. y. geriausių ir išmintingiausių valstybės žmonių valdymas. Šie žmonės turėtų būti išrinkti ne piliečių balsavimu, o per kooptacijos procesą. Ar sutinkate su šia idėja? Kaip manote, ar esant tokiai valdymo formai gebėtumėte patekti į valdančiosios aristokratijos gretas?

Atsakymas: 21 amžiuje gyvename, o mes vis senovės filosofais ir mąstytojais, kurie daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų gyveno, vadovaujamės, ar šiais laikais nėra mąstytojų. Jeigu Platonas atsikeltų ir pagyventų šiais laikais, tai tikrai jis kitaip galvotų. Man geriausia valdymo forma yra tiesioginė demokratija ir tai įrodo Šveicarijos pavyzdys, kurioje yra pusiau tiesioginė demokratija.

5) Klausimas:Kaip manote, kurios dabartinės partijos yra populistinės? Norėčiau argumentuoto atsakymo. Ačiū.

Atsakymas: Pagal rinkiminius pažadus visas partijas, išskyrus Lietuvos liaudies partiją, kuri deklaruoja, kad rinkimuose turi būti konkuruojama ne pažadais, bet pažiūromis, galima priskirti populistinėms. Bet populizmo viršūnė yra Antikorupcinė koalicija, kuri tik mėto šūkius, tai yra veikia rinkėją per emocijas, meluoja, kad įveiks tūkstančius metų egzistuojančią žmonijos problemą, bet nesigirdi rimtų priemonių, kaip įveikti šią žmogaus silpnybę ir mirtiną nuodėmę - gobšumą. Kinijoje valdininkus masiškai baudžia mirties bausme ir vis tiek atsiranda norinčių pasipelnyti.

6) Klausimas:Ką manote, ar kandidatams į LR Seimą turėtų būti nustatytas privalomo aukštojo mokslo diplomo ir bent dviejų užsienio kalbų (nebūtinai anglų ir rusų) reikalavimas?

Atsakymas: Aš seniai kalbu, kad kandidatams turi būti keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Kažkada ir aš buvau iškėlusi mintį, kad reikia aukštojo išsilavinimo, bet dabar abejoju, nes klausimas ar toks reikalavimas nepažeis piliečio teisių, kitas dalykas, kad būna, jog aukštasis diplomas nieko nereiškia, neturintis diplomo žmogus būna labiau apsišvietęs ir protingesnis nei turintis. Todėl manau, kad kandidatai turėtų išlaikyti testus: teisės, ekonomikos, politologijos, istorijos, logikos, ir tik išlaikę turėtų teisę kandidatuoti. 
       Manau, kad seimo nariui kalbų mokėjimas yra gerai, bet nėra būtinas, nes jis nėra nei vertėjas, nei diplomatas. Įstatymų leidybos darbą galima gerai atlikti ir visai nemokant kalbų, darbui su teisės normomis labiausiai reikalingos teisinės žinios. 

7) Klausimas:Matematiškai 2+2=4, ir 2*2=4. Kodėl valstybinėse institucijose šios dvi išraiškos įgyja skirtingus atsakymus?

Atsakymas: Kas mokėsi aukštosios matematikos, gerai žino, kad 2+2 ir 2×2 nebūtinai lygu 4, nes dvejetai gali būti įvairaus svorio, dydžio. Žinoma, valstybės institucijų darbuotojai to ko gero nežino, jie tikriausiai vadovaujasi neprofesionalumu.

8) Klausimas:Kokių konkrečių veiksmų imtumėtes, kaip atsaką į Astravo AE statybą?

Atsakymas: Veiksmų turėjo imtis 2008-2012 m. Seimas ir A.Kubiliaus vyriausybė, taip pat prezidentas. 2010 m. buvo sudaryta AE statybos sutartis tarp Baltarusijos ir Rusijos. Pačioje šio projekto užuomazgoje Lietuvos valdžia turėjo nesutikti, kad netoli Lietuvos būtų statoma AE. Dabar, kai traukinys yra pajudėjęs, jo niekas nesustabdys. 
       Lietuva turi Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, reikalinga su Baltarusija sudaryti kuo palankesnę sutartį ir užsitikrinti pigią elektros energiją iš Baltarusijos AE. Tik bėda, kad tikriausiai bus, kaip visus 27 metus, svarbiau politika ir nesąmonės, o ne Lietuvos interesai. Per kvailą ir kenkėjišką politiką, kaip, pavyzdžiui, „mes Ivano prie vamzdžio neprileisime“, Lietuva yra praradusi tikriausiai jau ne milijonus, bet milijardus litų. Deja, politikai už padarytus nuostolius Lietuvos valstybei neneša ne tik materialinės, bet ir politinės atsakomybės, jie toliau išrenkami ir toliau kenkia valstybei. 

       Atsakymo papildymas. Pagal kandidatų atsakymus į šį klausimą susidariau nuomonę, kad Lietuvoje kai kurios politinės jėgos kovoja prieš Baltarusijos AE ne dėl jos saugumo, bet dėl to, kad apsaugotų Vakarų rinką nuo pigios elektros energijos. Vakarai uždarė Ignalinos AE, norėdami sunaikinti pigios elektros energijos tiekėją. Juk tas pats ir Baltarusijos atveju – pigi elektros energija sužlugdytų Vakarų brangios elektros energijos gamintojus.

9) Klausimas: Sveiki. Ar kada nors keisis požiuris i valstybės valdomas imones?Kad kai valstybinė imonė nesusitvarko,reikia perduoti privačiam verslui,ko pasekoje visą komunalinį aptarnavimo sektorių perdavėme pelno siekiančioms organizacijoms.Ko pasekoje valstybė moka kompensacijas ,nes žmonės nesugeba sumokėti už paslaugas ir tai vėl patenka i privatininko kišenę.(Dvigubas apmokestinimas).Beabejo visi puikiai žinome kaip tai yra daroma.Ka privačiame versle kiti žmonės?Ka jie protingesni?Daugiau išsilavine?

Atsakymas: Lietuvos liaudies partija pasisako, kad gyvybiškai svarbios ūkio šakos turi priklausyti valstybei. Visos kitos partijos naikino valstybės įmones, ypač liberalai stengiasi kuo daugiau valstybės įmonių perduoti privačiam verslui. 
       Manau, kad valstybė turi ne mažinti savo įmonių skaičiaus, bet net didinti, pati tapti investuotoja ir kurti valstybines pramonės ir žemės ūkio įmones, nes tai naudinga valstybei, tai ne tik darbo vietos, bet ir uždirbtų pinigų, kurie galėtų būti skiriami socialinėms reikmėms. Jeigu yra kokios nors valdymo problemos valstybės įmonėse, galbūt dirbantiems didelėse įmonėse reikėtų suteikti dalį akcijų, visiems po vienodą, kad visi turėtų vienodą sprendimo teisę, kurių nebūtų galima parduoti, bet už kurias gautų dalį uždirbto pelno, ir kurios leistų kontroliuoti įmonės valdymą. 

10) Klausimas: Sveiki, turiu klausimą: kaip įmanoma sumažinti PVM mokęstį nuo 21 procento iki 5 procentų per ketverius metus?

Atsakymas: Pažiūrėkime į 2016 m. biudžetą. Didžiausią dalį pajamų sudaro pridėtinės vertės mokestis: valstybės biudžete šis mokestis yra 37,9 proc., bendrai valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose – 32,3 proc. Kiti mokesčiai, kurie yra svarbūs biudžetų dydžiui yra akcizai, gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis. Kurį iš šių mokesčių galima būtų padidinti, kuris kompensuotų pridėtinės vertės mokesčio praradimą, ir ar yra galimybė, reikėtų žiūrėti specialistams. Tam tikrą dalį sudaro kiti mokesčiai ir kitos pajamos. Galbūt šioje vietoje yra galimybės valstybei gauti kažkiek daugiau. Europos Sąjungos parama atitinkamai sudaro 26,1 proc. ir 22,3 proc. visų pajamų. Kai nustos ES teikti paramą, iš kur bus paimami 2,1 mlrd. eurų? Todėl gerai būtų, jeigu po ketverių metų nereikėtų dar mokesčių didinti. Žinoma, yra kitas kelias, mažinti, bet tuo pačiu naikinti daugelį valstybės tiekiamų nemokamų paslaugų, tai yra dar labiau tolti nuo socialinės gerovės valstybės. Dar vienas būdas, susidedantis iš keleto priemonių – tai progresinių mokesčių įvedimas ir valstybė turi tapti aktyvia ūkio dalyve, investuojančia į pramonę ir žemės ūkį, kurie gamintų didelę pridėtinę vertę duodančią produkciją.

11) Klausimas: Sveiki.Visi kalba apie valstybės kurimą ,šeimą ir žmogu.Problema yra kaip pilietis moka 10 metų valstybei mokesčius ir negauna savo vaikui vietos i valstybinį darželį, o yra priverstas už puse ar trečdalį algos atiduoti privačiam sektoriui ir bijo pagalvoti apie dar vieną atžala .Kaip jus ketinate gelbėti šeimas nuo emigracijos dėl finansinio nepritekliaus?Kaip jus išsaugosite Lietuvą kaip valstybę jei šeimos modulis griūna dėl valstybės nesirupinimu ir investyciją i savo piliečių populiaciją?

Atsakymas: Rinkėjai pasirenka liberalus (tai nebūtinai reiškia partijos pavadinimą, visos Lietuvos didžiosios partijos daugiau ar mažiau turi liberalizmo), o tai reiškia mažiau valstybės ir daugiau privačios nuosavybės. Jeigu toliau bus renkamos dešiniosios partijos, tai valstybinės nuosavybės tik dar labiau mažės, Seime bus priimami turtingiesiems palankūs įstatymai, didinantys socialinę atskirtį, savivaldybėse- sprendimai dėl privačių, o ne valstybės darželių finansavimo. Viskas priklauso nuo rinkėjų: kai rinkėjas išmoks rinktis pagal pažiūras, o ne pagal gražius pažadus, ir rinksis kairiąją, o ne dešiniąją ideologiją turinčias partijas, tada ir keisis situacija į teigiamą pusę.

12) Klausimas:Kodėl dirbant su verslo liudijimu ligos atveju nemokamas biuletenis?

Atsakymas: Todėl, kad dirbantieji su verslo liudijimu žmonės nemoka ligos draudimo įmokų, todėl nėra apdrausti šiuo draudimu, gali nemokamai lankytis poliklinikoje ar gydytis ligoninėje, bet negauna nedarbingumo pašalpos. Tačiau yra savanoriškas draudimas tiems, kurie nėrą privalomai draudžiami ligos socialiniu draudimu.

13) Klausimas:Kodėl dirbant su verslo liudijimu stažas skaičiuojamas puse etato? Kaip užsidirbti pensijai?

Atsakymas: Todėl, kad dirbant pagal verslo liudijimą mokamos mažesnio socialinio draudimo įmokos, ir žmogus draudžiamas tik pagrindinei pensijos daliai. Bet galima dar savanoriškai draustis socialiniu pensijų draudimu senatvės pensijai gauti.

14) Klausimas:Privačių skolų išieškojimo bendrovių veiklos sąlygos ir tvarka įstatymu nėra sureguliuoti. Įstatymai neįtvirtina jokių reikalavimų skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių steigimuisi, jose dirbantiems asmenims, darbo metodams, tarifams. Ką manote apie vartotojų interesų apsaugos požiūriu skolų išieškojimo įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų visų ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas teikiančių subjektų veiklos sąlygas ir tvarką? Kaip pažaboti skolų išieškojimo įmonių lupikavimą? Ačiū

Atsakymas: Manau, kad skolų išieškojimo veiklą vis tik reikėtų teisiškai ir aiškiai reglamentuoti konkrečiame skolų išieškojimo įstatyme, kuriame ir būtų išspręsti jūsų pateikti klausimai. Veiklą turėtų prižiūrėti atitinkamos institucijos. Kandidatai, tapę Seimo nariais, turėtų nepamiršti šio klausimo ir sutvarkyti skolų išieškojimo veiklą.

15) Klausimas:Kaip mažinti atotrūkį tarp valdžios institucijų ir piliečių?

Atsakymas: Tobulinti viešąjį valdymą, pasinaudojant kitų valstybių gerąja praktika piliečių aptarnavimo srityje. Taip pat reikia tobulinti atskaitomybę piliečiams, turi būti pateikiama informacija apie institucijų veiklą, veiklos rezultatus, institucijų veikla turi būti skaidri. Visuomenės įtraukimas į visiems svarbių klausimų priėmimo procesą, viešas aktualių klausimų svarstymas, siekiant surasti geriausią sprendimą. Geriausia priemonė piliečiams įtraukti į viešąjį valdymą yra tiesioginė demokratija.

16) Klausimas: 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų viršūnių susitikime pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 (DVD, The 2030 Agenda for Sustainable Development). Kaip įgyvendinsite DVT darbotvarkę Lietuvoje: kokius išskirsite prioritetus ir kaip užtikrinsite tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą (tame tarpe ir užtikrinti finansavimą vystomajam bendradarbiavimui, siekiant atitikti ES kriterijus bent 0,33 proc. nuo BVP)?

Atsakymas: Nereikia ir Jungtinių Tautų darbotvarkių, ir taip aišku, kad reikia: 1 ir 2) mažinti visų formų skurdą, kad žmonėms būtų suteiktos reikiamos pajamos, kad nereikėtų badauti ir galėtų vartoti tinkamą maistą, kad reikia skatinti žemės ūkio vystymąsi. Tam reikia įvesti progresinius mokesčius, kurie teisingiau paskirstytų pajamas ir mažintų skurdą. Žemės ūkio vystymas platus klausimas ir reikalaujantis daug priemonių, todėl čia nerašysiu; 3) visuotinis ir kokybiškas mokymas, skatinimas mokytis visą gyvenimą. Pirmiausia, mokslas turi būti nemokamas, bet tam reikalinga kita ekonominė ir socialinė santvarka, kurioje ne pelnas yra svarbiausia, visuomenė, kurioje yra solidarumas. Visa kita taip pat plati tema; 4) sveikos gyvensenos užtikrinimas ir gerovės skatinimas visiems nepriklausomai nuo amžiaus. Sveiką gyvenseną sudaro: žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba; fizinis aktyvumas, sveika aplinka, streso kontrolė, profilaktinis sveikatos tikrinimas, asmens priežiūra. Daug kas priklauso ir nuo pačio žmogaus pastangų; 5) lyčių lygybės skatinimas, teisių ir galimybių plėtimas moterims ir mergaitėms. Lietuvoje reikia keisti visuomenės sąmonę, o tai ilgas, daug metų apimantis procesas, turi išaugti nauja karta; 6) vandens prieinamumas ir racionalus vandens išteklių naudojimas, sanitarinės priemonės visiems. Lietuvoje vandens netrūksta, bet yra vietų, kai vanduo neracionaliai naudojamas. Pavyzdžiui, ar yra gerai, kai požeminį vandenį, kuris yra išvalytas filtruose, dezinfekuotas, naudoja gatvių, želdinių laistymui. Siūlysiu įstatymo pataisą, kad būtų uždrausta geriamąjį vandenį naudoti gatvių laistymo tikslams. Sanitarinių priemonių prieinamumas priklauso nuo to, kaip žmonės valstybėje gyvena, ar yra mažas, ar didelis skurdas; 7) visiems suteikti prieigą prie nebrangių, patikimų, tvarių ir šiuolaikinių energijos šaltinių. Jeigu atsisakome pirkti pigią elektros energiją iš busimos Baltarusijos AE, nes reikia kovoti už Vakarų interesus, kad į jų rinką nepatektų pigi elektros energija iš Baltarusijos ir nenukonkuruotų jų elektros gamintojų, tai, vadinasi, šio punkto Lietuva nevykdo; 8) skatinti nuolatinį, visaapimantį ekonomikos augimą, visišką ir našų užimtumą, ir deramą darbą visiems. Dėl užimtumo, tai reikėtų pasimokyti iš Baltarusijos, kurioje nedarbas, nors 2016 metais ir išaugo, bet oficialus skaičius gegužės pabaigoje buvo 1,1 proc. nuo ekonomiškai aktyvių gyventojų. Nedarbą ten išsprendžia aktyvus valstybės dalyvavimas ūkyje, valstybė aktyviai investuoja ir dalyvauja gamyboje. Lietuvoje valstybė taip pat turi tapti aktyvia ūkio dalyve, kuriančia pramonės ir žemės ūkio įmones, kuriose būtų pritaikytos inovacijos, ir kurios gamintų didelę pridėtinę vertę turinčius produktus. Tas pats ir 9 punktui; 9) kurti tvirtą infrastruktūrą, garantuoti visuotinę ir darnią industrializaciją ir inovacijų diegimą; 10) nelygybės šalių viduje ir tarp šalių sumažinimas. Manau, kad Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystės sutartis ( TTIP ) tik padidins nelygybę, todėl tiek aš, tiek Lietuvos liaudies partija pasisako prieš šią sutartį; 11) užtikrinti miestų ir miestelių atvirumą, saugumą, gyvybingumą ir darnumą; 12) užtikrinti racionalų vartojimo ir gamybos modelį. Kapitalizme, kuriame svarbiausia yra pelnas, tai yra neįgyvendinama. Turi būti keičiama santvarka, kurioje pelno siekimas ir kapitalo kaupimas taptų nereikalingais, kurioje būtų teisingas sukurto turto padalinimas, ne taip kaip yra dabar – vienas turi milijonus, o dauguma skaičiuoja centus. Žinoma, atskiri žmonės gali racionaliai vartoti, bet jų pastangos nieko nereiškia, tai tik vandens lašas jūroje. Bet kas nutiktų esant kapitalizmui, jeigu visi racionaliai pradėtų vartoti: sumažėtų prekių ir paslaugų paklausa, o tai reiškia, kad augtų nedarbas ir skurdas, ir visi ankstesni punktai būtų neįvykdomi; 13) skubių priemonių siekiant kovoti prieš klimato kaitą ir jo padarinius priėmimas. Tokia kova mažai kuo skiriasi nuo kai kurių žmonių kovos su actu prieš „chemtreilus“. Ji reikalinga tik asmenims, kurie nieko kito nesugeba tik liežuviais malti, vaizduoti kokie jie svarbūs, ir pasipinigavimui iš valstybių ar net gamybos konkurentų susilpninimui ir išstūmimui iš rinkos. Žmogus ir jo veikla yra per menki, kad sugebėtų keisti klimatą, žmogus per daug susireikšmina, kai mano, kad jis gali įtakoti žemėje vykstančius natūralius gamtos procesus; 14) vandenynų, jūrų ir jūrų išteklių išsaugojimas ir racionalus naudojimas dėl darnaus vystymosi; 15) sausumos ekosistemų apsauga, atstatymas ir skatinimas racionaliai naudoti, racionaliai valdyti miškus, kova prieš dykumų atsiradimą, sustabdymas ir pasukimas atgal žemės degradavimo proceso ir biologinės įvairovės nykimo proceso sustabdymas; 16) skatinti taikių ir atvirų visuomenių kūrimą darniam vystymuisi, prieigos prie teisingumo visiems garantavimas ir efektyvių, atskaitingų ir grindžiamų aktyviu dalyvavimu visų lygių institucijų sukūrimas. Kuo valstybėje mažesnis skurdas, tuo yra daugiau demokratijos ir teisingumo; 17) darnaus vystymosi pasiekimo priemonių stiprinimas ir pasaulinės partnerystės darbo mechanizmų aktyvinimas darniam vystymuisi. 
       Labai trumpai apžvelgiau darbotvarkės tikslus, kai kuriuos pakomentavau. Kai kurie punktai yra labai platūs, ypač aplinkos apsaugos klausimais, reikalaujantys kompleksinių priemonių, todėl čia reikėtų daug prirašyti.
       Kuo mažiau Lietuva švaistys pinigų įvairiems tuštiems tarptautiniams bendradarbiavimams, tuo bus naudingiau. 

17) Klausimas:Sveiki, norėčiau paklausti: jei būtumėte JAV pilietis, turintis balsavimo teisę, už ka balsuotumėte artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose? Ačiū.

Atsakymas: Nelabai matau už ką ten balsuoti, rinkčiausi iš dviejų blogybių mažiausią - D.Trumpą.

18) Klausimas:Kaip manote, kokia Lietuvos vizija? Kaip įsivaizduojate Lietuvą po 100 metų? Kokį bendrą sutarimą dėl Lietuvos vizijos turėtų prieiti visos Lietuvos partijos? Kuo mes, kaip šalis galime išsiskirti bendrame pasaulio kontekste?

Atsakymas: Žiūrint pagal tai, kas dabar vyksta, tai po 100 metų Lietuvos valstybės nebus, šios žemės neaišku kam priklausys, ir gyvens čia daugiausiai juodaodžiai. 
       Niekuo mes neišsiskiriame, tik labai norime išsiskirti, analogiškai, kaip būna vaikai daro visokias nesąmones, kad tik atkreiptų vyresniųjų dėmesį, kad tik jie pagirtų. 
       Partijos galėtų susitarti save likviduoti, kad daugiau nebekenktų Lietuvai. 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.