Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Peticija dėl referendumo paskelbimo

     I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją dėl referendumo paskelbimo (2018-09-10 d.)

      Siūlau Seimui paskelbti referendumą dėl Konstitucijos straipsnio 9 straipsnio keitimo kartu su referendumu dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Prašau šį kreipimąsi pripažinti peticija.

       Kreipimosi priežastis ir tikslas – pakeisti Konstitucijos 9 straipsnį, kad Lietuvoje apie demokratiją ir demokratinį valdymą būtų rašoma ne tik Konstitucijos straipsniuose, bet demokratinis valdymas realiai veiktų ir Tauta aukščiausią suverenią galią galėtų vykdyti tiesiogiai, kaip tai nurodyta Konstitucijos 4 straipsnyje.

       Pateikiamas referendumui siūlomas Konstitucijos 9 straipsnio keitimas:

“1) Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami nacionaliniu referendumu.

Įstatymo nustatytais atvejais nacionalinį referendumą skelbia Seimas.

Nacionalinis referendumas taip pat skelbiamas, jeigu to reikalauja įstatymo nustatytas piliečių, turinčių rinkimų teisę, skaičius:

a) konstitucinis referendumas, reikalaujant ne mažiau kaip 75 tūkstančių piliečių. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 18 mėnesių terminas;

b) paprastas referendumas, reikalaujant ne mažiau kaip 50 tūkstančių piliečių. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 9 mėnesių terminas.

2) Administracinių teritorinių vienetų klausimai sprendžiami vietos referendumu. Vietos referendumą skelbia savivaldybės taryba arba meras savo iniciatyva, arba reikalaujant ne mažiau kaip 5 procentams piliečių, turinčių rinkimų teisę ir gyvenančių atitinkamoje teritorijoje. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 12 mėnesių terminas.

Prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai vietos referendumas yra draudžiamas.

Referendumu priimtos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas gali būti pakeisti ar panaikinti tik referendumu.

Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.“

Siūlymo paaiškinimas.

      Pagal Konstitucijos 4 straipsnį „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“, tačiau Lietuvoje veikia tik atstovaujamoji demokratija. Nuo 1989 m., kai buvo priimtas Referendumo įstatymas, piliečiai turi tik teorinę galimybę pareikalauti, kad būtų paskelbtas referendumas, kadangi Konstitucijos 9 straipsnyje yra nustatytas be galo didelis piliečių skaičius, kuris reikalingas, kad referendumas būtų skelbiamas. Kitose valstybėse reikalaujamas piliečių skaičius yra daug mažesnis:

  • Šveicarija: konstituciniam referendumui paskelbti reikia 100 tūkst. piliečių parašų (Lietuvai pritaikius Šveicarijos pavyzdį, reikėtų 33,1 tūkst. piliečių parašų), kitiems referendumams – 50 tūkst. (Lietuvoje reikėtų 16,56 tūkst. parašų), gyventojų skaičius 8,45 mln.;
  • Italija: 500 tūkst. piliečių parašų, gyventojų skaičius 59,8 mln., tai yra 0,84 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus (Lietuvoje reikėtų 23,4 tūkst. parašų);
  • Baltarusija: 450 tūkst. piliečių parašų, gyventojų skaičius 9,46 mln., tai yra 4,76 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus (Lietuvoje reikėtų 133,2 tūkst. parašų);
  • Rusija: 2 mln. piliečių parašų, gyventojų skaičius 143,4 mln., tai yra 1,39 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus (Lietuvoje reikėtų 39,1 tūkst. parašų);
  • Vengrija: 200 tūkst. piliečių parašų, gyventojų skaičius 9,79 mln., tai yra 2,04 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus (Lietuvoje reikėtų 57,2 tūkst. parašų);
  • Lietuva: 300 tūkst. piliečių parašų, gyventojų skaičius 2,8 mln., tai yra 10,7 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus.

      Kaip rodo kitų valstybių reikalavimai, siūlyme pateikti skaičiai yra net per dideli, todėl Seimas savo iniciatyva referendumui gali pateikti mažesnius skaičius nei siūloma peticijoje.

      Ilgesnis laiko tarpas referendumo iniciatyvai nei numatyta Referendumo įstatyme reikalingas ne tik parašams surinkti, bet ilgiau trunkanti iniciatyva leis rinkėjams geriau įsigilinti į referendumui pateikiamų klausimų esmę, surinkti reikiamą informaciją, kuri reikalinga priimti teisingam sprendimui referendume. Lietuvoje yra labai bloga praktika, jog viskas daroma labai greitai – rinkimai ir referendumai vykdomi skubotai, nesuteikiant laiko rinkėjams įsigilinti, susivokti, išsidiskutuoti, gerai apgalvoti prieš priimant sprendimą.

      Veikianti ir stipri tiesioginė demokratija, įgyvendinama referendumais, reikalinga ir yra naudinga, kadangi:

     1. Tiesioginė demokratija papildo ir sustiprina atstovaujamąją demokratiją, padidina atstovavimo laipsnį ir padaro ją efektyvesne, tuo pačiu padidina parlamento autoritetą ir žmonių pasitikėjimą juo.

      Esant tiesioginei demokratijai įstatymų leidyboje vyksta konkurencija tarp žmonių, kurie nėra politikai, ir politikų. O tokia konkurencija, kaip ir konkurencija bet kurioje kitoje srityje yra naudinga, kadangi padeda pagerinti įstatymų leidybą, praturtina informacija bei naujomis idėjomis.

      Tiesioginė demokratija padidina deputatų atsakingumą priimant sprendimus, kurio labiausiai trūksta ne tik Lietuvos politikams, bet ir visų valstybių, kuriose veikia tik atstovaujamoji demokratija arba tiesioginė demokratija yra silpna, politikams. Bet ji padidina ne tik politikų atsakingumą, tačiau ir piliečių atsakingumą už savo valstybę, už savo miestą, kadangi referendumai įpareigoja juos dalyvauti sprendimų priėmime, analizuoti informaciją, mąstyti, kad priimtų protingą sprendimą, nes už sprendimo kokybę jau patys piliečiai turės atsakyti ir nebus ką apkaltinti, jog kažkas priėmė valstybei ar miestui netinkamą, žalingą sprendimą.

      2. Tiesioginė demokratija yra pati veiksmingiausia kovos prieš korupciją priemonė.  

      Per kiekvienus rinkimus kandidatai ir partijos žada kovoti prieš korupciją, bet tai lieka tik pažadais. Kad kovos prieš korupciją pažadas būtų įgyvendintas, tereikia padaryti, jog Lietuvos valstybėje ir savivaldybėse veiktų stipri tiesioginė demokratija. O tam reikia sumažinti Konstitucijos 9 straipsnyje nurodytą piliečių skaičių ir įteisinti vietos referendumą.

      3. Tiesioginė demokratija leidžia priimti sprendimus, kurie užtikrina didžiosios dalies visuomenės interesus. Esant tik atstovaujamajai demokratijai paprastai atstovaujami tik gerai organizuotų ir pinigų turinčių grupių siauri interesai. Atstovaujamoji demokratija, kai nėra tiesioginės demokratijos, sudaro sąlygas oligarchiniam valdymui.

      4. Tiesioginė demokratija užkerta kelią valstybės ir savivaldybių biudžeto pinigų netaupiam naudojimui.

      2001 metais Felsas ir Kirhgasneris išanalizavo kokią įtaką turėjo privalomi finansiniai referendumai Šveicarijos 26 kantonų išlaidoms nuo 1986 m. iki 1997 m. Nustatyta, kad esant toms pačioms sąlygoms kantonuose, kuriuose vyko finansiniai referendumai, išlaidos buvo mažesnės (6,5 proc.) nei kituose kantonuose.

       Finansiniai referendumai didelę įtaką turi ir biudžeto įsiskolinimui. Išanalizavus 131 stambias Šveicarijos komunas, nustatyta, kad bendra biudžeto skola skaičiuojant kiekvienam gyventojui yra 45 procentais mažesnė miestuose, kuriuose vyksta finansiniai referendumai lyginant su miestais, kuriuose nėra tokių referendumų.  

       Atlikus JAV valstijų tyrimą, gauti analogiški rezultatai. Nustatyta, kad valstijos, kuriose dėl kiekvienos paskolos reikalingas referendumas, biudžeto įsiskolinimas yra 33 proc. mažesnis nei valstijose, kuriose veikia tik atstovaujamoji demokratija.  

      Taip pat nustatyta, kad nebūtina, jog referendumai vyktų, vien tik referendumo instituto egzistavimas drausmina politikus.

       5. Referendumuose rinkėjas balsuoja atsakingai, vadovaudamasis savo gyvenimiška patirtimi, kuri yra labai svarbi, priimant sprendimus, priima racionalius sprendimus, kadangi skirtingai nuo deputatų, balsuoja slaptai ir neturi už savo balsavimą atsiskaityti partijai, parlamento frakcijai. Rinkėjas balsuoja, galvodamas apie savo ir savo šeimos interesus, žiūrėdamas toli į ateitį. Jis negalvoja apie greitą naudą, kurią gaus už konkretų balsavimą. Jeigu rinkėjo matymas yra toli į priekį, tai deputato matymas paprastai yra siauras, apsiriboja kadencijos laikotarpiu, deputatui svarbu, kad priimtas sprendimas leistų būti vėl išrinktam, nevertinant tai, kad ateityje jis pridarys žalos valstybei.

       Tiesioginė demokratija gali išspręsti daugelį valstybės ir savivaldybės problemų, todėl būtina, kad valstybėje veiktų tiesioginė demokratija, o ypač reikalinga, kad Konstitucijoje būtų įteisintas vietos referendumas, kadangi jame sprendžiami klausimai gyventojams yra patys artimiausi, reikalingiausi ir geriausiai suprantami, nes jie yra artimai susiję su jų gyvenimu, paprastai tai yra ūkinio pobūdžio klausimai, kuriems labiausiai reikalinga gyventojų gyvenimiška patirtis ir išmintis.  

      1989-11-03d. priimtame Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme buvo nuostata, kad referendumu priimtas įstatymas ar kitas sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas referendumu. Tai buvo gera apsauga, kad Tautos, kaip aukščiausių teisių visumos turėtojos ir vienintelio valstybinės valdžios šaltinio, valios, išreikštos referendume, lengvai nepakeistų ar nepanaikintų jos išrinkti atstovai. Tai yra šia nuostata patvirtinama, kad Tauta yra tikras, o ne „popierinis“ suverenas, kaip yra dabar.

       Seimui siūlau pagalvoti ar nevertėtų papildyti galinčių skelbti referendumą subjektų sąrašą, tai yra papildyti, kadreferendumą galėtų skelbti ne tik Seimas, bet ir Prezidentas:

 „Įstatymo nustatytais atvejais nacionalinį referendumą skelbia Seimas arba Prezidentas.“

       Kadangi Prezidentą, kaip ir Seimą, renka piliečiai, tai Prezidentas taip pat galėtų turėti galimybę svarbiais klausimais kreiptis į piliečius, kad jie referendume pasakytų savo nuomonę.

                                II. Seimo Peticijų komisijos atsakymas (2018-09-28 d.)

2018-10-13

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas