Peticija dėl politinių partijų finansavimo

                                 I. Siūlymas Peticijų komisijai (2018-09-10 d.)

       Siūlymo tikslas yra, kad būtų panaikinta iš vadinamųjų komunizmo laikų perimta ir pritaikyta dabartinėje Lietuvoje privilegija.

      Siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, išbraukiant 2 punktą (”valstybės biudžeto asignavimai”)ir dalį išdėstyti taip:

1. Politinės partijos finansavimo šaltiniai yra tik:

1) politinės partijos nario mokesčiai;

2) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;

3) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, paskolos politinei partijai;

4) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;

5) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;

6) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti.

       Taip pat atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo ir kt. teisės normas, kurios susijusios su siūlomu pakeitimu.

Keitimo reikalingumo paaiškinimas.

           Nedidelė apklausa Facebook‘o grupėje „Tautos dabartis- Nauja karta- Politiškai aktyvi visuomenė“ rodo, kad žmonės pasisako prieš politinių partijų finansavimą iš valstybės biudžeto: 53 žmonės nepritaria finansavimui iš biudžeto, 10 žmonių pritaria. Manau, kad panašus pritariančių ir nepritariančių procentas būtų apklausus daugiau žmonių. O jeigu būtų apklausti nepartiniai, kurie yra nesuinteresuoti asmenys, tai galima numanyti, jog pritariančiųjų skaičius dar labiau sumažėtų.

      Pagal „Vilmorus“ tyrimą, kuris atliktas 2018 m. birželio 8 – 17 d. (namuose apklausta 1034 pilnamečių žmonių), politinėmis partijomis pasitiki tik 6 proc., nepasitiki 65,4 proc. Todėl suprantama kodėl dauguma žmonių nepritaria politinių partijų finansavimui iš valstybės biudžeto.

      Pagal apibrėžimą politinė partija – tai žmonių grupė, kuri turi bendrus politinius idealus, siekia tų pačių politinių tikslų ir yra susibūrusi į organizaciją, skirtą šiems idealams ginti bei įgyvendinti.

      Partijos nėra socialiai remtinos organizacijos, jos turi ne tik dirbančių ir gerai uždirbančių narių, bet ir milijonierių, todėl partijų nariai gali mokėti politinės partijos nario mokestį, o skirti vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį ar politinės kampanijos laikotarpiu aukoti partijos politinei kampanijai finansuoti gali bet kurie asmenys, kurių pažiūras, interesus politinė partija atstovauja. Šie finansavimo šaltiniai yra pakankami, jeigu partijos tinkamai atlieka savo funkcijas, nurodytas partijos apibrėžime.

      Taip pat politinė partija nėra valstybės aparato dalis, kaip buvo Komunistų partija, todėl nesuprantama, kodėl valstybė jai turi mokėti, kodėl mokesčių mokėtojai savo sunkiu darbu uždirbtus ir sumokėtus mokesčius priversti atiduoti organizacijoms, kuriomis nepasitiki, kurios neatstovauja jų interesų. 

      Dabar Lietuvoje yra ne tarybiniai laikai, kai Komunistų partija buvo vienintelė bei viskam vadovaujanti ir finansuojama iš valstybės biudžeto, ir tuo labiau ne komunizmas, kai duodama pagal poreikius, o ne pagal darbą, indėlį kuriant valstybės ir visuomenės gerovę. Jeigu žmonės politines partijas vertina labai prastai, vadinasi, jos tinkamai neatlieka savo darbo ir funkcijų. Neatlieka ir dėl to, jog politinių partijų finansavimas iš valstybės biudžeto prisideda prie klasikinių politinių partijų, kurių esmė nurodyta apibrėžime, naikinimo. Dabar politinei partijai jau nereikia turėti ideologiją ir vadovaujantis ja siekti politinių tikslų įgyvendinimo. Į partijas buriamasi siekiant ne ginti bei įgyvendinti idealus, dirbti valstybės ir visuomenės labui, bet gauti asmeninės naudos, pavyzdžiui, gauti gerai apmokamą darbą valstybės tarnyboje. Dabartinė partija turėtų būti apibrėžiama, kaip žmonių grupė, turinti savanaudiškus tikslus, į partiją susibūrusi gauti pinigų iš valstybės biudžeto ir kitą asmeninę naudą. Norint pritraukti rinkėjų balsus dabar svarbiausia yra ne partijų pažiūros, idėjos, bet turėti pinigų savęs išreklamavimui. Su gera reklama net prasta ir netinkama prekė tampa paklausi. Po rinkimų rinkėjų praregėjimas- ir vėl reklama apsuko galvą ir apgavo.

      Politinių partijų finansavimas iš valstybės biudžeto buvo priimtas siekiant užkirsti kelią politinių partijų finansavimo neskaidrumui. Tačiau pinigų dalijimai dar niekada neišsprendė ir neišspręs finansavimo skaidrumo bei nepanaikins korupcijos, nes kuo daugiau pinigų gaunama, tuo yra didesnis jų poreikis. O ir pinigų, jų dydžio sau nusimatymas iš valstybės biudžeto, nors dauguma žmonių tam nepritaria, panašu į politinę korupciją, tik įteisintą.

      Reikalinga griežta politinių partijų kontrolė ir atsakomybė, o ne skatinimai nepažeisti įstatymų, kurie visai negarantuoja, jog politinės partijos nenorės dar daugiau pinigų nei gauna iš valstybės biudžeto. Be to, kodėl tik politines partijas galima saugoti nuo nuodėmių darymo, gal būtų galima analogiškai ir vagims duoti pinigų iš valstybės biudžeto, tikintis, jog jie daugiau nevogs.

     Finansavimo šaltinių pilnai pakanka ir be finansavimo iš valstybės biudžeto, tereikia tik sugrįžti į politinių partijų veiklą, kai buvo konkuruojama pažiūromis, idėjomis, o ne pinigais.

 

Seimo Peticijų komisijos atsakymas 

2018-11-15

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas