Apie Seimo paleidimą

     Keistas jausmas, atrodo gyvename demokratinėje valstybėje, tačiau iš tiesų nesijaučia, kad tikrąja to žodžio prasme yra demokratija. Realiai demokratijos institutai neveikia taip, kaip turėtų veikti esant demokratijai. Kas dėl to kaltas? Pirmiausia patys žmonės, sudarantys Tautą. Žmonių abejingumas, neaktyvumas, neryžtingumas, nelaisvumas ir baimė neleidžia Tautai būti aukščiausių teisių, suverenių galių visumos turėtoja. Nors 1992 m. Tauta savo suverenitetą įtvirtino Konstitucijoje, tačiau beveik dvidešimt metų Tautą sudarantys piliečiai nesijautė esantys laisvi, jie beveik nesinaudojo savo suvereniteto realaus įgyvendinimo formomis tokiomis, kaip referendumas, įstatymų peticijos teisė, įstatymų leidybos teisė.

Vis dar mumyse slypėjo ir tebeslypi  baudžiauninkiška prigimtis, neleidžianti išsilaisvinti. Paskutiniu metu piliečiai pamažu pradeda suprasti, kad niekas nesikeis valstybėje, kol jie patys nepradės norėti gyventi kitaip. Ir ne vien norėti, bet ir tuos norus įgyvendinti savo veiksmais, savo laiko ir energijos aukojimu bendriems visuomenės interesams. Todėl piliečiai pradeda vis intensyviau burtis į organizacijas, tikėdamiesi bendromis jėgomis išspręsti valstybėje susikaupusias problemas. Vienas iš pagrindinių klausimų, kuris jaudina besiburiančius žmones, yra nepatenkinamas Seimo darbas ir su tuo susijęs jo paleidimas. Taigi, kaip būtų galima paleisti Seimą? Delfi.lt konferencijoje konstitucinės teisėtyros profesorius E.Kūris pasakė, kad „sąvoka "Seimo paleidimas" Konstitucijoje išvis nevartojama“. Gerai, tegul vietoj Tautos teisės paleisti Seimą, būna - inicijuoti referendumo paskelbimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Kai kas mano, kad Tauta neturi tokios teisės, kadangi apie tokią Tautos teisę raidėmis, žodžiais ir sakiniais Konstucijoje nerašoma. Todėl jų nuomone, pirma, reikia surengti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis ši teisė būtų įtvirtinta. Tai yra visiškai klaidingas manymas. Tautos priimta Konstitucija suteikia jai suverenitetą ir jo įgyvendimo vieną iš formų – referendumą, kuriuo pagal Konstituciją sprendžiami svarbiausi valstybės  bei Tautos gyvenimo klausimai. Kažkodėl bijoma, kad klausimo tekstas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų gali užkliuti Vyriausioje rinkimų komisijoje. Tačiau, kodėl tokia formuluotė turėtų netikti šiai institucijai, kuri yra sudaryta Tautos atstovybės -Seimo, jeigu į jos įgaliojimus neįeina pateikto referendumui klausimo teksto svarstymas? Jeigu net pats Seimas, kuris yra tautos rinktas ir atstovauja Tautą, neturi teisės keisti referendumui teikiamo klausimo formuluotės. Net tuo atveju, jeigu referendumui teikiamas tekstas gali prieštarauti Konstitucijai, Seimo nariai tegali tik konstatuoti faktą ir savo išvadą paskelbti visuomenei, bet neturi teisės neskelbti referendumo. 1994 m. liepos 22 d. nutarime Konstitucinis teismas išaiškino, kokias galias Tautai suteikia turimas suverenitetas. Į Konstitucinį teismą buvo kreiptąsi dėl tuo metu veikusio Referendumo įstatymo 12 straipsnio antros dalies, kurioje buvo nustatyta: "Jeigu Seimas konstatuoja, kad  referendumui teikiamas  įstatymo nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas“. Konstitucinis teismas išaiškino: „Kai  įstatymo nuostatų projektas teikiamas  referendumui, įstatymo leidėjas yra Tauta. Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia. Referendumo įstatymo papildyto 12 straipsnio antrosios dalies nuostata, kad konstatavus referendumui teikiamo teisės akto projekto neatitikimą Konstitucijai "pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas", susieja referendumo paskelbimą su Konstitucijoje nenumatyta sąlyga  -  Konstitucijos keitimo klausimo nagrinėjimu. Ši nuostata ydinga ir dėl to, kad Konstitucijos keitimo klausimas būtų nagrinėjamas nežinant Tautos valios, kuri bus pareikšta per balsavimą dėl  pateikto referendumui teisės akto projekto. Todėl ši nuostata prieštarauja Konstitucijos 3, 4 ir 9 straipsniams“. Taigi, Konstitucinio teismo išaiškinimas patvirtino tai, kas ir taip aišku iš Konstitucijos 2-4 straipsnių: niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Todėl VRK atsisakydama registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl jos manymu netinkamo referendumu siūlomo priimti sprendimo teksto viršytų savo įgaliojimus, kuriuos jai suteikia Tautos priimta Konstitucija bei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Be to, tai būtų kėsinimasis į Tautos suverenitetą, jo ribojimas ir tai galėtų reikšti VRK pirmininko ar nario priesaikos sulaužymą. Bet, jeigu dar kas nors netiki, kad be Konstitucijos keitimo galima surengti referendumą dėl Seimo pirmalaikių rinkimų, galima pasiremti Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaru. Jame, prie 2, 3 straipsnių aiškinimo kalbama apie Tautos galių įgyvendinimą. Pavyzdžiui, prie 2 straipsnio aiškinimo rašoma: „Jeigu valstybinės valdžios institucijos neišreiškia Tautos valios ar nepateisina jos pasitikėjimo, Tauta gali nutraukti jų įgaliojimus ir turi pakankamai būdų bei priemonių savo galioms įgyvendinti. Šių būdų bei priemonių arsenalas gana didelis: nuo piketų, masinių mitingų, demonstracijų ar pilietinio nepaklusnumo akcijų iki balsavimo referendume, pavyzdžiui, už pirmalaikius Seimo rinkimus“. Komentaro 3 straipsnio išaiškinime paminėtas referendumas ne tik dėl Seimo, bet ir dėl Prezidento pirmalaikių rinkimų. 

     Pasiūlius klausimus referendumui ne kartą teko išgirsti, kad toks ar anoks referendumo klausimo formulavimas yra netinkamas, gali užkliuti registruojant iniciatyvinę grupę Vyriausioje rinkimų komisijoje. Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad referendumu sprendžiami svarbiausi valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai. Ši sąvoka apima labai įvairius valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimus. Referendumu gali būti priimami tiek konkretūs įstatymai ar jų nuostatos, tiek bendro pobūdžio nuostatos. Nei Konstitucija, nei Referendumo įstatymas jokių apribojimų referendumo siūlomiems klausimams nenustato, t.y. jokiomis sąlygomis nevaržo Tautos kolektyvinės valios ir neriboja jos suverenios galios. Pavyzdžiui, 1999 metais Seimo narių grupė inicijavo referendumą dėl Vyriausybės sutarties su JAV bendrove „Williams“ dėl Mažeikių naftos įmonės privatizavimo pripažinimo negaliojančia. Referendumas nebuvo paskelbtas, kadangi vienas iš referendumo iniciatorių grupės narių atsiėmė parašą ir dėlto paskelbimui pritruko vieno balso. Kas žino, kokią istoriją dabar turėtume, jeigu šis referendumas būtų įvykęs ir Tauta būtų pasisakiusi už Vyriausybės  pasirašytos sutarties anuliavimą. Viena tik aišku, kad šios gėdingos ir plėšikiškos sutarties anuliavimas Lietuvos valstybę galėjo apsaugoti nuo didžiulių nuostolių.

     Galime daryti išvadą, kad mes piliečiai turime visas, be apribojimų, demokratines priemones ir būdus tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį ir tik nuo mūsų pačių, nuo mūsų sugebėjimo būti laisvais bei aktyviais piliečiais priklauso ar mes tinkamai pasinaudosime turimomis aukščiausiomis teisėmis bei suvereniomis galiomis.

2010-04-02

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.