Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Energetika, kuriai nereikia kuro. Išradimai

      Ar gali būti energetika, kuriai nereikėtų kuro, ir kuri aprūpintų statinius, transporto priemones ir kitus įrengimus šiluma ir elektros energija? Verslo konsultantas, kelių knygų autorius ir išradėjas Kęstutis Usevičius teigia, jog tokia energetika yra galima. Pasak jo, aplinkoje yra energijos, tik reikia išmokti ją pasiimti. O geriausias mokytojas yra pati gamta. K.Usevičius, turintis biochemiko diplomą, aiškina, kad gamtoje egzistuoja daug pavyzdžių, gamtos dėsnių, kuriuos galima pritaikyti kuriant naujus objektus, procesus ar būdus. Jis, kaip geras mokinys, tą ir padarė bei sukūrė išradimus, kuriuos pristatė UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojams.

      K.Usevičius teigia, kad alternatyvioje energetikoje taikomi saulės kolektoriai nėra pritaikyti Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Žiemos sąlygomis, esant silpnam saulės apšvietimui ir žemoms temperatūroms, jie neveikia. Todėl, saulės kolektoriams nedirbant, reikalinga turėti papildomą energijos šaltinį, kuris pastatą aprūpintų šiluma. Išradėjas siūlo sprendimą, kurį įdiegus, saulės kolektorius galėtų dirbti esant mažam apšvietimui ir žemoms temperatūroms, t.y. naktį ir žiemą. Išradimo pavadinimas – plokštuminis šilumos kolektorius, patentas LT 5630 B. Pasak išradėjo, lauke esant -20° C šalčio, plokštuminis kolektorius gali duoti +25° C šilumą.

     Kadangi šilumos kolektorius pagamina šilumos daugiau negu reikia, išradėjas sugalvojo įrenginį, kuris perteklinę šilumą gali paversti pastovia ar kintama elektra. Išradimo pavadinimas – krūvio surinkiklis, patentas LT 5627 B.

     Įrenginys sukonstruotas taip, kad gali surinkti labai mažus elektros krūvius, juos sukaupti ir paversti elektros srove, kuri tinkama vartojimui. Elektros krūvių gavimui panaudojami savaiminiai, reikalaujantys labai mažo šilumos kiekio, dujų cirkuliavimo procesai. Pagal paskirtį šį įrenginį galima laikyti elektrine mašina arba elektrostatiniu varikliu.

     Šie du išradimai – plokštuminis šilumos kolektorius ir krūvio surinkiklis pritaikyti kitame išradime. Išradimo pavadinimas – energijos kaupimo iš aplinkos sistema EKAS ir jos pritaikymo būdai, patentas LT 5628 B.

     Išradimo pritaikymas labai platus: gyvenamieji pastatai, pramonė, žemės ūkis, transportas ir daugelis kitų, kurioms reikalingos šilumos bei elektros energijos, veiklos sričių. Išradimo įgyvendinimas suformuotų savarankišką energetiką - statiniai, transporto priemonės ir kiti įrenginiai savarankiškai apsirūpintų šiluma ir elektra. O tai reiškia, kad nebereikėtų kloti šiluminių trasų, elektros tinklų.

     Nesant elektros mašinai, kuri panaudotų perteklinę šilumą ir paverstų elektra, šilumos kaupimui išradėjas siūlo taikyti modulinį šilumos kaupiklį, patentas LT 5636 B. Kaupiklis sugeba greitai, didesniais kiekiais ir ilgai kaupti šilumą. Jo viduje esančios medžiagos ir konstrukcija leidžia sukaupti šilumos 3-5 kartus daugiau negu sukaupia vanduo. Sukaupiamos šilumos kiekis priklauso nuo medžiagos. Yra medžiagų, kurios šilumos gali sukaupti 25 kartus daugiau negu vanduo. Kaupiklio konstrukcija yra tokia, kuri leidžia jam dirbti nuolatiniu režimu – tuo pačiu metu kaupti šilumą ir atiduoti anksčiau sukauptą šilumą.

     Šilumos kaupikliams naudojamos tik sausos medžiagos, todėl erdvėje jie gali būti įrengti bet kokioje padėtyje. Tarpusavyje jie jungiami įvairiais būdais: linijiniu, plokštuminiu, erdviniu. Kaupikliai gali būti įmontuoti paslėptose namo konstrukcijose.

     Modulinis šilumos kaupiklis, kaip dar kiti trys aukščiau aprašyti išradimai, pritaikytas kitame išradime, kurio pavadinimas – uždara šilumos cirkuliavimo pastate sistema, patentas LT 5646 B. Išradimą galima taikyti pastatų šildymui. Name cirkuliuojanti šiluma kaupiama moduliniuose šilumos kaupikliuose ir nuolat grąžinama naudojimui. Šilumą mašina gali paimti iš aplinkos prie namo ir šilumą esančią namo viduje. Pavyzdžiui, lokalus vonios, virtuvės uždaras šilumos cirkuliavimo modulis ne tik grąžina panaudotą šilumą, paimdamas ją iš nuotekų, bet kartu ją sukaupia moduliniuose šilumos kaupikliuose. Tokiu būdu apie 95 proc. šilumos sugrąžinama atgal.

     Šilumai iš aplinkos paimti K.Usevičius siūlo taikyti šilumą siurbiančias kasetes. Jos gali būti padarytos iš keramikos, plastiko, metalo ir kt. medžiagų. Įvairių spalvų kasetėmis padengti  statinių paviršiai pagyvintų juos ir papuoštų.

     Šilumą siurbiančios kasetės pritaikytos kitame išradime, kuris vadinamas virsmo zondu, patentas LT 5682 B.

     Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri turi šiltą gruntinį vandenį. Išradėjas siūlo statyti kitokią terminę elektrinę negu yra dabar. Jis aiškina, kad bandymas kelti į žemės paviršių šiltą druskingą vandenį, yra netinkamas sprendimas. Panaudojus virsmo zondą, šilumą galima imti žemės gelmėse ir ten iš jos gaminti elektrą, ir iš gilumos tiekti elektrą vartotojams.

     Dar vienas išradimas, kuris turėtų būti paskelbtas liepos mėn., –universali šilumos paskirstymo pastate sistema, patentas LT 5683 B. Panaudojus šilumos kaupiklius sukurtas visai naujas šilumos paskirstymo name sprendimas. Jis tinka bet kokio dydžio ir formos pastatui.

     Išradimas, kuris bus negreit paskelbtas – šiluminis reaktorius arba išardoma, judama krosnis. Krosnyje deginant malkas paprastai pasiekiama apie +500° C. Šiluminiame reaktoriuje galima pasiekti apie +1200° C. Degimo metu susidariusiems dūmams valyti reaktorius turi specialios konstrukcijos kaminą.

     Šiluminis reaktorius gali veikti kaip šiluminis kaupiklis. Prie jo prijungiamos šiluminės mašinos.

     Dalis išradimų jau pritaikyta ir veikia. K.Usevičius turi sukonstravęs 8 skirtingas šilumines mašinas. Viena mašina, kuri yra kaip demonstracinis modelis, šilumą tiekia į išradėjo brolio namą. Kitos mašinos laukia norinčių jas įsirengti savo namuose ir išbandyti. Kiek kainuoja šiluminė mašina individualaus namo apšildymui ir karšto vandens pagaminimui? Išradėjas sako, kad mašinos kaina 150-200 m²pastatui apie 25-30 tūkst. Lt. Pagamintos mašinos gamina tik šilumą. Bet ateityje bus sukonstruota ir elektros gaminimo mašina. Kol kas jos gamybą stabdo pinigų trukumas.

     Bėgant laikui tikriausiai atsiras nauji išradimai, esami išradimai bus patobulinti. Išradėjas K.Usevičius jau turi naują idėją – sukurti gyvą namą, kuriame įdiegta protinga technika rūpintųsi pastato energetika, komfortu ir, kurio aplinka žmogui būtų jauki ir natūrali.

Pokalbis su išradėju K.Usevičiumi rašinyje "Įvykiai Japonijoje verčia susimąstyti".

2010-06-30

Komentarai

Sio isradejo daugeli isradimu

Sio isradejo daugeli isradimu gali rasti anglu ir kitom kalbom, tik perfrazuotus, be abejo. Pvz, tarybinej enciklopedijoj, man atrodo, prie saldymo masinu, yra aprasytas sio isradejo silumos kaupimo modelis (jei gerai atgaminu). reikes kada perversti dar karta ir pasitikrinti. taip pat, kas jau nesusije su isradeju, tai paskaicius patentus taip ir lieka neaisku, kas vistik yra israsta. pvz, JAV patentuose yra issamiai aprasyti tiek procesai, tiek mechanizmai, tiek pateikti apskaiciavimai ir nauda (bent jau tie 5, kuriuos esu mates, tokie buvo). Gi cia yra pasvaiciojimai su "gali buti', 'imanoma' ir pan. be jokiu konkreciu nurodymu. sakyciau, kad cia yra fantazija, kaip kas galetu buti. Sakykim, jei parasyciau, kad paemus atoma galima is jo isgauti dideli energijos kieki, tai toks pasakymas atitiktu patente pateikta informacija. Toliau, JAV (ir EU) isduoda patenta tik tuo atveju, jei prietaisas/isradimas yra surenkamas/pademonstruojamas atitinkamose nepriklausomose laboratorijose su eile kvalifikuotu liudininku. Ar Lietuvos patentu biuras ta dare? Abejoju. Todel manau, kad pateikta patente informacija yra nepakankama, kad isradima laikyti isradimu.

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas