Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Ar gali būti energetika, kuriai nereikėtų kuro, ir kuri aprūpintų statinius, transporto priemones ir kitus įrengimus šiluma ir elektros energija? Verslo konsultantas, kelių knygų autorius ir išradėjas Kęstutis Usevičius teigia, jog tokia energetika yra galima. Pasak jo, aplinkoje yra energijos, tik reikia išmokti ją pasiimti. O geriausias mokytojas yra pati gamta. K.Usevičius, turintis biochemiko diplomą, aiškina, kad gamtoje egzistuoja daug pavyzdžių, gamtos dėsnių, kuriuos galima pritaikyti kuriant naujus objektus, procesus ar būdus. Jis, kaip geras mokinys, tą ir padarė bei sukūrė išradimus, kuriuos pristatė UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojams.
K.Usevičius teigia, kad alternatyvioje energetikoje taikomi saulės kolektoriai nėra pritaikyti Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Žiemos sąlygomis, esant silpnam saulės apšvietimui ir žemoms temperatūroms, jie neveikia. Todėl, saulės kolektoriams nedirbant, reikalinga turėti papildomą energijos šaltinį, kuris pastatą aprūpintų šiluma. Išradėjas siūlo sprendimą, kurį įdiegus, saulės kolektorius galėtų dirbti esant mažam apšvietimui ir žemoms temperatūroms, t.y. naktį ir žiemą. Išradimo pavadinimas – plokštuminis šilumos kolektorius, patentas LT 5630 B. Pasak išradėjo, lauke esant -20° C šalčio, plokštuminis kolektorius gali duoti +25° C šilumą.
Kadangi šilumos kolektorius pagamina šilumos daugiau negu reikia, išradėjas sugalvojo įrenginį, kuris perteklinę šilumą gali paversti pastovia ar kintama elektra. Išradimo pavadinimas – krūvio surinkiklis, patentas LT 5627 B. Įrenginys sukonstruotas taip, kad gali surinkti labai mažus elektros krūvius, juos sukaupti ir paversti elektros srove, kuri tinkama vartojimui. Elektros krūvių gavimui panaudojami savaiminiai, reikalaujantys labai mažo šilumos kiekio, dujų cirkuliavimo procesai. Pagal paskirtį šį įrenginį galima laikyti elektrine mašina arba elektrostatiniu varikliu. Šie du išradimai – plokštuminis šilumos kolektorius ir krūvio surinkiklis pritaikyti kitame išradime. Išradimo pavadinimas – energijos kaupimo iš aplinkos sistema EKAS ir jos pritaikymo būdai, patentas LT 5628 B. Išradimo pritaikymas labai platus: gyvenamieji pastatai, pramonė, žemės ūkis, transportas ir daugelis kitų, kurioms reikalingos šilumos bei elektros energijos, veiklos sričių. Išradimo įgyvendinimas suformuotų savarankišką energetiką - statiniai, transporto priemonės ir kiti įrenginiai savarankiškai apsirūpintų šiluma ir elektra. O tai reiškia, kad nebereikėtų kloti šiluminių trasų, elektros tinklų. Nesant elektros mašinai, kuri panaudotų perteklinę šilumą ir paverstų elektra, šilumos kaupimui išradėjas siūlo taikyti modulinį šilumos kaupiklį, patentas LT 5636 B. Kaupiklis sugeba greitai, didesniais kiekiais ir ilgai kaupti šilumą. Jo viduje esančios medžiagos ir konstrukcija leidžia sukaupti šilumos 3-5 kartus daugiau negu sukaupia vanduo. Sukaupiamos šilumos kiekis priklauso nuo medžiagos. Yra medžiagų, kurios šilumos gali sukaupti 25 kartus daugiau negu vanduo. Kaupiklio konstrukcija yra tokia, kuri leidžia jam dirbti nuolatiniu režimu – tuo pačiu metu kaupti šilumą ir atiduoti anksčiau sukauptą šilumą. Šilumos kaupikliams naudojamos tik sausos medžiagos, todėl erdvėje jie gali būti įrengti bet kokioje padėtyje. Tarpusavyje jie jungiami įvairiais būdais: linijiniu, plokštuminiu, erdviniu. Kaupikliai gali būti įmontuoti paslėptose namo konstrukcijose. Modulinis šilumos kaupiklis, kaip dar kiti trys aukščiau aprašyti išradimai, pritaikytas kitame išradime, kurio pavadinimas – uždara šilumos cirkuliavimo pastate sistema, patentas LT 5646 B. Išradimą galima taikyti pastatų šildymui. Name cirkuliuojanti šiluma kaupiama moduliniuose šilumos kaupikliuose ir nuolat grąžinama naudojimui. Šilumą mašina gali paimti iš aplinkos prie namo ir šilumą esančią namo viduje. Pavyzdžiui, lokalus vonios, virtuvės uždaras šilumos cirkuliavimo modulis ne tik grąžina panaudotą šilumą, paimdamas ją iš nuotekų, bet kartu ją sukaupia moduliniuose šilumos kaupikliuose. Tokiu būdu apie 95 proc. šilumos sugrąžinama atgal. Šilumai iš aplinkos paimti K.Usevičius siūlo taikyti šilumą siurbiančias kasetes. Jos gali būti padarytos iš keramikos, plastiko, metalo ir kt. medžiagų. Įvairių spalvų kasetėmis padengti statinių paviršiai pagyvintų juos ir papuoštų. Šilumą siurbiančios kasetės pritaikytos kitame išradime, kuris vadinamas virsmo zondu, patentas LT 5682 B. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri turi šiltą gruntinį vandenį. Išradėjas siūlo statyti kitokią terminę elektrinę negu yra dabar. Jis aiškina, kad bandymas kelti į žemės paviršių šiltą druskingą vandenį, yra netinkamas sprendimas. Panaudojus virsmo zondą, šilumą galima imti žemės gelmėse ir ten iš jos gaminti elektrą, ir iš gilumos tiekti elektrą vartotojams. Dar vienas išradimas, kuris turėtų būti paskelbtas liepos mėn., –universali šilumos paskirstymo pastate sistema, patentas LT 5683 B. Panaudojus šilumos kaupiklius sukurtas visai naujas šilumos paskirstymo name sprendimas. Jis tinka bet kokio dydžio ir formos pastatui. Išradimas, kuris bus negreit paskelbtas – šiluminis reaktorius arba išardoma, judama krosnis. Krosnyje deginant malkas paprastai pasiekiama apie +500° C. Šiluminiame reaktoriuje galima pasiekti apie +1200° C. Degimo metu susidariusiems dūmams valyti reaktorius turi specialios konstrukcijos kaminą. Šiluminis reaktorius gali veikti kaip šiluminis kaupiklis. Prie jo prijungiamos šiluminės mašinos. Dalis išradimų jau pritaikyta ir veikia. K.Usevičius turi sukonstravęs 8 skirtingas šilumines mašinas. Viena mašina, kuri yra kaip demonstracinis modelis, šilumą tiekia į išradėjo brolio namą. Kitos mašinos laukia norinčių jas įsirengti savo namuose ir išbandyti. Kiek kainuoja šiluminė mašina individualaus namo apšildymui ir karšto vandens pagaminimui? Išradėjas sako, kad mašinos kaina 150-200 m²pastatui apie 25-30 tūkst. Lt. Pagamintos mašinos gamina tik šilumą. Bet ateityje bus sukonstruota ir elektros gaminimo mašina. Kol kas jos gamybą stabdo pinigų trukumas. Bėgant laikui tikriausiai atsiras nauji išradimai, esami išradimai bus patobulinti. Išradėjas K.Usevičius jau turi naują idėją – sukurti gyvą namą, kuriame įdiegta protinga technika rūpintųsi pastato energetika, komfortu ir, kurio aplinka žmogui būtų jauki ir natūrali.
Pokalbis su išradėju K.Usevičiumi rašinyje "Įvykiai Japonijoje verčia susimąstyti". 2010-06-30 |
Komentarai
Sio isradejo daugeli isradimu
Skelbti naują komentarą