Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Skiriama lietuvių tautos patriotams, kovojantiems už lietuvių tautos išlikimą ir jos paveldo išsaugojimą, spartaus lietuvių tautos naikinimo sąlygomis, kurios prasidėjo po Lietuvos nepriklausomybės, nuo lietuvių akto pasirašymo 1990 m. kovo mėn. 11 d. 1. Nauji valdymo pagrindai. Įvadas Svarbiausias visų žmonių, šeimų, tautų, tautinių bei kalbinių mažumų, valstybių ir net valstybių sąjungų tikslas yra pilnaverčių palikuonių užauginimas savo šalyje, kurie būtų pajėgūs išsaugoti savo genetinį, kalbinį, paprotinį ir kitokį paveldą savo šalyje bei užtikrinti proporcingą visų tautų, kalbinių grupių ir mažumų vystymąsi. Tik bendros valstiečių, darbininkų, mokslininkų, kultūros darbuotojų, tautinio patriotinio auklėjimo specialistų, labgebos sistemos darbuotojų, inžinierių, išradėjų, mokytojų, valstybės tarnautojų ir kitų sričių darbuotojų bei jų organizacijų darbo tobulinimo, geresnių sprendimų sugalvojimo ir įdiegimo darnios pastangos (be paveldo sunaikinimo) gali pasiekti šį tikslą. Santvarkos (Vakarų demokratijos) bei pasaulėžiūros (ypač krikščionybės) sudievinimas, kuri įteigia, jog žmonės yra tik jokių galių neturinčios avelės, vieningumo reikalavimas per vienodumą, reikalavimas nepykti matant kitų daromas blogybes ir valdančios ar didesnės grupuotės valios primetimas kitiems, veda prie atsilikimo ir susinaikinimo. Išlikimą užtikrina patriotinis auklėjimas, kovinga savivaldos santvarka ir galinga visus gyventojus apimanti labgebos, t.y. geresnių sprendimų sugalvojimo ir diegimo sistema. Visada atsiranda nusikaltėlių, kurie nori pažeisti proporcingumą ir išsiplėsti kitų sąskaita ar net sunaikinti kitus, ypač naudodami šiuolaikinius naikinimo būdus, kuriuose nėra tiesioginių šaudymų. Vienas iš galingiausių šių nusikaltimų vykdymo būdų yra tautybių panaikinimas ir tuo pagrindu tautų naikinimas. Tai po 1917 metų Didžiosios Spalio Revoliucijos darė JAV žydų nusikalstamų grupuočių finansuojama Trockio (Bronšteino) grupuotė Rusijoje ir tai daroma po Perestroikos, kurią pradėjo TSRS saugumo (KGB — Komitet gosudarstvennoj bezopasnozsti) vadas Andropovas (tikroji pavardė Liberman, o motinos Finkelštein). Prašau nemaišyti žydų tautos su nusikalstamomis grupuotėmis sudarytomis žydų tautiniu ir religiniu pagrindu. Lietuvoje didžiausi lietuvių tautos naikintojai yra V.Adamkus, V.Landsbergis, A.M.Brazauskas, S.Tomkevičius, R.Juknevičienė, I.Degutienė, G.Kirkilas, G.Steponavičius ir kiti. Visų dorų žmonių — paveldo saugotojų pareiga kovoti prieš tokius nusikaltėlius, numatyti jų kėslus ir imtis išankstinių priemonių, kad tokie nusikaltimai neįvyktų. Kiekvienos valstybės pareiga padėti užtikrinti sparčią pažangą greit besivystančiame Pasaulyje, kartu išsaugant paveldą. Nusikalstama demokratinė slaptų rinkimų santvarka turi būti pakeista į atvirai tiesiogiai įgaliotų, bet kada atšaukiamų atstovų santvarką. Žmonių įgaliotų atstovų ir jų paskirtų valstybės tarnautojų pareiga visomis ekonominėmis, labgebos, politinėmis, pasaulėžiūrinėmis, kultūros ir kitomis priemonėmis kovoti prieš fanatikų grupuočių siekius valdyti Pasaulį ir plėstis kitų sąskaita.
1.1 Padėtis Lietuvoje 2010 metų viduryje 2008 m. Lietuvoje turėjo gyventi virš 4 milijonų gyventojų, o gyveno tik apie 1,9 milijono. Šiuo metu į Vakarų valstybes išsklaidymui ir nutautinimui laisvanoriškai-priverstinai jau ištremta 2,2 milijono (į Sibirą buvo ištremta tik 138000). Jau netekta ¾ darbingo amžiaus žmonių nuo 24 iki 60 metų amžiaus. Nusikalstamai pertvarkius aukštąjį mokslą, daug jaunuomenės vyksta, o ateityje dar daugiau vyks studijuoti į kitas šalis, nes gaudami lengvatines paskolas ten jie pajėgia apmokėti už mokslą ir po to lieka ten gyventi. Ši politika kelia ypač didelę grėsmę lietuvių tautos, Lietuvos tautinių bei kalbinių mažumų išlikimui Lietuvoje. Tik iš esmės pertvarkius mokymo, mokslo, kultūros ir ūkio vystymo sistemas, galima tikėtis, jog atsiras galimybė išsaugoti lietuvių tautą ir tautines mažumas Lietuvoje. Vykstant krizei, Lietuvoje bedarbių skaičius tikriausiai daug kartų viršytų dirbančiųjų skaičių, jei nebūtų atnaujinta plataus masto laisvanoriškai-priverstinė deportacija. Jau po kelių metų praktiškai neliks darbingo amžiaus žmonių,ir labai sumažės mokesčių surinkimas. Ne tik pensijos, bet ir mokslo finansavimas tikriausiai bus kelis kart sumažinti. Liks pensininkai, neįgalieji ir vyresnių klasių mokiniai. Išėjimui iš padėties, valdžia įvykdys masinę Lietuvos kolonizaciją darbingo amžiaus svetimtaučiais, atkurs Antrąją Palestiną Lietuvoje ir sunaikins lietuvių tautą Lietuvoje.
1.2 Esamos padėties kaltininkė Vakarų demokratija Vakarų demokratija išsikvėpė kaip santvarka ir tapo ne tik stabdžiu kovoje už išlikimą, bet ir savižudybės įrankiu europiečiams. Europa greit taps trečiaeile valstybe, o jos senbuviai taps mažuma Europoje. Vakarų demokratija per 20 metų iš Lietuvos išvarė virš 2,3 milijono gyventojų (17 kartų daugiau negu tarybų valdžia buvo išvežusi į Sibirą), laikinai palikdama mažiau 1,8 milijono. Po 10 metų gali likti mažiau pusės milijono gyventojų. Lietuvių tauta, kaip tauta bus palaidota. Pagrindinė tragiškos padėties kaltininkė yra Vakarų demokratija, kuri dievina slaptus, suktus nusikalstamus rinkimus ir laikotarpiuose tarp rinkimų visiškai atitinka Graikijos vergovinę demokratinę santvarką, o Seimo ir tarybų nariai yra, kaip vergvaldžiai. Ji sudievina laisvę, kurioje nėra pareigos, ir paveldo naikinimą. Nuo vergovinės santvarkos ji skiriasi tik neregėto masto korupcija ir rinkimų spektakliais, kurie paverčia žmones dviveidžiais (sakau vieną, o balsuoju slaptai priešingai) ir triušiais (1991 m. sausio 13 d. buvau drąsus ir nebijojau lįsti po kulkomis, o dabar per rinkimus drebu ir bijau atvirai net savo nuomonę ir valią pareikšti). Greitam nutautinimui ir tautų paveldo sunaikinimui Vakarų demokratija oficialiai panaikino tautybes ir tėvo vardo naudojimą. Jau pradedama reikalauti panaikinti labai senus mergaičių bei ištekėjusių moterų ir skirtingų luomų pavardžių skirtumus. Vakarų demokratija, kaip vieną iš aukščiausių dorybių, įteisina Lietuvoje užaugintų ir išmokytų žmonių paėmimą į Vakarų valstybių „rojų“, kur jie moka mokesčius. Šie mokesčiai eina Vakarų „demokratinių“ valstybių pensininkų, mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų išlaikymui, o Lietuvos pensininkai, mokyklos, universitetai, ligoninės ir kitos įstaigos šių pinigų negauna. Vakarų demokratija vaizduoja, jog nežino apiplėšimo sąvokos, o todėl tai nevadina banditizmu. Vakarų demokratija sudievina laisvę be pareigos ir paveldo naikinimą. Pagal ją savo paveldo išsaugojimas (savo giminės, savo tautos ir savo valstybės) yra blogybė. Vakarų demokratija, o tiksliau — globalistai, savo tikslų pasiekimui plačiai naudoja psichologinius žmonių nuteikimo būdus. Dalį iš jų čia pateikiu. Aiškinimas, jog žmonės dalyvauja valstybės valdyme per „demokratinius“ rinkimus. Iš tiesų žmonės „demokratinių“ rinkimų pagrindu visas savo dalyvavimo valstybės valdyme galias atiduoda saujelei žiniasklaidos išgarsintų asmenų, kurie savavališkai 4 metus valdo šalį, miestą ar rajoną. Vakarų demokratija nenumato atstovavimui įgaliotų asmenų atšaukimą ir sutarčių tarp įgaliojančių ir įgaliojamų sudarymą, kuriose būtų numatyta piniginė ir kita atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą ar tyčinį, blogą vykdymą. Vakarų demokratija nenumato konkrečių atstovų konkrečių asmenų atstovavimui, Joje atstovas nežino kokius asmenis jis atstovauja. Ji leidžia atstovui, pvz. Seimo nariui, atstovauti mažiau 5 procentų rinkėjų ir 95 procentų rinkėjų atžvilgiu vykdyti skriaudžiamą nusikalstamą veiklą ir visiškai su jais nesiskaityti. Vakarų demokratija nenumato asmeninės atsakomybės už kolektyviai priimtus įstatymus, nutarimus ir potvarkius (nusikaltėlių gaujai geriausia santvarka). Nutarimai ir įstatymai priimami nesiaiškinant, kokie pasiūlymai yra geresni krašto gyventojams. Priimami nutarimai ir įstatymai, kurie geriau tinka valdančiajai grupuotei ir ją finansuojančiai mafijai. Atskirų kaimų, gatvių, kvartalų gyventojai net neatstovaujami sprendžiant jų reikalus. „Demokratiniai“ rinkimai žmones paverčia sukčiais ir dviveidžiais. Pieš rinkimus viena sakoma, o paskui ne tik sukčiai balsuoja slaptai, bet žmonės verčiami „slaptai“ balsuoti ir pastatyti save į sukčių ir dviveidžių padėtį. Per „demokratinius“ rinkimus rinkimų apylinkių gyventojams neleidžiama net turėti stebėtojus savo rinkimų apylinkėse. Visi „demokratiniai“ politiniai veikėjai gerai žino, jog žmonės atvirai pagal sutartį įgalioja kitą žmogų už juos atlikti tik tas užduotis, kurias jie dėl įvairių priežasčių patys negali atlikti. Įgaliojimai visada atšaukiami, kai jie tampa nereikalingi ar įgaliotas pradeda elgtis ne taip, kaip nori įgaliojusieji. Tipinis Vakarų „demokratijos“ suktumo pavyzdys yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnis, kuris, kaip svarbiausias Seimo nario darbe, pakartotas Seimo Statuto 1 str. 2 dalyje. Esminė straipsnio dalis reikalauja, kad Seimo narys nebūtų varžomas jokių mandatų, t.y. nebūtų varžomas jokių įsipareigojimų, ypač duotų rinkėjams per rinkimų kampaniją. Duodamas priesaiką, Seimo narys prisiekia, jog nevykdys rinkėjams duotų įsipareigojimų ir juos neatstovaus. Čia išdėstyti teiginiai aiškiai parodo, jog Vakarų demokratija sukūria aviganių ir avių bandos santvarką. Ši santvarka (tiksliau globalistai) bandos naikinimui ir pavertimui bevale mase, naudoja psichologinį poveikį per žiniasklaidą ir Seimo bei tarybų „demokratinių“ rinkimų spektaklius. Lietuvos Seimo nariai ir jo vyriausybė vykdo Daleso doktriną (žmonių kvailinimo doktrina) ir Harvardo projektą (abu sukurti JAV), pagal kurį buvusioje Tarybų Sąjungoje turi likti tik 10 procentų vietinių gyventojų ir turi būti įvykdyta tų kraštų kolonizacija „labiau vertingais dievo išrinktais žmonėmis“ (Lietuva buvusios TSRS dalis ir jai taikomas Harvardo projektas, t.y. turi likti tik 380 tūkstančių senbuvių ir Lietuva turi būti kolonizuota „labiau vertingais“). Žydų tautiniu ir religiniu pagrindu suorganizuotos fanatikės, nusikalstamos grupuotės skelbia, jog Lietuvoje turi būti atkurta Antroji Palestina, kurioje miestuose virš 50 procentų turi sudaryti žydai. Esama padėtis verčia imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų paleistas nusikalstamas partinis Seimas ir jo sudaryta nusikalstama partinė vyriausybė bei sudarytos naujos genocido nevykdančios, nepartinės, Lietuvos senbuvių įgaliotos, valstybės valdymo institucijos. Nusikalstama demokratinė santvarka vaizduoja, jog nežino apie kompiuterių ir interneto atsiradimą, nes nori toliau naikinti tautas jau išmėgintais ir kelis šimtmečius naudojamais demokratiniais būdais.
1.3 Valstybės pareigos Valstybė savo gyventojams, ypač senbuviams, turi garantuoti gyvenimo ir proporcingo palikuonių užauginimo sąlygas savo valstybėje. Jos pareiga: — vykdyti proporcingą darbo paskirstymą pajėgiems dirbti ir pagaminto produkto dalies, kuri lieka po gyvenimo sąlygų garantavimo vaikams, dirbantiesiems, neįgaliesiems ir pensininkams, proporcingą paskirstymą. Vienintelė išimtis turi būti tik geresnių sprendimų pasiūlytojams, ypač pasiūlymų įgyvendinimo atveju; — garantuoti pastovias sąlygas vaikų ir suaugusių mokymui bei mokymuisi, t.y. žinių, patirties, gamybos būdų ir kitų dalykų patirties perėmimui iš kitų pastovaus vyjimosi užtikrinimui ir neatsilikimui; — vykdyti visų gyventojų mokymą geresnių sprendimų sugalvojimui, geresnių minčių kūrėjų apjungimą į grupes, klausimų, reikalaujančių geresnių sprendimų, paskirstymą šioms grupėms ir geresnių sprendimų įgyvendinimo užtikrinimą, t.y. labgebos sistemos palaikymą aukštame lygyje; — vykdyti atsargų sukaupimą, sudaryti sąlygas atskiroms šeimoms ir žmonių grupėms sukaupti atsargas įvairių netikėtumų atvejams ir žymiai sumažinti energetinę priklausomybę nuo kitų šalių ir nuo centralizuoto tiekimo; — užtikrinti visų valstybės senbuvių (tų, kurių seneliai ir proseneliai jau gyveno Lietuvoje) ir kitų valstybės gyventojų pastovų dalyvavimą valstybės valdyme tiesiogiai ir per įgaliotus atstovus. Turi būti sudaryta galimybė kiekvienam Lietuvos senbuviui tiesiogiai pačiam balsuoti priimant bet kokį įstatymą ar nutarimą, suteikti ir atšaukti savo įgaliojimus bet kam ir bet kada; — sudaryti žmonėms sąlygas teikti geresnius sprendimus bet kokiu klausimu ir garantuoti, kad valstybės tarnautojai įvertintų geresnius sprendimus ir šiuos sprendimus patvirtintų savo pavardėmis ir parašais bei įvesti baudžiamąja atsakomybę už tyčiniai neteisingą įvertinimą; — garantuoti geresnių sprendimų įgyvendinimą, kuris užtikrintų konkurencinį pajėgumą ir aukštą pragyvenimo lygį. — garantuoti atlyginimą geresnių sprendimų pateikėjams ir įtvirtinti atlyginimo dydį įstatymais, ir vyriausybės nutarimais. Geresnio sprendimo pateikėjas turi iš anksto žinoti, kokį atlyginimą gaus jo pasiūlymo įgyvendinimo atveju.
1.4 Valstybės padaliniai ir valstybės tarnautojų pareigos Valstybę turi sudaryti dabartį ir ateitį užtikrinantys padaliniai. Dabartį užtikrinantys pagrindiniai padaliniai: — esamo gyvenimo užtikrinimo padaliniai, t.y. vyriausybė ir kiti vykdymo padaliniai; — įstatymų ir nutarimų ruošimo padaliniai; — įstatymų ir nutarimų priėmimo padaliniai, garantuojantys žmonių tiesioginį ar per tiesiogiai atvirai įgaliotus atšaukiamus atstovus balsavimą juos priimant; — priežiūros ir nukreipimo padaliniai, t.y. prezidentas su prezidentūra, prokuratūra, teismai, archyvai, visuomeninės priežiūros organizacijos; Ateitį užtikrinantys pagrindiniai padaliniai: — mokymo, t.y. esamos patirties perėmimo, kultūros ir jaunos kartos auklėjimo padaliniai; —mokymo sugalvoti geresnius sprendimus, geresnių sprendimų sugalvojimo, įvertinimo ir diegimo sistema, t.y. labgebos sistema. Kiekvieno valstybės tarnautojo pareiga garantuoti valstybės gyventojams normalų gyvenimą dabar ir išlikimą bei proporcingą vystymąsi ateičiai. Kiekvienas valstybės tarnautojas privalo dirbti kasdieninį, kasdieninės duonos darbą ir kartu ieškoti geresnius sprendimus, kurie garantuotų išlikimą ateityje, t.y. kartu dirbti ir labgebinį darbą. Šios antrosios dalies dabartiniai tarnautojai nevykdo ir jiems nėra baudžiamosios atsakomybės už jos nevykdymą. Visų valstybės tarnautojų pareiga raštu įvertinti žmonių pasiūlymus gyvenimui gerinti ir oficialų įvertinimą raštu su pavardėmis ir parašais įteikti siūlytojui, kad jis teisme ar kitur galėtų užprotestuoti įvertinimą ir reikalauti baudžiamosios atsakomybės už tyčiniai neteisingą įvertinimą.
2. Nauji valdymo pagrindai. Neatidėliotinos priemonės išlikimo užtikrinimui 2.1 Savivaldos santvarkos įdiegimas Nusikalstamą Vakarų „demokratiją“ turi pakeisti savivaldos santvarka, kuri, pasikeitus aplinkybėms, operatyviai turi priiminėti naujus sprendimus. Savivaldos santvarkos pagrindą sudaro: 1) Visų gyventojų dalyvavimas valstybės valdyme tiesiogiai ar per savo bet kada atšaukiamus, atvirai įgaliotus atstovus. Neturi būti jokių slaptumų (slaptų rinkimų, slaptų balsavimų), kurie sudaro sąlygas suktumams ir nusikaltimams; 2) Kiekvienas asmuo turi teisę pats balsuoti priimant bet kokį įstatymą ar nutarimą. Neturėdamas laiko ar dėl kitų priežasčių, kiekvienas asmuo savo balsavimo galias ir atstovavimą gali atiduoti kitam asmeniui. Tai jis padaro per atvirą viešą, bet kada atšaukiamą įgaliojimą. Internetas tai užtikrina; 3) Gauti atlyginimą už atstovavimą ir balsavimus tik iš įgaliojusių asmenų ir tik už atliktą darbą pagal iš anksto sudarytą atstovavimo-įgaliojimo sutartį; 4) Įgalioto asmens svarbiausia pareiga - sugalvoti, siūlyti, ruošti ir įvertinti kitų pateikiamus geresnius sprendimus. Jis gali balsuoti tik savo ir jį įgaliojusių balsais; 5) Seime tiesiogiai sėdi tik tiek Seimo narių, kiek susidaro dalinant Lietuvoje gyvenančius gyventojus iš 27 tūkstančių. Per Perestroiką 3800000:27000 = 141, o dabar 1800000:27000 = 67 Seimo nariai. Seime turi sėdėti tie 67 įgalioti atstovai, kurie turi daugiausiai įgaliojimų; 6) Seimo narys iškrenta iš Seimo ir jo vietą užima kitas, dar nesantis Seime įgaliotas atstovas, kai jis gauna daugiau įgaliojimų už esantį Seime ir tai išsilaiko daugiau kaip du mėnesius; 7) Nesantys Seime įgalioti atstovai turi turėti galimybę Seimo salėje ar per internetą stebėti Seimo darbą, susipažinti su įstatymų projektais ir balsuoti juos įgaliojusių balsais priimant bet kokius įstatymus ir nutarimus. Seimo nariai savistoviai gali priiminėti tik nutarimus dienotvarkės, vidaus tvarkos ir svečių priėmimo klausimais; 8) Seimo narių pagrindinė pareiga ruošti įstatymų projektus, o ne balsuoti. Miestų, rajonų ir seniūnijų tarybų sudarymas ir veikla turi būti vykdoma panašiai į Seimo veiklą taip pat per bet kada atšaukiamus, atvirai įgaliotus atstovus.
2.2 Žmonių savivalda — išsigelbėjimas iš naikinančios demokratijos Žmonių savivalda — tai nuolatinis žmonių dalyvavimas sprendžiant jų bendrus reikalus. Žmonės tiesiogiai, o negalintys tiesiogiai dalyvauti, per savo įgaliotus atstovus, dalyvauja valstybės valdyme ir sprendžia bendrus vietinius reikalus. Savivaldos pagrindas — tai tiesioginis pačių žmonių dalyvavimas teikiant pasiūlymus, juos svarstant ir balsavimas sprendžiant jų bendrus vietinius reikalus, skiriant teisėjus, priimant nutarimus ir įstatymus. Negalintys tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme ir sprendžiant bendrus vietinius reikalus, gali savo balsavimo galias ir atstovavimą įvairiose valdymo įstaigose perduoti įgaliotiems žmonėms savo atstovams. Bet kuris žmogus gali atšaukti savo įgaliojimą bet kuriuo metu, kai tik nuspręs, jog jo įgaliotas atstovas blogai jį atstovauja. Daugiabučių namų, gatvių, kaimų gyventojai patys dalyvauja ar įgalioja savo vietinius žmones jų bendrų klausimų sprendimui. Pavyzdžiui, daugiabučio namo skirtingos gyventojų grupės gali įgalioti kelis skirtingus žmones jų bendrų reikalų sprendimui ar atstovavimui kitur. Kiekvienas įgaliotas atstovas turi tiek sprendimo galių, kiek jis turi įgaliojimų. Kiekvieno įgalioto išlaidas ir atlyginimą apmoka tik tiesiogiai jį įgaliojusieji pagal įgaliojimo sutartyje numatytas sąlygas. Visais atvejais įgalioto atstovo atlyginimas negali viršyti 5 minimalių atlyginimų. Pagal Vakarų demokratiją net į daugiabučio namo tarybą patenka tik daugumą surinkę asmenys, ir nepatenka mažesnės gyventojų grupės atstovai, kurių balsavimo galias užgrobia didesnės ar gudresnės grupės atstovai. Tiesiogiai Seime ar vietinėse tarybose posėdžiauja daugiausiai įgaliojimų turintys įgaliotiniai ir ne mažiau 3 įgaliotiniai, atstovaujantys skirtingas tautines ir kalbines mažumas ar tiesiogiai dalyvaujantys valdyme žmonės. Bendras skaičius turi būti lygus ar mažesnis už tam tikslui skirtos patalpos darbo vietų skaičių. Jei norinčių tiesiogiai posėdžiauti mažumų įgaliotinių ir dalyvaujančių valdyme yra daug, tai jų dalyvavimas tiesiogiai posėdžiuose proporcingai padalinamas laike. Tais atvejais, kai nepavyksta visų sutalpinti laike, traukiami burtai. Posėdžio patalpa turi būti aprūpinta didelės skiriamosios gebos videokameromis ir mikrofonais. Ši įranga turi būti prijungta prie interneto ar vietinio tinklo. Visiems tiesiogiai dalyvaujantiems valdyme ir įgaliotiems, turintiems mažai įgaliojimų, turi būti suteikta galimybė namuose stebėti Seimo ar atitinkamos tarybos darbą ir balsuoti tiesiogiai iš namų už priimamus įstatymus ir tarybų nutarimus. Šiuo metu jau daugiau kaip pusė šeimų turi internetą, o po kelių metų turės virš 80 procentų šeimų. Reikalų tvarkymą per internetą jau įsisavino daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Geras pavyzdys bankų veikla. Dauguma gyventojų jau moka mokesčius per internetą. Panaši sistema turi būti įgyvendinta ir savivaldoje. Internetas, kaip ir mokant mokesčius per internetą, leidžia patiems žmonėms balsuoti priimant bet kokį įstatymą ar tarybos nutarimą. Įgalioti atstovai gali balsuoti tik už tuos asmenis, kurie patys to negali padaryti. Įgaliotų atstovų, tiesiogiai posėdžiaujančių Seime ir tarybose, pareiga ruošti įstatymų ir nutarimų projektus, kuriuos priims ar nepriims žmonės, kuriems jie paruošti. Įstatymų ir nutarimų projektus gali ruošti bet koks žmogus ir pateikti svarstymui, jei projektas atitinka jam keliamus reikalavimus ir jame yra surašyta, kuo jis geresnis už jau žinomus įstatymus, nutarimus ar anksčiau pateiktus projektus. Visų žmonių pasiūlymai turi lygią vertę, jei kartu su pasiūlymu pateikiama kas bus geriau, kieno sąlygos bus pagerintos, kieno sąskaita tai bus padaryta ir kam nuo to bus blogiau. Šiuo metu pilnas savivaldos įgyvendinimas yra sudėtingas, nes žmonės nemokomi labgebos pagrindų, beveik negali nusakyti pasiūlymo naujumo ir ką geresnio pasiūlymas gali duoti ir kam nuo to bus blogiau. Neturint pakankamai žinių ir įgūdžių iš labgebos ir naujumo vertinimo įgūdžių, valdymas ir sprendimų priėmimas dažniausiai bus vykdomas nepakankamai tobulai, t.y. nepriimant geresnių sprendimų. Žmonių mokymas kaip pateikti geresnius sprendimus, kaip juos vertinti ir kaip ieškoti kelius jų įgyvendinimui, yra viena iš svarbiausių pažangios savivaldos įdiegimo dalių. Lietuvos valdžia, pradedant signatarais, viską daro, kad Lietuvoje nebūtų įgyvendinta labgebos sistema ir tuo pačiu tobula savivalda. Tokia politika yra nusikalstama. Nežiūrint į sunkumus, Lietuvos senbuvių išsaugojimo Lietuvoje kelias turi eiti per spartų savivaldos įdiegimą. Kol valdžia dar neišvarė visų senbuvių iš Lietuvos ir nekolonizavo „labiau vertingais svetimtaučiais“, visomis išgalėmis reikia siekti paleisti neatstovaujantį Lietuvos senbuvių ir juos naikinantį nusikalstamą Seimą ir kurti pilnos savivaldos valstybę. Tai ir Prezidentės pareiga. Visus, kurie siekiate bendromis pastangomis išsaugoti Lietuvos senbuvius Lietuvoje, prašau man pranešti savo adresus, telefonus ir ypač elektroninio pašto adresus. Iki šiol nei viena partija ar žiniasklaidos priemonė to nedarė ir nesiekia daryti.
2.3 Įgaliotų atstovų sistemos įgyvendinimas Įgaliotų atstovų sistemą galima pradėti įgyvendinti jau dabar. Net esama daugeliu požiūrių nusikalstama Konstitucija skelbia, jog piliečiai dalyvauja valstybės valdyme tiesiogiai ar per savo įgaliotus atstovus. Tiesioginės savivaldos sistemą gali pradėti įgyvendinti patys gyventojai. Tai ką gali vykdyti patys gyventojai ir jų įgalioti, bet kada atšaukiami atstovai, neturi vykdyti Seimo nariai, miestų ir rajonų tarybų nariai ir valstybės tarnautojai, nes tai brangiai kainuoja ir blogina gyvenimą šalyje. Tokias vietinės savivaldos sistemas, kurias gali įgyvendinti patys gyventojai esamos Konstitucijos ir esamų įstatymų ribose, yra sukūręs Vladimiras Novosadas, ir pradeda jų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, kelių ar net kelių šimtų namų gyventojai sukuria ūkinę asociaciją, kurios visa vadovybė sudaroma iš atvirai įgaliojamų, bet kada atšaukiamų atstovų. Jie įsirengia savo dujomis kūrenamą katilinę ir moka tik už dujas, įrenginių susidėvėjimą ir atlyginimą katilinės prižiūrėtojui. Nereikia mokėti už šilumos nuostolius ilgose šiluminėse trasose, šilumos tinklų administracijai didelius atlyginimus, įvairius pridėtinės vertės ir pelno mokesčius ir t.t. Gyventojų išlaidos šildymui ir karštam vandeniui dažnai sumažėja iki 3 kartų. Šios sistemos modelį pasiūlė V.Novosadas ir prie šios sistemos įgyvendinimo turėtų prisidėti kultūros, mokslo ir švietimo darbuotojai. Tokios sistemos įgyvendinimas garantuotų aukštesnį gyvenimo lygį ir palengvintų perėjimą iš nusikalstamos Vakarų demokratijos į tiesioginę gyventojų savivaldą. Pereinamuoju laikotarpiu tokių asociacijų propaganda ir įgyvendinimas turėtų būti viena iš pagrindinių valstybės tarnautojų ir žiniasklaidos pareigų. Centralizuotas šilumos tiekimas iš didelių katilinių buvo naudingas tais laikais, kai kūrenimas vyko anglimis ir durpėmis. Toks kūrenimas stipriai teršė miestus, reikalavo didelio kūrikų kiekio ir daug kenksmingo darbo. Dabar dujinės katilinės pilnai automatizuotos ir jose nereikalingi net pastovūs budėtojai. Dabar didelės centralizuotos katilinės reikalingos tik nusikalstamai Lietuvos valdžiai ir šilumos tiekimo monopolistams gyventojų apiplėšimo tikslais. Savivaldos įgyvendinimą galima pradėti nuo gyventojų tarpusavio sąveikos tobulinimo. Tam labai gali padėti internetas. Iš pradžių daugiabučių namų ir kuriamų asociacijų gyventojams siūloma apsikeisti elektroninio pašto adresais ir taip sudaryti visų asociacijos gyventojų elektroninių adresų sąrašą. Sąraše kiekvienas elektroninis adresas nuo kito atskiriamas kabliataškiu ir tarpeliu. Bendrijų ir asociacijų vadovybė būtinai turi turėti internetą ir elektroninį paštą. Siunčiant elektroninį laišką namo ar asociacijos gyventojams, šis sąrašas nukopijuojamas ir įdedamas į laiško adresų skiltį. Taip dauguma gyventojų supažindinami su visais jiems rūpimais klausimais. Ši priemonė labai palengvina organizuojant bendrus darbus, pranešant apie avarijas ir ieškant darbų vykdytojų, kurie kokybiškiau ir pigiau atliktų remonto ir kitus darbus. Valdžia ir žiniasklaida slepia nuo gyventojų šias savivaldos galimybes, nes nori išsaugoti galimybę toliau piktnaudžiauti namų bendrijų pirmininkams ir žmones, kaip avių bandą, valdyti žiniasklaidos priemonėmis. Savivaldos santvarka yra visiškai įgyvendinama jau šiandien. Beveik visos šeimos jau turi internetą, o jo neturinčios gali juo pasinaudoti seniūnijose ar pas kaimynus. Sutartis, įgaliojimus, jų atšaukimą ir balsavimus, atvirai ir laisvai patikrinant, galima vykdyti per internetą. Ši sistema veikia bankuose (mokesčių mokėjimas, sąskaitų tvarkymas ir pajamų deklaravimas) ir save visiškai pateisino. Įvedus atvirus, lengvai patikrinamus įgaliojimus, klastočių galimybė bus dar mažesnė nei klastojant sąskaitas bankuose internetinės bankininkystės būdu.
2.3.1 Pirmi žingsniai savivaldai susikurti Valdžia, monopolistai ir jų valdoma žiniasklaida skleidžia propagandą, jog geriau neturėti jokių reikalų su kaimynais ir tokiu būdu lengvai valdyti gyventojus per žiniasklaidą, ypač per televiziją. Net daugiabučių namų bendrijų įstatymas ir įstatai numato, jog bendrijos pirmininkas atsiskaito prieš gyventojus visuotiniame susirinkime žodžiu kartą per metus ar du, nors leidžiant įstatymą jau buvo žinomos interneto galimybės ir tuo pačiu galimybė teikti žinias apie daugiabutį namą namo gyventojams elektroniniais laiškais. Tai padaryta tam, kad gyventojai nesąveikautų tarpusavyje ir pasiduotų aukštesnių valdininkų bei monopolistų valiai. Dar valdžia, monopolistai ir žiniasklaida pastoviai kala į žmonių sąmonę, jog žmonės nieko negali pakeisti ir turi susitaikyti su esama padėtimi ir laukti galutinio išvarymo iš Lietuvos. Nereikia pasiduoti šiai centralizuotai žiniasklaidos hipnozei ir patiems pradėti rūpintis ne tik savimi, bet ir savo vaikų bei anūkų grąžinimu į Lietuvą. Savivaldą kurti reikia pradėti nuo savęs. Pirmiausia reikia, kad kiekvienoje daugiabučio laiptinėje ar nedidelėje gatvėje atsirastų bent vienas vietinis gyventojas-savanoris, kuris apeitų gyventojus, surinktų jų elektroninio pašto adresus, sudarytų jų sąrašą ir kiekvienam butui įteiktų šio sąrašo kopiją. Veiklus savanoris gali apeiti ne tik savo laiptinę, bet ir kelis daugiabučius namus ir surinkti tų namų gyventojų elektroninio pašto adresus. Dalis pensininkų neturi elektroninių adresų, bet turi jų vaikai ar anūkai. Tokius adresus taip pat reikia surinkti ir įdėti į bendrą sąrašą. Šiais laikais kiekvienas interneto turėtojas gali turėti kelis elektroninius adresus. Geriausia, kai bendrijos ar gatvės reikalams kiekvienas interneto turėtojas sukuria atskirą elektroninį adresą. Renkant elektroninius adresus, reikia kartu surinkti ir įprastus pašto adresus (daugiabutyje užtenka butų numerių), šeimininko pavardę, bute gyvenančių gyventojų skaičių ir jų sutikimą, kad elektroninio pašto turėtojas būtų likusių buto gyventojų įgaliotu atstovu sprendžiant bendrijos ar asociacijos reikalus elektroniniu-internetiniu būdu. Bendrijos ar asociacijos pirmininkas privalo turėti elektroninį paštą ir visiems elektroninio pašto turėtojams visada pranešti apie numatomus darbus ar kitas išlaidas. Kiekvienas gyventojas iš savo pusės gali pranešti visiems gyventojams apie jam žinomus būdus, kaip sumažinti išlaidas ar patiems gyventojams atlikti numatomus darbus be samdymo iš šalies. Atlikus darbus, pirmininkas ar buhalteris privalo elektroniniais laiškais pranešti gyventojams apie darbų užbaigimą ir pateikti atliktų darbų sąmatą. Bendrijos ar asociacijos gyventojų pareiga pakeisti įstatus ir vietoje pirmininko rinkimo įvesti tiesioginių atvirų, bet kada atšaukiamų įgaliotinių valdymą. Pirmininku tampa tas, kuris turi daugiausia įgaliojimų. Jei dalis gyventojų atšaukia savo įgaliojimus pirmininkui ir juos suteikia kitam bendrijos gyventojui, tai gali atsitikti taip, kad kitas gyventojas gaus daugiau įgaliojimų už pirmininką. Tokiu atveju, jei kitam gyventojui įgaliojimų kiekis išsilaiko didesnis už pirmininko įgaliojimų kiekį 2 mėnesius, tai tas kitas gyventojas tampa pirmininku. Ši sistema yra žymiai geresnė už dabar esamą, nes leidžia visiems bendrijos gyventojams pastoviai dalyvauti sprendžiant bendrus bendrijos reikalus ir pripratina prie savivaldos tarybų ir Seimo lygyje. Esamas nusikalstamas Seimas turi būti paleistas ir jo vietoje turi atsirasti tiesiogiai atvirai įgaliotų, bet kada atšaukiamų, įgaliotinių Seimas. Įgaliojimai turi būti duodami sudarant įgaliojimo sutartį, kurioje turi būti numatytos didelės piniginės baudos už sutarties nevykdymą ar tyčinį blogą vykdymą. Tik toks bet kada atšaukiamų įgaliotinių, vykdančių įpareigojimus, Seimas gali būti pajėgus žymiai sumažinti korupciją ir nutraukti genocidą.
2.4 Ūkinės veiklos pertvarkymas Ūkinės veiklos pertvarkymas turi vykti per platų visuotinį labgebos sistemos įdiegimą. Neatidėliotinai turi prasidėti labgebos pagrindų mokymas vidurinėse ir aukštosiose mokyklose. Tai lengvai įgyvendinama, nes labgebos dalykų mokymui nereikia papildomų išlaidų, o reikia tik pertvarkyti mokymo ir studijų programas. Finansinė piniginė sistema turi būti visiškai pertvarkyta. Projektų įgyvendinimai, kuriuos gali įgyvendinti patys gyventojai iš savo santaupų, neturi būti vykdomi per bankus, kuriuose nemaža dalis pinigų išleidžiama didelių palūkanų padengimui ir didelių bankininkų atlyginimų sumokėjimui. Didelės asmeninės pajamos apmokestinamos didėjančiais mokesčiais (progresyviniais mokesčiais), kurių didėjimas proporcingas pajamų didėjimui. Akcinės bendrovės turi būti pertvarkytos asmeninės akcininkų atsakomybės didinimo ir pelno ribojimo asmeniniam naudojimui kryptimi. Pelnas turi būti naudojamas naujoms statyboms, darbo vietų kūrimui, bet ne kyšiams ir pasišvaistymui pinigais. Valstybinių įmonių direktorių atlyginimai ir pensijos turi būti pertvarkyti taip, kad jie būtų suinteresuoti įmonių konkurencingumu. Akcinėse bendrovėse tai padaryta, kodėl tai nepadaryta valstybinėse įmonėse? Iki šiol Lietuvos valdžia net nepravedė jokio aptarimo, kaip sutvarkyti valstybinių įmonių direktorių atlyginimus, kad jie būtų suinteresuoti įmonių konkurencingumu. Turi būti įvesta tvarka, kad bet kurio pasiūlymo tekstas būtų sudarytas iš šių svarbiausių dalių: — esamos padėties kritika, ne daugiau kaip trečdalis teksto; — pasiūlymas, iki trečdalio teksto; — pasiūlymai, kaip įgyvendinti pasiūlymą, ne mažiau kaip trečdalis teksto. Dabar šio reikalavimo nesilaiko visi Seimo ir vyriausybės nariai ir nereikalauja to laikytis išgyventojų, pateikiančių pasiūlymus.
2.5 Energetikos politikos pakeitimas Masinis energetikos decentralizavimas ir priklausomybės nuo monopolistų mažinimas. Lietuvių išradimai leidžia beveik visus daugiabučius bei individualius namus, ūkinius pastatus, ledaines ir pramoninės paskirties pastatus pigiai aprūpinti šiluma, šalčiu ir elektra netaikant centralizuoto tiekimo ir kuro naudojimo. Kasmetinė ekonomija siektų milijardus litų. Nereikėtų pavojingos atominės elektrinės ir pinigų atidavimo Rusijai. Būtų įdarbinti šimtai tūkstančių darbininkų ir kelis kart sumažėtų gyventojų išlaidos energetikai. Decentralizuotos energetikos įgyvendinimui, būtina: 1) sukurti tiesiogiai nuo vyriausybės nepriklausančią įstaigą, kuri viešai registruotų ir skelbtų pasiūlymus pagerinančius energetinę būklę. Numatyti atlyginimus už geresnių pasiūlymų pateikimą bei baudžiamąją atsakomybę už jų stabdymą. Energetikos ir Ūkio ministerijos vykdo nusikalstamą veiklą, nes trukdo išradimų patentavimą, nevykdo išradimų ir kitų įvairių siūlomų energijos gavimo būdų viešo palyginimo, geresnių būdų atrinkimo bei įdiegimo; 2) pertvarkyti nusikalstamą išradimų Patentų įstatymą, kuris įslaptina naujas geresnes mintis mažiausiai 2 metams, kai jų įvertinimas ir įgyvendinimas turi prasidėti jau po 2 dienų. 3) pertvarkyti Patentų įstatymo 39 straipsnį, kuris leidžia naudoti svarbius išradimus nesant išradėjo sutikimui ir nenumato konkretaus atlyginimo išradėjams konfiskavimo atveju. Nusikalstamas Seimas jau nuo savo gyvavimo pradžios nenori garantuoti išradėjams jokio atlyginimo už išradimus energetikoje, nes nori toliau vykdyti kuro pirkimą stambiu mastu iš Rusijos ir daryti didelį pinigų išplovimą per atominę elektrinę. Visų Seimo narių priešinimąsis 39 straipsnio pakeitimui rodo, jog visi Seimo nariai dirba monopolistams ir yra stambaus masto nusikaltėliai.
2.6 Masinis labgebos sistemos įgyvendinimas 2.6.1 Labgebos taikymas Po II Pasaulinio karo Japonija buvo okupuota JAV. Per karą didžioji dalis Japonijos pramonės buvo sunaikinta. Po karo amerikiečiai išvežė iš Japonijos geriausius išradėjus, mokslininkus, konstruktorius, technologus, profesorius ir įrengimus bei geriausias technologijas. Jiems atrodė, jog Japonija parklupdyta amžiams ir JAV nesant rimtos konkurencijos galės viešpatauti pasaulyje pramonės, finansų ir prekybos srityse. Buvo manoma, jog sudarius sunkias gyvenimo sąlygas, japonai išlakstys po Pasaulį ir Japoniją bus galima kolonizuoti pilnaverčiais amerikiečiais. Tačiau įvyko netikėtumas. Po 15 metų, jau 1960 metais japonai pradėjo lenkti amerikiečius kai kuriais rodikliais. JAV valdžia 1960 metais davė griežtą nurodymą žvalgybai išsiaiškinti, kas vyksta Japonijoje. Tik 1963 metais žvalgybai pavyko kažkiek išsiaiškinti, kas vyksta. Japonija po II Pasaulinio karo pradėjo masinį žmonių mokymą ,kaip kurti naujas neįprastas mintis ir sugalvoti geresnius sprendimus bet kokioje veiklos srityje. Jie suprato, jog išradimų kūrimas yra tik viena iš daugelio sričių, kuriose būtina sparti pažanga. Išmokytus kūrybiškai ir neįprastai galvoti žmones jie jungė į geresnių sprendimų paieškos grupes. Jie sukūrė visą galingą naujų minčių sugalvojimų bei sugalvojimų jų įgyvendinimui sistemą — labgebos sistemą. Japonai labgebos sistemos vystymą bei platų taikymą priėmė, kaip svarbiausią strategiją būtiną išlikimui ir konkurencijai. Nėra didelio pavojaus, jei užsienis nusavins konstrukcijas ar technologijas, nes tai neatims iš sugalvotojų pirmavimo, jei jie yra pasiekę aukštesnį sugalvojimų lygį. Aukštesnis naujų geresnių sugalvojimų lygis užtikrina pirmavimą, o todėl jie griežtai įslaptino visą labgebos sistemą (mokymo būdus, teorinius sugalvojimo pagrindus, atrodančių neišsprendžiamomis problemų sprendimų koordinavimo būdus, finansavimo būdus ir t.t.). Oficialiai japonai melavo, jog jų sparčią pažangą sukūria paskolų ėmimas, licencijų pirkimas ir japonų kruopštumo bei darbštumo panaudojimas. Japonai ėmė kažkiek paskolų ir pirko licencijų, bet tai nebuvo pagrindinė strateginė Japonijos kryptis. Lietuvos prezidentai, premjerai, bankų vadai, ekonomistai, valdančiųjų partijų vadovai ir Seimo nariai pasisavino šį japonų melą. Jie tai laiko pagrindine Lietuvos strategija. Jie žino, jog ši strategija garantuoja pastovų vijimąsi su pastoviu atotrūkiu, t.y. pastoviu atsilikimu. Jie tai naudoja pinigų išplovimui per paskolų paėmimą ir neveiksmingų licencijų pirkimą. Tokia šių veikėjų politika užtikrina atsilikimą, lyginant su Vakarų valstybėmis, atlyginimų skirtumą ir laisvanoriškai-priverstinę Lietuvos senbuvių deportaciją į Vakarų valstybes. Tarybų Sąjungoje labgebos sistema buvo įgyvendinta karinės aviacijos, kosmonautikos, raketinės technikos kūrimo žinybose, iš kurių jau 1949 metais buvo pašalinti žydai generolai. Prietaisų pramonėje, informatikoje, ryšiuose, kurias valdė grynųjų žydų vadovaujamas saugumas (KGB), tai nebuvo įgyvendinta. Pasekmė - tarybinės raketos, kosminiai laivai ir lėktuvai daugeliu rodyklių pralenkė amerikiečių, o jų informacinis aprūpinimas buvo labai atsilikęs. Lietuvos valdžia po Perestroikos uždraudė dėstyti labgebos dalykus visose biudžetinėse organizacijose, įskaitant universitetus, ir stambiose gamyklose, kad nebūtų sutrukdyti jų bankrotai ir prichvatizacijos. To pasekmė - per 17 metų Lietuva neteko 3/4 darbingiausių gyventojų, garantuotai atsiliko ir sudarė sąlygas galutiniam lietuvių tautos sunaikinimui (iki 2007 m. deportavo į Vakarų NATO valstybes 2,1 milijoną gyventojų ir Lietuvoje dar buvo palikta 1,9 milijonai gyventojų). Be labgebos sistemos sukūrimo ir viską apimančio įdiegimo bus atsilikimas, maži atlyginimai, garantuota tolimesnė lietuvių deportacija į NATOvalstybes ir Lietuvos kolonizacija.
2.6.2 Labgebos ir mokslo sąvokos Labgeba — naujų neįprastų geresnių sprendimų paieška ir įgyvendinimas bet kurioje gyvenimo srityje. Į labgebos sistemą įeina masinis žmonių mokymas, kaip sugalvoti naujus geresnius sprendimus, sugalvojimų organizavimo, vertinimo, atrinkimo ir įdiegimo sistemos. Trumpai apibūdinant: mokslas — tyrimai, labgeba — sugalvojimai, mokymas — kopijavimas, kartojimai. M O K S L A S — tai gamtoje ar visuomenėje jau esančių ar buvusių reiškinių stebėjimas bei bandymai, siekiant nustatyti reiškinių tarpusavio priklausomybes ir atrasti anksčiau nepastebėtus dalykus. Mokslui būtini stebėjimai ir bandymai, kad pamatytų (atrastų) dar nežinomus reiškinius ar patikslintų reiškinių tarpusavio priklausomybes. Mokslininkai dažniausiai užsiima kiekybinių bei kokybinių ryšių nustatymu ar patikslinimu. Tai yra įprastas tiksliai planuojamas darbas ir jis didina mokslininkų dogmatizmą. Atradimų galima būtų padaryti daugiau, jei moksle pradėti plačiai naudoti labgebą. Įprastas mokslo pasiekimų panaudojimas neužtikrina pirmavimo ir išlikimo. L A B G E B A — naudingesnių dalykų ir reiškinių derinių, dar nesančių gamtoje ir visuomenėje, sugalvojimas. Kitaip tariant, Labgeba — tai minčių paieška, kaip sukurti dar nežinomus, o tuo pačiu gamtoje ir visuomenėje dar nesančius dalykus bei reiškinių derinius, naudingesnius už žinomus arba naudingiau panaudoti neįprastu būdu. Labgeba taip pat ieško naujus sprendimus, kaip lengviau įgyvendinti labgebos vaisius. Tai atradimų, technikos pasiekimų, religijos, visuomenės ir kitųžinomų reiškinių ar jų deriniųpanaudojimas neįprastu ir iki šiol nežinomu būdu, užtikrinančiu didesnę, neįprastą naudą. Labgebos vaisiai — tai dalykai ar reiškiniai, kurie iki sugalvojimo momento dar nebuvo žinomi ir jų nebuvo. Išradimai yra labgebos, o ne mokslo vaisius. Labgebai nebūtini bandymai ir stebėjimai. Jai būtinos naujos, neįprastos, naudingesnės mintys, kurios skatina pažangą ir nurodo kelius jai pasiekti. Labgebos apibrėžimas platesne panaudojimo prasme. Labgeba — dalykas užsiimantis naujumų atsiradimo dėsnių nagrinėjimu, neįprastų sprendimų radimo būdų įsisavinimu ir jų naudojimu, neįprastų, naujų sprendimų nagrinėjimu ir geresnių iš jų, kurie leidžia pasiekti aukštesnį tikslą, nebloginant kitiems gyvenimo ir jų neprievartaujant, atrinkimu, lengvesnių būdų ieškojimu atrinktiems sprendimams įgyvendinti ir jų įgyvendinimu. Išlikimo, paveldo išsaugojimo ir konkurencijos požiūriu labgeba yra svarbesnė už mokslą. Jokie demokratijos ir teisėsaugos tobulinimai bei ekonomikos dievinimai neišsaugos Lietuvos senbuvių Lietuvoje, jei bus atsilikimas ir atlyginimų skirtumas. Tik pirmavimas daugelyje sričių ir aukštas gyvenimo lygis gali juos sulaikyti ir priversti pasilikti Lietuvoje. Tai galima pasiekti tik įdiegus aukšto lygio labgebos sistemą, kuri apima masinį žmonių mokymą, kaip sugalvoti naujus geresnius sprendimus, jų apjungimą į galingas konkurencines sistemas ir jų darbo koordinavimą. Šiais laikais visų pagrindinių Pasaulio valstybių ir stambių kompanijų svarbiausioji strateginė kryptis yra geresnių sprendimų, aplenkiančių konkurentus ieškojimas ir įdiegimas anksčiau už kitus, t.y. aukščiausio lygio labgebos sistemos įgyvendinimas ir vystymas. Yra šalių, kuriose labgebos sistema diegiama mokslo, prekybos, kultūros, bankų ir kitose srityse. Lietuva taip pat turi įgyvendinti šią sistemą, jei nori išsaugoti lietuvių tautą Lietuvoje. Aukščiau išdėstyti samprotavimai rodo, kad reikia neatidėliotinai pradėti įgyvendinti valstybės pertvarkymo projektą - Lietuva — visuomenės gerovės valstybė, kurį paruošė Vladimiras Novosadas, bet tam priešinasi dogmatiniai ir savanaudiški profesoriai bei mokslininkai.
2.6.3 Strategija, strategijos sąvoka Labgebinės strategijos tikslas yra organizuoti masinį žmonių mokymą, kaip sugalvoti geresnius sprendimus (labgebos būdų mokymas), įsisavinusius labgebą organizuoti į sprendimų sugalvojimų grupes, sukurti organizacines priemones paieškinės veiklos koordinavimui, kurti geresnių sprendimų atrinkimo ir įgyvendinimo sistemos pagrindus. Masinis mokymas geresnių sprendimų sugalvojimui — labgebos mokymui, reikalauja sukurti visą mokymo ir aplinkos sistemą, kuri skatintų labgebinę veiklą Lietuvoje. Masinis mokymas apima mokymo sistemos administracijos sukūrimą, dėstytojų kadrų ruošimą, interneto, televizijos ir kitų priemonių naudojimą švietėjiškai labgebos veiklai ir psichologinės aplinkos sukūrimą, kuri skatintų labgebinę veiklą. Strategija plačiąja prasme suvokiame, kaip planavimą ateities veiklai, kurios pagrindinis tikslas išlikti ateityje, išsaugoti savo paveldą ir užtikrinti proporcingą ir darnų vystymąsi kitų atžvilgiu ir kartu su kitais. Lietuvos senbuvių (lietuvių tautos ir Lietuvos tautinių bei kalbinių mažumų) pagrindinis tikslas yra išsaugoti savo genetinį, kiekinį, kalbinį, paprotinį, gamtinį ir kitokį paveldą ir jį tobulinti, pritaikant prie greit besikeičiančių aplinkybių. Pagrindinis strateginis prieštaravimas. Iš vienos pusės išlikimas reikalauja spartaus kitimo, kad lygiuotumėmės į pirmaujančius, o iš kitos pusės užtikrinti kuo mažesnį turimo paveldo kitimą ir svarbiausių paveldo dalių išsaugojimą. Išlikimui būtinas spartus ir dažnai aplenkiantis labgebos, mokslo, technikos, žinių perteikimo būdų, gamybinių bei gynybinių galių vystymas. Ypač svarbus yra energijos gavimo ir naudojimo būdų tobulinimas, kad būtų pasiektas visiškas energetinis nepriklausomumas. Išlikimui taip pat būtinas spartus naujų psichologinių apsisaugojimo ir paveldo išsaugojimo priemonių kūrimas ir įgyvendinimas, nes visą laiką išlieka grėsmė, kad nusikalstamos globalinės grupuotės ir nusikalstamos valstybės sieks sunaikinti mūsų paveldą ir mus pačius psichologinėmis priemonėmis. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad kultūros, papročių ir patriotiškumo vystymas vyktų esant glaudžiai sąveikai su labgeba ir aplinkos pokyčių įvertinimu. Strategijos koncepcijos darbo grupės pagrindinis tikslas yra ieškoti būdų ir juos įgyvendinti, kad naujumo įgyvendinimo ir dogmatinio paveldo išsaugojimo veiklos netrukdytų viena kitai ir bendromis pastangomis garantuotų išlikimą ateityje.
2.6.4 Labgebos svarba Nesukūrus labgebos sistemos ir masiškai jos neįdiegus ypač institutuose ir universitetuose, bus: atsilikimas, maži atlyginimai, garantuota tolesnė deportacija į Vakarų valstybes ir Lietuvos kolonizacija. Išlikimui ir tobulėjimui labiausiai būtinas masinis žmonių įtraukimas į labgebos veiklą, t.y. masinį žmonių mokymą, kaip išmokti sugalvoti naujus geresnius sprendimus, jų apjungimas į galingas konkurencines sistemas ir labgebos darbo koordinavimas. Jokie demokratijos ir teisėsaugos tobulinimai bei ekonomikos dievinimai neišsaugos Lietuvos senbuvių Lietuvoje, jei bus atsilikimas ir atlyginimų skirtumas. Aukštą gyvenimo lygį, pirmavimą daugelyje sričių ir atlyginimus lygiaverčius ar net didesnius negu yra Vakarų Europoje galima pasiekti tik įgyvendinus masinę aukšto lygio labgebos sistemą, kuri turi glaudžiai sąveikauti su mokymo ir mokslo sistemomis. Ši sistema pirmiausia turi būti įgyvendinta universitetuose ir mokslo įstaigose. Tik pirmavimas daugelyje sričių ir aukštas gyvenimo lygis gali lietuvius prisversti pasilikti Lietuvoje. Aukšto lygio labgebos sistema turi apimti masinį žmonių mokymą, kaip sugalvoti naujus geresnius sprendimus, jų apjungimą į galingas konkurencines sistemas ir jų darbo koordinavimą. Šiais laikais visų pagrindinių Pasaulio valstybių ir stambių kompanijų svarbiausioji strateginė kryptis yra geresnių sprendimų, aplenkiančių konkurentus ieškojimas ir įdiegimas anksčiau už kitus, t.y. aukščiausio lygio labgebos sistemos įgyvendinimas ir vystymas. Kai kuriose šalyse labgebos sistema diegiama mokslo, prekybos, kultūros, bankų ir kitose srityse. Lietuva taip pat turi įgyvendinti šią sistemą, jei nori Lietuvoje išsaugoti lietuvių tautą. Labgebos sistemos įgyvendinimo draudimas yra nusikaltimas. Lietuvoje labgebos sistemos įgyvendinimui priešinasi Mokslų Akademija, Mokslo taryba, Prezidentūra, vyriausybė ir Seimas, nes sąmoningai ir planingai vykdo genocidą. Valdžios vykdoma dogmatinio kopijavimo politika, įskaitant inovacinį kopijavimą nesant plataus labgebos taikymo, garantuoja pastovų vyjimąsi su pastoviu atsilikimu. Lygiavimosi į pirmaujančius pagrindas yra inovacinė ne kopijavimo, o labgebos politika. Ekonomika su kopijavimo lygio inovacine politika gali dabar garantuoti ne ypatingai gerą duoną, bet nėra įrankis išlikimui ateičiai. Labgeba, mokslas ir ekonomika turi būti vystomi proporcingai, tarpusavio darnoje. Ekonomikos, kaip svarbiausios strateginės krypties, sudievinimas yra nusikaltimas, nes veda į atsilikimą ir pražūtį ateityje.
2.7 Palikuonių ateities užtikrinimas Šiuo metu Lietuvoje yra sudievinta Vakarų (JAV) demokratija ir dabartinė Lietuvos Konstitucija, kurios sąlygoja labai spartų lietuvių tautos naikinimą. Kai vyksta karas ir priešas eina į ataką, tai ginamasi visomis galimomis priemonėmis ir tik po to nagrinėjama teisinė pusė. Esant dabartinei Seimo sudarymo tvarkai daugelis pasiūlymų teisėtvarkai pagerinti gali būti įgyvendinti po 5 ar 10 metų ar išvis neįgyvendinti, jei jie bus įgyvendinami pagal Vakarų demokratijos modelį ir esamą nusikalstamą Konstituciją, ir esamus nusikalstamus įstatymus. Jei toliau gyvensime pagal esamą nusikalstamą Konstituciją ir esamus nusikalstamus įstatymus, tai per artimiausius 10 metų beveik visi Lietuvos gyventojai bus deportuoti iš Lietuvos ir Lietuva bus kolonizuota svetimtaučiais. Sunaikintai lietuvių tautai ir kolonizatoriams mūsų teisinga teisėtvarka ir esamas Seimas bus nereikalingi. Didžiausią pavojų lietuviams ir Lietuvos tautinėms mažumoms kelia spartėjanti deportacija iš Lietuvos, t.y. spartus šiuolaikinio genocido vykdymas. Per Perestroiką, t.y. prieš 20 metų Lietuvoje gimdavo apie 58000 vaikų. Dabar turėtų gimti virš 60000 vaikų. Pagal oficialius duomenis 2009 metais mokslo metų pradžioje pirmokėlių buvo tik 28000, t.y. mažiau negu pusė. To priežastis yra gimdančių ir auginančių vaikus žmonių laisvanoriškai-priverstinis ištrėmimas į Vakarų valstybes ir išsklaidymas jose. Žinant, jog daugelį pirmokėlių atvedė vienas iš tėvų, nes antras Vakaruose, ar atvedė seneliai, nes abu tėvai Vakaruose, matome, jog Lietuvoje liko gerokai mažiau negu pusė darbingo amžiaus žmonių. Tikslesni skaičiavimai kitais būdais rodo, jog jau deportuota virš 3/4 darbingo amžiaus žmonių. Jau deportuota 2,3 milijono Lietuvos gyventojų ir atnaujintas labai spartus tolesnis dar liekančių Lietuvoje 1,8 milijono gyventojų deportavimas. Esama padėtis rodo, jog išlikimo Lietuvoje tikslas yra pirmaeilis. Šio tikslo įgyvendinimas turi prasidėti nuo masinių labai dažnų mitingų, demonstracijų, streikų, piketų ir kitų taikių priemonių, kuriuose pagrindiniu reikalavimu turi būti genocido sustabdymas, genocido vykdytojų pašalinimas iš Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros. Genocido vykdytojams turi būti keliamos baudžiamosios bylos. Esamame Seime didžioji dalis Seimo narių yra sąmoningi šiuolaikinio genocido vykdytojai, o todėl esamas nusikalstamas Seimas turi būti kuo greičiau paleistas. Prezidentės pareiga tai įgyvendinti, o mūsų pareiga įvairiomis masinėmis priemonėmis paremti Prezidentę. Mitinguose, piketuose ir konferencijose turi būti reikalaujama keisti nusikalstamą Konstituciją, nusikalstamus įstatymus ir iš esmės pertvarkyti nusikalstamą teisėsaugą bei teisėtvarką. Reikia reikalauti reformų visose srityse ir baudžiamųjų bylų kėlimo visiems valstybės nusikaltėliams, bet nereikia užmiršti ir slėpti pagrindinio tikslo, t.y. išlikimo Lietuvoje. Jau po 10 metų Lietuvos Konstitucija, teisėtvarka ir teisėsauga mums bus nereikalingi, jei mes būsime išvaryti iš Lietuvos. Genocido vykdymui naudojamos įvairios priemonės. Viena iš jų yra Lietuvos valdovų valdomos žiniasklaidos vedama propaganda, jog negalima mažinti pensijų ir apie tai būtina bylinėtis teismuose, nuslepiant, jog išvarius darbingus žmones iš Lietuvos, tai neįgyvendinama. Laikas suprasti, jog išvarius darbingo amžiaus žmones iš Lietuvos, jokie mitingai ir jokie teismai neužtikrins esamų pensijų ir pensijos toliau bus sparčiai mažinamos. Kita plačiai propaguojama garo nuleidimo priemonė yra parašų rinkimas referendumams surengti. Smarkiai sumažėjus rinkėjų skaičiui, kuris yra slepiamas, tai praktiškai neįvykdoma, bet yra gera priemonė reformų stabdymui ir tolesniam genocido vykdymui. Seimas ir Vyriausybė sąmoningai vykdo bedarbystės didinimą ir gyvenimo lygio smukdymą, o tuo pačiu vykdo genocidą. Tam yra išleistas nusikalstamas išradimų Patentų įstatymas ir įvesta kanceliarinė valdymo tvarka. Pagal ją bet koks Seimo, vyriausybės, ministerijos ar prezidentūros raštininkėlis bet kokį rimtą pasiūlymą žmonių išlaidų šildymui ir elektrai sumažinimui turi teisę mesti į šiukšlių dėžę net nesvarstant, neatsakant pasiūlymo pateikėjui ir nepranešant apie tai Prezidentei, Premjerui ar Seimo pirmininkui.
2.8 Naujų geresnių sugalvojimų ir jų įgyvendinimo sistema Registracijos, įvertinimo, įgyvendinimo ir atlyginimo sugalvotojams sistema Esama nusikalstama geresnių pasiūlymų registracijos tvarka, įvertinimo ir įgyvendinimo tvarkos nebuvimas ypač energetikos srityje, sudarė sąlygas tik kopijavimo lygio pažangai, o tuo pačiu kitų vyjimuisi su garantuotu atsilikimu. Išėjimui iš esamos padėties, esminiam gyvenimo lygio Lietuvoje pagerinimui ir senbuvių išsaugojimui, būtina įvykdyti pateikiamus pertvarkymus: 1) sudaryti sąlygas viešai registruoti ir skelbti pasiūlymus pagerinančius mokslo, mokymo, energetinę ir ūkio būklę Lietuvoje. Numatyti atlyginimus už geresnių pasiūlymų pateikimą bei baudžiamąją atsakomybę už jų stabdymą. Sudaryti sąlygas išradimų patentavimui, išradimų ir kitų įvairių pasiūlymų viešam palyginimui ir geresnių pasiūlymų įdiegimui; 2) iš esmės pertvarkyti nusikalstamą išradimų Patentų įstatymą. Šis įstatymas įslaptina naujas geresnes mintis mažiausiai 2 metams, kai jų įvertinimas ir įgyvendinimas turi prasidėti jau po 2 dienų; 3) patentų įstatymo 39 straipsnis leidžia naudoti svarbius išradimus be išradėjo sutikimo ir nenumato atlyginimo dydžio išradėjams. Tai išradėjų ir gyventojų apiplėšimo straipsnis, kuris reikalauja, kad išradėjai netrukdytų energetikos monopolistams vykdyti apiplėšimą ir atidavinėti pinigus Rusijai už kurą; 4) paraiškų padavimo tvarka išradimų patentams yra nusikalstama. Ji atima iš išradėjo bet kokią galimybę įrodyti teismuose, jog jo išradimai buvo pavogti. Po dokumentų pridavimo išradėjui išduodamas tik popieriukas su numeriu. Neleidžiama uždėti vizas ant antro dokumentų egzemplioriaus, neleidžiama atsivesti liudytojus ir fotografuoti. Akivaizdus esamos atsilikimo ir susinaikinimo politikos įrodymas yra svarbių išradimų energetikos srityje sabotavimas. Mano padaryti išradimai leidžia beveik visus daugiabučius bei individualius namus, ūkinius pastatus, ledaines ir kitus ūkinės bei pramoninės paskirties pastatus švariai aplinkosauginiu požiūriu aprūpinti šiluma, šalčiu ir elektra nenaudojant centralizuoto tiekimo ir kuro. Tokių įrenginių įrengimas dažnai kainuos pigiau negu šiuolaikinės moraliai pasenusios renovacijos. Kasmetinė ekonomija siektų milijardus litų ir nereikėtų pavojingos atominės elektrinės. Energijos visur pilna, bet valdžia, vykdydama šiuolaikinio genocido politiką per monopolinę atominės energetikos ir pinigų atidavimo Rusijos ir Vakarų oligarchams politiką, neleidžia įgyvendinti šių išradimų ir kelis kart sumažinti gyventojų išlaidas energetikai. Aukščiau išvardytų sąlygų nenori įvykdyti visi Seimo nariai, Mokslų Akademija ir Mokslo taryba. Daugelio Seimo narių, Energetikos bei Ūkio ministerijų reikalavimai atskleisti labai svarbių išradimų iš energetikos srities esmę be jokių formalumų ir protokolų, privedė prie to, kad jau nuo 1990 m. energetinės blokados laikotarpio išradėjai negali pateikti savo išradimų (atskleisti paslaptis), nes bus apiplėšti, ir turės didelius piniginius nuostolius. Ši veikla labai padidino bedarbystę, žmonių išvarymą į Vakarus, priklausomybę nuo Rusijos kuro ir labai sumažino įplaukas į biudžetą. Tai savo ruožtu sumažino mokslo bei mokymo finansavimą ir tuo pačiu mokslo nuosmukį Lietuvoje! Nesutvarkius nurodytų dalykų, lietuvių tauta, jos nusikaltėliai-valdovai jau po 15 metų bus išsklaidyti po Pasaulį, o universitetai ir institutai uždaryti!
2.9 Būdai, kaip priversti valdžią nutraukti genocidą ir sukurti savivaldą Bet kuri valdžia apauga savanaudžiais, kurie nenori jokių pertvarkymų, kurie jiems blogintų gyvenimą piniginiu ar darbo sąnaudų požiūriu. Juos gali priversti daryti pertvarkymus valstybės valdyme tik baimė. Baimę jiems galima įvaryti tik masiniais dažnais piketais, mitingais, demonstracijomis ir visuotiniais streikais. Visuotinės ilgalaikės nepaklusnumo valdžiai priemonės gali padėti Prezidentei ir kartu priversti Prezidentę paleisti esamą nusikalstamą partinį Seimą. Pradėti reikia nuo susibūrimų. Valdžia ir žiniasklaida susibūrimų labai nenori ir stengiasi juos suardyti ar sumenkinti. Nei vieno miesto ar rajono valdžia ir jokia žiniasklaida per 20 metų nepaskelbė vietos ir laiko, kur žmonės gali susirinkti ir aptarti patys savo reikalus be partijų, be partinės valdžios ir be žiniasklaidos. Tai gerai žinodamas, pateikiu susibūrimų laiką ir pagrindinius reikalavimus susibūrimams. Kiekvieno miesto ar miestelio gyventojai renkasi pagrindinėje aikštėje (Kaune Kauno miesto sodelyje tarp Muzikinio teatro ir savivaldybės) vasaros ilgų dienų laikotarpiu ketvirtadieniais 17 val., o žiemos trumpų dienų laikotarpiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d., šeštadieniais 12 val. Susibūrus galima apsikeisti nuomonėmis su bendraminčiais, pasidalinti žiniomis, kurios rūpi tam tikroms žmonių grupėms. Čia galima sužinoti apie valdžios vykdomus nusikaltimus apie kuriuos dėl įvairių sumetimų nepageidauja skleisti žiniasklaidos priemonės. Tokiuose susibūrimuose taip pat galima aptarti ką siūlyti miesto ar Lietuvos valdžiai ir kaip galima būtų kovoti su valdžios vykdomu nesiskaitymu su žmonėmis ir nusikaltimais. Šiuos susibūrimus vykdo patys gyventojai ir tai yra jų pačių susibūrimai. Jų neorganizuoja jokios partijos, visuomeninės organizacijos ar žiniasklaidos priemonės. Tokiuose žmonių susibūrimuose neturi būti plakatų ir garsios muzikos ar kitų stiprių garsų, kurie galėtų trukdyti ramybę aplinkinių namų gyventojams. Susibūrimai su plakatais, kuriuose yra virš 9 žmonių laikomi mitingais ar demonstracijomis ir jiems turi būti gautas miesto valdžios leidimas. Mitingų be valdžios leidimo dalyviai gali būti baudžiami baudomis. Piketuotojai, kurių grupės neviršija 9 žmonių, turi teisę turėti plakatus ir stovėti nuošalyje nuo susibūrusių, nuo grupių, aptariančių kažkokius ūkinius, švietimo ar politinius klausimus ir netrukdyti žmonių pasikalbėjimams. Grupės, aptariančios kažkokius klausimus ir pamačiusios prie jų plakatus, turi nedelsiant pareikalauti plakatų laikytojus atsitraukti nuo grupės bent 20 metrų atstumu. Jei plakatų laikytojai to nepadarys, tai galima iškviesti policiją, kuri gali nubausti plakatų laikytojus už neteisėtą mitingą. Žmonės turi teisę piketuoti. Viename pikete turi būti ne daugiau kaip 9 žmonės. Piketų skaičius yra neribojamas. Tai yra veiksminga priemonė ir ja reikia pradėti naudotis. Sėdėjimas virtuvėje ir zirzimas, jog vyksta blogi dalykai, mūsų neišgelbės nuo ištrėmimo iš Lietuvos. Tik bendros pastangos gali mus išgelbėti nuo ištrėmimo iš Lietuvos. Todėl visi vieningai eikime į susibūrimus. Su savo plakatais eikime į piketus, mitingus, demonstracijas ir, jei jų nepakaks, pradėkime ilgalaikį visuotinį streiką. Tai mūsų išsigelbėjimo galimybė.
2.10 Laikinos priemonės pereinamuoju laikotarpiu. Tarybų ir Seimo sutramdymas Nusikalstama Vakarų demokratija yra sugalvojusi rinkimų ir „atstovavimo“ sistemą, pagal kurią tarybos narys geriausiu atveju atstovauja 10% tos vietovės rinkėjų, o Seimo narys po „rinkimų“ prisiekia nevykdyti rinkėjams duotų įsipareigojimų ir neatstovauja jokių rinkėjų (LR Konstitucijos 59 str. ir Seimo Statuto 1 str. 2 d. ). Pagal nusikalstamą Vakarų demokratiją Seimo ir tarybų nariai balsuoja prieš daugumos rinkėjų valią. Gerokai sumažinti Seimo ir tarybų narių savivalę galima tik atsisakius nuo nusikalstamos Vakarų demokratijos santvarkos. Pereinamuoju laikotarpiu, pereinant iš nusikalstamos Vakarų demokratijos į savivaldą, reikia bent pakeisti rinkimų rezultatų įvertinimo, nutarimų ir įstatymų priėmimo tvarką. Pateikiu pagrindinius principus: 1. Kandidatu į Seimą ar tarybą gali būti bet kuris tos vietovės nuolatinis gyventojas, kuris yra Lietuvos senbuvis ir toje vietovėje išgyveno ne mažiau kaip 5 metus. Prisiregistravimas ar gyvenamosios vietos deklaravimas nereiškia nuolatinio gyvenimo; 2. Daugiausiai surinkę balsų kandidatai tampa Seimo ar atitinkamai tarybos nariais. Jie priiminėja sprendimus procedūriniais klausimais, nustato posėdžių datas ir ruošia įstatymų bei nutarimų projektus; 3. Priimant įstatymus ir nutarimus kiekvienas Seimo ar tarybos narys ir kiekvienas kandidatas, surinkęs bent vieną balsą per rinkimus, balsuoja tais balsų kiekiais, kiek už jį balsavo rinkėjų; 4. Seimo ir kiekvienos tarybos pareiga sudaryti sąlygas kiekvienam buvusiam kandidatui ir gavusiam kažkiek balsų, susipažinti su galutiniu įstatymo ar nutarimo projektu ir balsuoti už, prieš ar susilaikyti tais balsų kiekiais, kiek už jį balsavo rinkėjų. Internetas ir video kameros leidžia kiekvienam buvusiam kandidatui stebėti posėdžius ir balsuoti per internetą; 5. Atsitiktinių įsibrovimų ir balsavimų už buvusius kandidatus išvengimui turi būti įdiegta atviro, lengvai patikrinamo balsavimo sistema panaši į bankuose naudojamą sistemą, kai mokesčių mokėtojas pats per internetą tvarko savo pinigus banke ir moka mokesčius. Drausminanti Seimo ir tarybų narius priemonė turi būti jų atšaukimo galimybė. Pateikiu galimą atšaukimo tvarką: 1. Kiekvienas rinkėjas, dalyvavęs rinkimuose, turi teisę atvirai pareikšti nepasitikėjimą Seimo ar tarybos nariu ir savo balsavimo bei atstovavimo Seime ar taryboje galias atiduoti kitam buvusiam kandidatui. Kai virš 50 % dalyvavusių rinkimuose rinkėjų pareiškia nepasitikėjimą, tai Seimo ar tarybos narys netenka nario teisių ir pereina į buvusių kandidatų lygmenį; 2. Buvęs kandidatas, sekantis po surinkusio daugiausiai balsų, tampa atitinkamai Seimo ar tarybos nariu, o esamas Seimo ar tarybos narys pereina į buvusių kandidatų lygmenį. Naujas narys balsuoja tik tais balsų kiekiais, kiek jis jų gavo per rinkimus. Pastaba. Nepasitikėjimą gali reikšti tik dalyvavę rinkimuose rinkėjai. Šiuo metu pusė rinkėjų sąrašuose esančių rinkėjų (1,4 milijono) gyvena užsienyje ir nedalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Apie 80% Lietuvoje gyvenančių rinkėjų (ne 42%, kaip meluoja Vyriausioji rinkimų komisija) dalyvauja rinkimuose ir tik jie lemia rinkimų rezultatus ir tik jie turi turėti atšaukimo galią. Šiandien Lietuvoje turėtų gyventi virš 4 milijonus gyventojų, o gyvena tik 1,8 milijono. Lietuvos valdžia, kai kurie Vilniaus universiteto dėstytojai prisidengę mokslu ir net europarlamentaro žmona meluoja, jog Lietuvoje šiuo metu gyvena 3,3 milijono gyventojų. Šis melas atneša daug nuostolių prekybininkams, projektuotojams, socialinių ir ekonominių mokslų darbuotojams ir sudaro melo aplinką Lietuvoje. Tokie veikėjai, prasibrovę į Jungtinį demokratinį judėjimą, siekia savivaldos reformos projekte Seimo ir tarybų narių atšaukimą padaryti negalimu. Kaip gali virš pusės rinkėjų pareikalauti atšaukti Seimo ar tarybos narį, jei pusė sąrašinių rinkėjų jau yra užsienyje, o iš sąrašų jie neišbraukiami?
2.11 Lietuvių tautinio centro pasiūlymai ir jų įvertinimas Lietuvių tautinis centras (jolantavertybes@gmail.com) siūlo vienijimosi darbą pradėti nuo bendrų pozityvių ideologinių nuostatų bei tikslų priėmimo. Šio centro pasiūlymai garantuoja tolesnę lietuvių deportaciją į Vakarų valstybes ir lietuvių tautos sunaikinimą. Pajuodintomis raidėmis parašiau savo esminius pakeitimus, kurie leistų išsaugoti lietuvių tautą Lietuvoje:
Išlikimo strategijos vadovėlio — knygos „Labgeba“ (Kaunas, 2008 — 256 pusl.) autorius, labgebas, išradėjas, m. d., doc. Edvardas Satkevičius, satkevichius@yahoo.com. Knygą galima įsigyti pas autorių, Humanito knygyne Kaune, Donelaičio g. VDU patalpose ir Vilniuje Universiteto g. 4, šalia VU. 2010-10-17 |
Komentarai
Mes teikiame finansinę paramą
Mes teikiame finansinę paramą tiems, kuriems reikia paskolos, ir suteikti paskolą, kai palūkanų norma yra 2% per metus. Mes turime kredito sekančiose kategorijose: automobilių paskolos, mokykloje paskolas, būsto paskolos, verslo paskolos ir asmeninės paskolos. Jei Jus domina, galite susisiekti su mumis elektroniniu paštu cashierslenders@gmail.com ir grįžti į mus su išsamia informacija yra keičiamas taip:
vardas:
adresas:
statusas:
valstybė:
Reikalinga suma:
Ilgis paskolą:
Tikslas paskolos:
Taigi, mes norime, kad grįžti pas mus dabar, kad galėtume tęsti savo paskolos pervedimo, taip pat.
maloningai
J. Gerrad
Kol Zemaitija ir kitos zemes
Kol Zemaitija ir kitos zemes negaus teises ir laisves kalbeti savo tevu kalba, kol mokyklose bus saipomasi is dialektu, tol Lietuva negales isivesti patriotizmo ir negales issaugoti savo zmoniu. Kol laisve bus pardavinejama uz alaus buteli, kaip kad stojimas i Europos sajunga, tol laisves nebus! Ar gi ne uz zalia libduka po balsavimo uz EU galejai gauti buteli alaus? Butent! Kaip as galiu myleti Lietuva, jei mane kaip zemaiti niekina ir mano tevu kalba yra priskiriama kaimieciams, nors zemaiciai anksiau uz lietuvius gramatika ir rasta tuejo. Tol kol Klaipedos krastas bus siejamas su Lietuva ir neigiamos visos prusu ir lietuvininku tradicijos ir palikimas, pirmos lietuviskos knygos ir sviesuoliai - tol Lietuva bus tik okupante ir tik pamariampolietisko dialkto puoseletoja. Tol kol Lietuva kurs savo valstybe be tikros istorijos tol ji netures jokios ateities. Jokios gausios teorijos, planai, skambus zodziai nesugrazins zmoniu, bet teisinga istorija, zeme, proteviai, kalbiniai dialektai, konkurencija tarp zemiu gali isasugoti sveikai ekonomiskai tvirta valstybe. Kol tautieciai mokes mokescius uz savo teviske kaip uz svetima zeme, tol tikrosios Teviskes ir Tevynes nematysite. Baltai tai ne europieciai, Baltai tai ne slavai, todel mes nebusime laimingi gyvendami pagal kitu primesta politika.
Geda knygynams, platinantiems
Skelbti naują komentarą