Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


2010 m. II ketvirčio ir I pusmečio bankų veikimo apžvalga. II dalis. Palūkanų normų kaitos apžvalga

traslatio.com       Palūkanų normų šeimininkai ir jų autoriai yra bankai. Ir jos yra viena iš reikšmingų jų, bankų, pinigų pasiūlos bei pinigų politikos priemonių ir įrankių. Šiuo metu LR Seimui vis dar rodant pastangas bent kiek teisiškai, sekant bent kaimynų latvių pavyzdžiu, apginti dėl ekonominės krizės (prie kurios sukėlimo prisidėjo ir bankai) beviltiškai prasiskolinusius piliečius ir aktyviai svarstant Seime siūlomus įstatymo pakeitimus dėl asmenų neiškeldinimo iš paskutinio būsto, fizinių asmenų bankroto įstatymo projektus, iš bankų atstovų nuolat girdimi pasipriešinimo grasinimai dėl, atseit, neapibrėžtos ir blogėjančios skolinimo teisinės aplinkos.

Sąmoningai (ir įžūliai?) nutylint, kad ir motininių bankų tėviškėse senai galioja ir puikiai veikia būtent tokia skolinimo teisinė aplinka, kurios bent dabar siekiama ir mūsuose. O tai, kad tokios, analogiškos ar bent panašios į motininių bankų ,,tėviškes“, teisinės aplinkos savo laiku, prieš kreditavimo bumo pradžią, nebuvo sukurta, yra bankų veikimo ir tuometinių vyriausybių neveiklumo klaidos, kurias būtina kuo greičiau taisyti ir šalinti. Ir nesibodint naujų teisės aktų veikimo ,,atgaline“ data.

         Paskolų palūkanos – daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių ne šiaip sau rodiklis, o jų finansinio stabilumo ir net išgyvenimo indikatorius. Juk tik šalyje veikiantiems bankams skolingi ir nuo jų veikimo priklausomi daugiau nei 50% šalies dirbančiųjų, daugiau nei trečdalis veikiančių (dar išlikusių !!!) įmonių, o ir šalies valdžia, skolinga net 4,6 mlrd. Lt, tame tarpe centrinė Valdžia – 3,2 mlrd. Lt.

       Čia apžvelgiama įmonių ir namų ūkių paskolų ir indėlių palūkanų normų kaita ne vien todėl, kad jų paskolos bei indėliai sudaro beveik 90 % viso bankų paskolų ir indėlių portfelio, bet todėl, kad įmonės ir namų ūkiai – reikšmingiausi ekonominės raidos subjektai ir nuo jų atsigavimo priklauso ekonomikos atsigavimas bei tolesnės jos raidos sėkmė; jie yra pagrindiniai pridėtinės vertės (BVP) kūrėjai bei naudotojai ir vartotojai.

          Apžvalgojepateikiami duomenys bei jų kaitos tendencijos laidžia daryti tokias išvadas:

- paskolų palūkanų mažinimas nelydimas skolinimo didinimu. Bankai laikosi keistos nuostatos teigdami, kad skolinimo didinimas bus galimas tik šalies ūkiui rodant reikšmingus atsigavimo požymius. Bet juk šalies ūkio atsigavimas kaip tik ir reikšmingai priklauso nuo bankų skolinimo didinimo!!!

- bankai laikosi skolinimo embargo lyg šiol taikydami sugriežtintus skolinimo standartus: pajamų  vienam šeimos nariui reikalavimas, teikiant būsto paskolas išaugo maždaug dvigubai, sugriežtėjo įkeisto turto vertinimas, sumažėjo teikiamos paskolos santykis su šio turto verte ir pan.;

- skolinimo palūkanų mažinimas nedidinant skolinimo reiškia, kad bankų veikla yra finansinėje stagnacijoje. Tai liudija bankų patirti nuostoliai, kuriuos bent iš dalies bandoma kompensuoti didinant bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainas. O tai, savo ruožtu, ir toliau blogina bankų klientų – įmonių ir namų ūkių, finansinę padėtį, provokuoja ir skatina klientų bėgimą iš bankų;

-  paskolų palūkanų kaita įtikinamai nesusieta su jų nustatymo pagrindo – VILIBOR‘o bei net EURIBOR‘o kaita;

- VILIBOR‘o ir paskolų LT palūkanų kaita (net ir kaip ,,reakcija“ į bankų veiklos teisinio reguliavimo didinimą) jau mažai reikšminga bankų skolininkams, kadangi paskolų LT dalis teikiamose ir jau suteiktose paskolų likučiuose yra maža ir toliau mažėja.

- indėlių likučių valiutinėje kaitoje ryškėja naujos tendencijos: beveik nedidėjant indėlių likučiams LT, mažėja indėlių likučiai EUR ir sparčiai didėjant likučiams USD ir kitomis užsienio valiutomis. Tą reikšmingai įtakojo vykusios diskusijos euro zonos ir euro stabilumo tema.

 

Palūkanos nacionaline valiuta (toliau – LT)

         Kaip kito įmonių ir namų ūkių (o jų indėliai ir paskolos sudaro beveik 90 % viso bankų paskolų bei indėlių portfelio) terminuotųjų naujų indėlių ir paskolų LT palūkanos matome lentelėje Nr. 1 ir grafike Nr. 1, %:

                                                                                                                                          Lentelė Nr.1 (% p.)

                                                                                                                                                     Grafikas Nr.1

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelių 3.2. ir 3.1. duomenų pagrindu.

 

         Paskutinįjį, II-ąjį ketvirtį, indėlių LT palūkanos sumažintos net 21,9 %, iki 1,65 % p., kartu 11,7 % (iki 6,12 % p.) padidinant paskolų palūkanas. Skolinimo marža padidinta daugiau nei trečdaliu: +32,6 %!!!

         Ir tik visiškai nesuprantamai (ar nesąmoningai?) keitėsi 6 – rių mėn. trukmės vidutinis mėnesio VILIBOR‘as, savo dydžiais prieš metus dažnai ,,praaugęs“, atseit - jo pagrindu nustatomas paskolų LT palūkanas. O pastaraisiais mėnesiais - beveik susilyginęs su indėlių palūkanomis ir nusileidęs žemiau skolinimo maržos reikšmių. Tai reiškia, kad paskolų LT palūkanų kaita toliau vyko be jokių sąsajų su jų nustatymo ,,pagrindu“ – VILI‘iu.

 

          Palūkanos eurais (toliau-EUR)

          Kažkiek panašiai kito ir palūkanos EUR: indėlių palūkanos per II-jį ketvirtį sumažintos 23,6 %, iki 0,81 % p., ir paskolų palūkanas (skirtingai nuo paskolų LT) mažinant 2,7 %, iki 3,97 % p.. Įmonių ir namų ūkių naujų indėlių ir paskolų palūkanų EUR kaitą matome lentelėje Nr. 2 bei grafike Nr. 2:

                                                                                                                                             Lentelė Nr.2 (% p.)

        Skolinimo EUR marža padidinta 4,6 %, kai skolinimo marža LT padidinta daugiau nei trečdaliu. Palūkanų EUR kaita išlieka panaši į palūkanų LT kaitą dar ir tuo, kad palūkanų EUR mažinimas vyksta taip pat be įtikinamų sąsajų su jų nustatymo pagrindo – EURIBOR‘o kaita.

                                                                                                                                                     Grafikas Nr.2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelių 3.1. ir 3.2. duomenų pagrindu, Europos centrinis banko informacija.

 

          Palūkanų kaitos pasekmės – palūkanų žirklių įvairovės sudarymas

      Skirtingomis kryptimis ir skirtingais tempais (greičiais) bankams keičiant palūkanas LT ir EUR, suformuota tam tikra įvairovė palūkanų skirtumų – palūkanų žirklių, kurios turi tam tikrą ekonominę prasmę bei pasekmes.

          Priimamų įmonių ir namų ūkių naujų indėlių LT ir EUR palūkanų žirkles-1 matome grafike Nr. 3:

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

                     

       Paskutinįjį, II-ąjį š.m. ketvirtį indėlių palūkanos LT suartėjo su analogiškomis palūkanomis EUR ir jų skirtumas (žirklės-1) priartėjo prie minimumo, kuris buvo visus 2008 m., iki drastiško kredito embargo bei palūkanų LT ,,šuolio“ rugsėjo-spalio mėn.

    Daug svarbesnės yra teikiamų paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumų žirklės-2. O jos paskutiniais š.m. mėnesiais pradėjo didėti, didinant skolinimo LT palūkanas (grafikas Nr. 4):

                                                                                                                                                   Grafikas Nr.4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

 

           Indėlių ir paskolų palūkanų LT ir EUR santykio kaitą matome grafike Nr. 5:

                                                                                                                                                   Grafikas Nr.5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

 

      Indėlių LT ir EUR palūkanų žirklių-1 sudarymas ir jų didinimas iki praėjusių metų pabaigos turėjo reikšmingai paskatinti taupymą nacionaline valiuta. Deja, nieko panašaus 2008-2009 m. neįvyko: indėlių LT likučiai nuolat mažėjo sparčiai didėjant indėlių likučiams EUR, ką ir matome lentelėje Nr. 3 ir grafike Nr. 6:

                                                                                                                                                       Lentelė Nr.3

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.7.7. duomenų pagrindu.

                     

       Šiais metais indėlių likučių valiutinėje kaitoje ryškėja naujos tendencijos: beveik nedidėjant indėlių likučiams LT, mažėja indėlių likučiai EUR ir sparčiai (per pusmetį net +21,0 %) didėjant likučiams USD ir kitomis užsienio valiutomis. Tą reikšmingai įtakojo vykusios diskusijos euro zonos ir euro stabilumo tema.

       Atsižvelgiant į reikšmingą namų ūkių indėlių likučių didėjimą (+2,3 %, +579 mln. Lt per I-ąjį š.m. pusmetį; lentelė Nr.2 apžvalgos I dalyje - ,,Pinigų kiekio kaita“) paskutiniais š.m. II-jo ketvirčio mėnesiais ir vertinant tai, kad namų ūkių indėliai sudaro 64,6 % visų rezidentų indėlių likučių, atskiro dėmesio verta jų likučių kaita, susieta su jų valiutinės struktūros kaita. O tai matome lentelėje Nr. 4. ir grafike Nr.7:

                                                                                                                                                      Lentelė Nr.4

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.7

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.7.7. duomenų pagrindu.

 

         Galima teigti, kad minėtą namų ūkių indėlių likučių reikšmingą didėjimą per II-ąjį š.m. ketvirtį ,,sukėlė“ indėlių USD ir kitomis užsienio valiutomis likučių reikšmingas padidėjimas per II-jį ketvirtį: +236 mln. Lt arba beveik penktadaliu, 12 kartų sparčiau nei didėjo indėlių likučiai LT. Ir tokį indėlių likučių didėjimą niekaip negalėjo paskatinti jų palūkanų normų mažėjimas. O tai reiškia, kad namų ūkių indėlių didinimą galėjo lemti emigrantų ne iš euro zonos šalių pinigų importas. Kartu tai reiškia, kad namų ūkių indėlių didėjimas mažiausiai sietinas su taip laukiamu ekonomikos atsigavimu.

        Paskolų LT ir EUR palūkanų žirklės-2, suformuotos 2009 m. pradžioje, paskatino bankų skolininkų ,,bėgimą” nuo paskolų LT, apie ką įtikinamai liudija būsto paskolų refinansavimo dalies kaita (% iš visų naujai suteiktų būsto paskolų): 2008 lapkričio mėn.-50,1; 2009 sausio mėn.-56,0; 2009 balandžio mėn. -82,3; 2009 rugsėjo mėn. -75,4; 2009 lapkričio mėn. -65,8.

         Galima teigti, kad kaip tik tokiu būdu ir sukelta nepasitikėjimo nacionaline valiuta krizė. Ir tuo pačiu reiškiniu bei faktu, t.y. nacionalinės valiutos ,,rizika“, aiškinant ir pridengiant paskolų LT branginimą, mažėjant EURIBOR‘ui bei skolinimo EUR palūkanoms.

         Nuo 2009 m. liepos mėn. paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumas nuosekliai mažėjo sparčiau mažinant paskolų LT palūkanas. Tik per pirmąjį šių metų ketvirtį įmonėms ir namų ūkiams teiktų paskolų LT palūkanos sumažintos nuo 8,14 % p. praėjusių metų gruodžio mėn. iki 5,48 % p. šių metų kovo mėn., t.y. -2,66 % p. arba daugiau nei trečdaliu (-32,7 %). Tuo pat metu paskolų EUR palūkanos sumažintos, analogiškai, nuo 4,43% p. iki 4,08 % p., t.y. -0,41 % p. arba tik -9,1 %. Bet dėl to paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumas sumažintas nuo 3,65 % p. gruodį iki 1,40 % p. kovą, t.y. 2,25 % p. arba net 61,6 %.

      Antrąjį š.m. ketvirtį skolinimo LT ir EUR palūkanų skirtumas didintas, didinant skolinimo LT palūkanas ir mažinant skolinimo EUR palūkanas.

         Skolinimo LT ir EUR palūkanų bei jų skirtumų (žirklės-2) mažinimas nebuvo lydimas paskolų LT teikimo ir jų likučių didinimu, ką ir matome lentelėje Nr. 5 ir grafike Nr. 8:

                                                                                                                                                       Lentelė Nr.5

                                                                                                                                                   Grafikas Nr.8

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.6. duomenų pagrindu.

                     

       Žemos skolinimo palūkanos tiek LT tiek EUR neįtakojo skolinimo didinimo, kadangi galiojo skolinimo embargas, taikomas nuo 2008 m. IV ketvirčio.

 

            Palūkanų žirklių veikimo rezultatai

      Bankų skolininkų ,,bėgimo“ nuo nacionalinės valiutos (LT), t.y. žirklių-2 veikimo rezultatus, apibūdina įmonių ir namų ūkių paskolų LT likučių dalies mažėjimas nuo 43,2 % 2008 01 iki 25,9 % 2010 06 ir, kartu, paskolų likučio EUR dalies didėjimas, atitinkamai, nuo 53,9 % iki 71,0 %. Iki mažiau nei trečdalio (22,6 %) sumažėjo paskutinį mėnesį teiktų LT paskolų įmonėms bei namų ūkiams dalis. Iki praėjusių metų spalio mėn. daugiau nei 90 % būsto paskolų buvo teikiama EUR, o nacionalinės valiutos LT dalis jų likučiuose sumažėjo vos iki 14,0 % šių metų birželio mėn. Visa tai matome lentelėje Nr.6 ir grafikuose Nr.8-11:

                                                             Lentelė Nr.6 (dalis nuo visų teiktų/likutinės paskolų sumų, %)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelių 3.1.;3.1.2; 3.3.2.; 2.8.6. duomenų pagrindu.

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.9

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 3.1. duomenų pagrindu.

                                                                                                                                                 Grafikas Nr.10

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.5.6.duomenų pagrindu.

 

        Reikšmingai sumažinus paskolų LT palūkanas ir jas priartinus prie paskolų EUR palūkanų, jau šių metų balandį būstų paskolų, teikiamų LT, dalis sumažėjo žemiau 10-ties % ribos.

                                                                                                                                                 Grafikas Nr.11

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 3.1.2.duomenų pagrindu.

                                                                                                                                                  Grafikas Nr.12

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 3.3.2.duomenų pagrindu.

 

      Šalies pinigų rinkoje susidarė keista valiutinė struktūra: skolinimas jau daugiau nei 70 % vyksta EUR ar kitomis užsienio valiutomis, o taupymas ir pinigų apyvarta – taip pat jau mažiau nei 70 % vyksta nacionaline valiuta (grafikas Nr.12). Tarp jų vyksta daugkartinis valiutų konvertavimas: paskolos EUR ir kitomis užsienio valiutomis naudojimui dažnai keičiamos į LT, o uždirbti ar sutaupyti LT paskolos grąžinimui keičiami į EUR. Bankam tai tik į naudą: tik per pirmąjį š.m. pusmetį iš operacijų užsienio valiutomis uždirbo 104,8 mln. Lt – 1,9 karto daugiau, nei per I-ąjį praėjusių metų pusmetį.

                                                                                                                                                  Grafikas Nr.13

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.8. duomenų pagrindu.

 

        Taigi, palūkanų žirklių-2 veikimo dėka, kuomet skolinimas LT buvo vos ne 2 kartus brangesnis nei skolinimas EUR, iš paskolų rinkos nacionalinė valiuta išstumta. Skelbiamos ,,džiugios“ žinios apie pusmečio trukmės VILIBOR‘o mažėjimo rekordus reiškia, kad ir tarpbankinėje skolinimo rinkoje paklausos nacionalinei valiutai nėra. Kartu tai dar kartą parodo VILI‘o absurdiškumą, nes jis savo dydžiu jau tampa mažesniu už kredito išteklių (indėlių LT) kainą.

       Paskolų LT palūkanų (ir VILIBOR‘o) mažėjimo džiaugsmų ir naudos dydžius smarkiai menkina paskolų LT likučių mažėjimas visose paskolų likučiuose. O paskolų LT ir EUR, bei VILIBOR‘o ir EURIBOR‘o mažėjimai nepaskatino nei taupymo nei paskolų teikimo. Palūkanų normų kaita vyksta galiojant skolinimo embargui.

       O skolinimo ribojimas ar net jo mažinimas blogino ir bankų veiklos finansinius rezultatus.

       Siekdami bent kokiais būdais mažinti skolinimo veiklos nuostolius, bankai 2009 m., palyginti su 2008 m. teikiamų kitų finansinių paslaugų kainas ir tarifus padidino 20 %, t.y. penktadaliu, kai vartojimo infliacija buvo tik 4,5 % (vidutinė metų). Naujausiais LB duomenimis, bankų gautos kitų finansinių paslaugų grynosios pajamos  I-jame š.m. pusmetyje, palyginti su gretimu, praėjusių metų II-ju pusmečiu, sumažėjo 1,9 % (kaitos indeksas 0,981). Bet, per tą patį laiką toliau krentant ekonomikai (-11,7 %) ir mažėjant svarbiausio banko veiklos indikatoriaus apimčiai – mokėjimams negrynaisiais pinigais 7,5 % (kaitos indeksas 0,925), galima teigti, kad ir šiais metais (t.y. I-jį š.m. pusmetį palyginus su II-jų praėjusių metų pusmečiu) bankai kitų finansinių paslaugų tarifus vidutiniškai padidino dar 6 % (0,925/0,9814). Per 2010/2008 m. tokių paslaugų tarifai padidinti vos ne trečdaliu – 27,6 % (1,2x1,06). Tai leido jiems kažkiek sumažinti II-jo ketvirčio nuostolius.

      Bet dėl to prasidėjo ir su grėsmingu pagreičiu tęsiasi bankų klientų ,,alternatyvų“ bankams paieškos, t.y. jau bankų klientų bėgimas iš bankų į ... kredito unijas.

         Ar ir bankų veikla atsidūrė stagnacijoje?

Vladimiras Trukšinas,

Statistikas,

Ekonomistas,

Nepriklausomas analitikas

2010 08 11

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas