Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Konstitucijos keitimo, papildymo siūlymai

        Šiame darbe pateikiami Konstitucijos papildymų ir keitimų pasiūlymai bei komentarai. Kai kurie iš jų yra labai svarbūs, kiti mažiau. Aišku čia pateikiama tik tam tikra dalis klausimų, jų gali būti ir daugiau. Darbe mažai nagrinėta socialinė sritis. Pavyzdžiui, Airijos Konstitucijoje yra net atskiras skyrius socialiniam klausimui. Galbūt kažką reikėtų tobulinti žmogaus teisių ir pareigų srityje ir pan. Kaip sakoma, tobulumui ribų nėra.

    Keitimai ir papildymai pabraukti, o komentarai rašomi palinkusiomis raidėmis.

                                                              I SKIRSNIS

                                                    LIETUVOS VALSTYBĖ

      9 straipsnio pakeitimas - vietoj 300 keičiama į 100, papildymas (visas straipsnis)
      Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.Referendumas gali būti Respublikos arba vietos.

      Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas arba Prezidentas.
     Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

     Vietos referendumą skelbia savivaldybės taryba arba meras savo iniciatyva,arba reikalaujant ne mažiau kaip 5 procentams piliečių, turinčių rinkimų teisę ir gyvenančių atitinkamoje teritorijoje.

      Referendumo rūšį nustato referendumo iniciatorius.

      Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.

 

      Dabar galiojanti Konstitucija leidžia rengti tik visos Respublikos referendumą. Gyventojai neturi teisės surengti nei miesto referendumo, nei rajono ar kitos vietos referendumo. Apie tai skaityti rašinyje „Lietuviškos demokratijos grimasa“Taip apribojama tautos teisė tiesiogiai vykdyti savo suverenią galią. Todėl labai svarbu, kad Konstitucija būtų papildyta, kad gali būti vietos referendumas, nurodant, kas jį gali skelbti.

   Išplečiamas subjektų skaičius, galintis skelbti referendumą, papildant, kad be Seimo, referendumą gali skelbti taip pat ir Prezidentas.

   Labai svarbus pakeitimas yra referendumui paskelbti reikalingo piliečių skaičiaus sumažinimas, vietoj 300 tūkst. įrašant 100 tūkst. (pvz. Albanijoje reikia tik 50 tūkst.). Dėl esamo, aiškiai suvokiamo nerealaus reikalavimo, kuris buvo priimtas tam, kad tauta neturėtų galimybės trukdyti „išrinktųjų“ sumanymams, per dvidešimt metų nė viena referendumo iniciatyvinė grupė nesugebėjo surinkti reikiamo parašų skaičiaus. Todėl dėl demokratijos užtikrinimo, būtina taisyti padėtį. Tai supranta visi, kuriems demokratija yra vertybė. Atrodo, kad tai supranta ir partijos prieš rinkimus savo programose žadančios mažinti skaičių. Taigi, kas trukdo Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, esantiems Seime pozicijoje, įvykdyti rinkiminį pažadą, vietoj 300 tūkst. priimti 100 tūkst.? Praėjo pusė kadencijos, tačiau pažadas rinkėjams iki šiol neįvykdytas. Ar galima balsuoti už tuos, kurie nevykdo rinkiminių pažadų?

   Galbūt reikėtų aiškiai apibrėžti, kad referendumo rūšį nustato jo iniciatorius. Dabar Referendumo įstatyme nustatyta grupė klausimų, kurie priskirti privalomam referendumui, ir 4 str. 2 d. nurodoma, kokiu atveju rengiami privalomi referendumai:“Privalomieji referendumai gali būti rengiami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kuriuos siūlo referendumu svarstyti 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas“. Žodžių junginys “gali būti” yra nekonkretus. Todėl nėra jokios garantijos, kad atstovaujamosios institucijos rinktas valstybės tarnautojas referendumo iniciatoriams nesugalvos nurodyti, kokią rūšį įrašyti prašyme.

       Šio straipsnio pakeitimas yra labai svarbus, įtvirtinantis tiesioginės demokratijos instituto realų veikimą, suteikiantis gyventojams aktyviai dalyvauti šalies valdyme.

 

 

                                                          II SKIRSNIS

                                                 ŽMOGUS IR VALSTYBĖ

      19 straipsnio papildymas 2 dalimi (visas straipsnis)

      Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas.
      Mirties bausmė gali būti taikoma tik įstatymo numatytais atvejais kaip išimtinė bausmė už labai sunkius nusikaltimus ir tik pagal teismo nuosprendį.

 

    Esant tokiam gyventojų degradavimui, nužmogėjimui, vienintelė bausmė, kuri galėtų pristabdyti žiaurias žmogžudystes yra griežto atpildo neišvengiamumas, t.y. mirties bausmės baimė. Tik esant dviems elementams –bausmės neišvengiamumui ir teisingai griežtai bausmei, galima kai kuriuos asmenis sulaikyti nuo sunkių nusikaltimų darymo.

    Mirties bausmės neleidžia taikyti: 1) 1998 m. gruodžio 9 d. Konstitucinio teismo nutarimas, kuriame sakoma, jog mirties bausmė prieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams.

Mano nuomone toks išaiškinimas atsirado tik susidarius tam tikroms aplinkybėms – tuo metu jau buvo planuojamas stojimas į ES. Esant kitoms aplinkybėms, išaiškinimas galėjo būti priešingas. Kažkodėl JAV Konstitucijai, kuri yra mums demokratijos pavyzdys, mirties bausmės taikymas neprieštarauja; 2) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurios 2 str. 2 d. rašoma: „niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė“.

      Tačiau Tautos, kaip suverenių galių turėtojos, referendume priimtas sprendimas yra aukščiau Konstitucinio teismo, aukščiau ES teisinių normų, demokratijoje Tautos valia yra gerbiama ir su ja skaitomąsi.

 

       23 straipsnio papildymas 
       Nuosavybė neliečiama.

       Visų formų nuosavybės teises saugo įstatymai.

       Įstatyme turi būti nustatytos privačios nuosavybės ribos tam, kad ji galėtų atlikti socialinę funkciją ir būti visiems prieinama.
      

    Dabar privati nuosavybė yra vos ne šventa karvė, o valstybinė nuosavybė, kaip vargšė našlaitėlė, kurią kas tik nori išnaudoja. Turime suprasti, kad valstybinė nuosavybė yra visų mūsų turtas, kuriuo reikia rūpintis ir jį saugoti. Tik šeimininkiškai tvarkydama savo turtą ir jį gausindama valstybė gali būti turtinga ir uždirbtus pinigus skirti socialinėms reikmėms. Straipsnio papildymas nustato abiejų nuosavybės formų – valstybinės ir privačios vienodą teisinį statusą.

 

      35 straipsnio papildymas (visas straipsnis)
     
Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
     Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.

     Negalima steigti politinių partijų, kurios pagal savo paskirtį arba programinius tikslus turi regioninį charakterį arba vykdo veiklą regioniniame lygyje.

     Politinės partijos, profesinės sąjungos, politinės ir visuomeninės organizacijos turi teisę priklausomai nuo jų atstovavimo apimties ir sutinkamai pagal objektyvius kriterijus, nustatytus įstatymu, gauti eterio laiką, kurį suteikia valstybinio radijo ir televizijų tarnybos.
     Politinės partijos negali naudoti savo pavadinimuose žodžius arba išraiškas turinčius tiesioginį santykį su kokia nors religija arba bažnyčia, o taip pat logotipus panašius į nacionalinius ar religinius simbolius.
   Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.   

 

       Tikriausiai nereikia aiškinti, kaip bet kuriai politinei ar visuomeninei organizacijai yra svarbu, kad jos mintis, idėjas išgirstų gyventojai. Tokia norma ir kitos normos, nustatančios tam tikrus reikalavimus partijoms yra Portugalijos Konstitucijoje. Ar mums reikalingos šios normos, diskutuokime.

      Galbūt Konstituciją galima būtų papildyti norma, kuri uždraustų partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, nors Europos Sąjungos normose toks partijų finansavimas yra įteisintas. Kai kas paprieštarautų, kad tada padidėtų partijų korupcija ir partijos privalėtų atidirbti jas finansavusiems asmenims. Bet tada galima paklausti, o kodėl visiems vagims, kyšių ėmėjams taip pat neskirti lėšų iš biudžeto, kaip partijoms, kad jie nedarytų nusikaltimų? Be to, žinome, kad žmogui niekada negana, kuo daugiau gauna, tuo daugiau reikia, todėl finansavimas iš biudžeto nesustabdys korupcijos. Tik atsakomybės neišvengiamumas už daromus nusikaltimus gali sustabdyti partijų korupciją.                                                               

 

Papildymas

      Stambaus masto ekonominiams – finansiniams nusikaltimams, padarytiems po 1990 m. kovo 11 d., senaties terminai netaikomi

 

       Viena iš nusikalstamumo mažinimo priemonių yra bausmės neišvengiamumas. Todėl galbūt vertėtų ne tik įstatymuose, bet ir Konstitucijoje įtvirtinti senaties termino netaikymą. Tokią normą Tauta, kaip suverenas, turi teisę priimti.  

                             

                                                           IV SKIRSNIS

                                                 TAUTOS ŪKIS IR DARBAS

       46 str. papildymas, pakeitimas
      Lietuvos ūkis grindžiamas privačios ir valstybinės nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
   Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą bei vysto socialiai orientuotą rinkos ekonomiką.

      

      Pagal esamą Konstitucijos normą atrodo, kad Lietuvos ūkis laikosi tik privačios nuosavybės dėka. Bet tai visiškai neatitinka realybės, todėl Konstitucija papildoma valstybine nuosavybe ir taip  įteisinama jos svarba Lietuvos ūkiui.

    Antroje dalyje valstybei nustatomas reikalavimas – vystyti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. Tokioje ekonomikoje valstybė turi prižiūrėti, kad laisvai konkurencijai nebūtų leidžiama vystytis taip, kai nuosavybė bei valdymas susikoncentruoja atskirų asmenų rankose tik dėl jų poreikių tenkinimo, ir todėl daroma žala visai visuomenei. Natūralios monopolijos teisė gali priklausyti tik valstybei, kuri jas reguliuoja taip, kad nebūtų pažeidžiami gyventojų interesai.

     

 

       49 straipsnio papildymas (visas straipsnis)
      
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Samdomiems darbuotojams teisė į poilsį užtikrinama nustatyta darbo savaitės trukme, neviršijančia 40 valandų, sutrumpinta darbo trukme nakties metu.


       Ši norma paimta iš Baltarusijos Konstitucijos. Jeigu baltarusiai Konstitucijoje gali įtvirtinti darbo savaitės trukmę, kad bet kada užsimanę darbdaviai jos negalėtų lengvai pakeisti, kadangi paprastą įstatymą žymiai lengviau pakeisti negu keisti Konstitucijos normą, tai kodėl lietuviai to padaryti negalėtų.      

 

       Papildymas, jam turėtų būti skirtas naujas straipsnis

       Visi gyventojai privalo dalyvauti valstybės išlaidose sutinkamai su savo mokestinėmis galimybėmis.
       Mokesčių sistema grindžiama progresyvumo pagrindais.

 

       Dauguma gyventojų supranta tik tai, kad valstybė jiems turi duoti, bet jie nesupranta, kad jeigu daug gyventojų nemoka mokesčių, tai valstybė neturi pakankamai pinigų finansuoti socialines reikmes. Šiuo atveju nepelnytai ypač nukenčia žmonės daugelį metų sąžiningai mokantys mokesčius. Todėl Konstitucijoje reikėtų įtvirtinti žmogaus pareigą – mokesčių mokėjimą, pabrėžiant, kad mokesčiai priklauso nuo jo galimybių, t.y. mažai uždirbantis, galbūt išvis nemoka mokesčių,  daugiau uždirbantis moka daugiau.

    Socialinei atskirčiai mažinti būtina įvesti progresinius mokesčius. Progresyvumo principas galioja daugelyje ES valstybių, jis įtvirtintas ne vienos valstybės konstitucijoje. Todėl vertėtų šią nuostatą įtvirtinti ir Lietuvos Konstitucijoje.

       Socialdemokratai prieš rinkimus yra žadėję įvesti progresinius mokesčius, bet pažado taip ir neįvykdė. Todėl rinkėjai turi gerai pagalvoti prieš balsuodami už partijas, kurios meluoja rinkėjams, kurios ne vieną kartą yra juos apgavusios.

 

                                                             V SKIRSNIS

                                                                 SEIMAS

     55 straipsnio pakeitimas, vietoj 141 rašoma 101 arba dar mažiau
     Seimą sudaro Tautos atstovai - 101 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

 

     Dabar labai populiariu tapo Seimo narių mažinimo klausimas. Siūloma mažinti Seimo narių skaičių – vietoj 141 įrašant 71 arba 101. Mano nuomone, šis siūlymas yra populistinis, neparemtas analize ir diskutuotinas. Prieš siūlant skaičius 101 ar 71, turėtų būti atsakyta į klausimus: kokia nauda iš sumažinimo, ar tikrai Seimas dirbs geriau esant mažesniam narių skaičiui, ar „nesumažės“ demokratijos, kai vienas Seimo narys atstovaus didesnį rinkėjų skaičių (G.Ronkaitis „Seimo narių skaičiaus mažinimas kvepia avntiūra“) ir kitus.

       Palyginimui, valstybių, kuriose, kaip Lietuvoje yra vienų rūmų parlamentas, deputatų skaičius:

      Estija – 101 deputatas, gyventojų 1,3 mln.

     Albanija – 140 deputatų, gyventojų 3,6 mln.

      Latvija – 100 deputatų, gyventojų 2,3 mln.

     Makedonija - 120-140 deputatai, gyventojų 2,07 mln.

     Slovakija - 150 deputatų, gyventojų 5,4 mln.

     Švedija - 349 deputatai, gyventojų 9,2 mln.

     Bulgarija – 240 deputatų, gyventojų 7,6 mln.

      Danija - 179 deputatai, gyventojų 5,5 mln.

     Graikija - 300 deputatų, gyventojų 11,2 mln.

     Vengrija - 386 deputatai, gyventojų 10 mln.

     Portugalija – 230 deputatų, gyventojų 10,6 mln.

     Suomija – 200 deputatų, gyventojų 5,3 mln.

     Siūlyčiau mažinti ne Seimo narių skaičių, bet padėjėjų skaičių, gal net išvis jų atsisakant.

 

       56 straipsnio papildymas (visas straipsnis)
    Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje, turintis aukštąjį išsilavinimą, mokantis valstybinę kalbą.
      Seimo nariais negali būti renkami: asmenys nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, teisti asmenys, asmenys, kuriems pagal Baudžiamojo kodekso 44 straipsnį atimta teisė būti renkamiems Seimo nariais, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
      Rinkėjų atšauktas Seimo narys negali būti renkamas Seimo nariu 10 metų nuo atšaukimo dienos.

 

   Pretenduojant į bet kokias valstybės tarnybos pareigas, pretendentui pateikiama eilė kvalifikacinių reikalavimų. Kažkodėl politikams nekeliama jokių kvalifikacinių reikalavimų, vadovaujamasi Lenino principu, kad kiekviena virėja gali vadovauti valstybei. Kai kas gali paprieštarauti, kad būna išimčių, kai žmogus nebaigęs mokslų yra protingas iš prigimties, daugiau gali išmanyti politiką, ekonomiką negu koks savo siaura moksline sritimi užsiėmęs profesorius. Bet dėl išimčių tikriausiai neverta mažinti kvalifikacinių reikalavimų Seimo nariui. Aišku idealiausias variantas būtų, jeigu patys žmonės susiprastų, kad yra netinkami dirbti Seime, ir toliau dirbtų savo mėgiamą darbą: šoktų, vaidintų bei dainuotų.

       Straipsnis papildomas, kad Seimo nariu negali būti: teistas asmuo, taip pat, kuriems pagal  Baudžiamojo kodekso 44 straipsnį atimta teisė būti renkamiems Seimo nariais. 2000 metais įsigaliojo naujas baudžiamasis kodeksas. BK 44 str. nustato, kad už nusikalstamą veiką, kuri padaroma piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis asmeniui gali būti atimta teisė nuo vienerių iki penkerių metų būti renkamu Seimo nariu. Dabar ši bausmė formaliai prieštarauja Konstitucijai, todėl reikia ją papildyti nurodyta nuostata.

       Trečioje dalyje esantis Konstitucijos papildymas uždraudžia rinkėjų atšauktam Seimo nariui kandidatuoti į Seimo narius 10 metų nuo atšaukimo. Šis terminas gali būti ir kitoks. Pasiūlymas tam tikrą laikotarpį apsaugotų Seimą nuo netinkamo asmens.

 

      58 straipsnio papildymas(dalis straipsnio)
      Pirmalaikiai Seimo rinkimai skelbiami, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Pirmalaikių Seimo rinkimų referendumą skelbia Prezidentas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 200 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
     Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo ar ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo referendumo galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos.

 

       Straipsnis papildomas dalimi, kuriame nurodoma tautos teisė nupręsti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Šio papildymo nereikėtų, jeigu gyventume teisinėje valstybėje, kadangi pagal Konstitucijos esmę, pagal jos aiškinimą, savaime suprantama, kad tauta turi teisę surengti pirmalaikius Seimo, savivaldybių, Prezidento rinkimus. Apie tai skaityti rašinyje „Apie Seimo paleidimą“.

    Bet kadangi gyvename valstybėje, kurioje galioja stipresniojo teisė, todėl reikia aiškiai suformuluoti, kad tauta tokią teisę turi ir, kad bet koks atstovaujamosios institucijos skirtas valstybės tarnautojas negalėtų pasakyti, jog tokio referendumo rengti negalima.

       Skaičius 200 tūkst. pasiūlytas tam, kad nebūtų dažnai skelbiami referendumai dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Aišku dėl jo galima diskutuoti.

 

      59 straipsnio pakeitimas, papildymas

      Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir savo rinkėjų priesakais.

      Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų". O tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas, kuris leistų atšaukti Seimo narį, pavyzdžiui, dėl to, kad jis nevykdo rinkėjų priesakų ar jį iškėlusios partijos ar organizacijos programos. Todėl norint, kad būtų galima atšaukti Seimo narį, reikia keisti šią Konstitucijos nuostatą. Siūloma žodžius „negali būti varžomi jokių mandatų" pakeisti žodžiais „vykdo savo rinkėjų priesakus“. Gali būti ir kitokie variantai. Pavyzdžiui, mandatas gali būti atimamas ne tik dėl rinkiminių pažadų nevykdymo, bet pavyzdžiui, ir dėlto, kad rinkimuose dalyvavo vienos partijos sąrašuose, o vėliau, jau būdamas Seimo nariu, perbėgo į kitą partiją.

 

      60 straipsnio pakeitimas, išbraukiant sakinį:
      Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

 

      63 straipsnio papildymas
     10) atšaukia rinkėjai.

   Straipsnis papildomas 10 punktu dėl priežasties, kuri nurodyta 58 str. komentare. Jame įtvirtinama konkretaus Seimo nario atšaukimo norma.

   Pavyzdžiui, Japonijos Konstitucijoje yra net tokia norma, kuri suteikia galimybę pašalinti deputatą, jeigu jis neatitinka kvalifikacinių reikalavimų: „Kiekvieni rūmai sprendžia ginčus, susijusius su jų narių kvalifikacija. Tačiau, kad iš ko nors atimti deputato įgaliojimus, reikia, kad ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių narių priimtų rezoliuciją“. Gal vertėtų ir į Lietuvos Konstituciją įtraukti normą, leidžiančią pašalinti Seimo narį, o galbūt ir savivaldybės tarybos narį, kuris akivaizdžiai neturi kvalifikacijos deputato darbui?

 

     68 straipsnio pakeitimas, mažinant piliečių skaičių - vietoj 50 rašant 10 (visas straipsnis)

     Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
     Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. tūkstančiai piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti".

 

      Piliečių aktyvumo didinimui siūloma mažinti įstatymo leidybos iniciatyvos teisei reikalaujamą piliečių skaičių, vietoj 50 tūkst., įrašant 5 tūkst.

      Mažiausias skaičius nustatytas Italijoje, ten norint parlamentui pateikti įstatymą, reikia tiek pat piliečių parašų, kiek Lietuvoje, t.y. 50 tūkst., nors gyventojų skaičius 60 mln. 2 mln. gyventojų turinčioje Slovėnijoje reikalingas piliečių skaičius – 5 tūkst.

      Šis klausimas yra svarbus tiesioginės demokratijos stiprinimui, gyventojų įtraukimui į valstybės valdymo reikalus.

 

      69 straipsnio papildymas (visas straipsnis)

      Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
    Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Priimant įstatymus posėdyje turi turi būti ne mažiau  kaip 2/3 Seimo narių.

      Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.

      Seimas neturi leisti įstatymų, kurie prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia valstybės ir visuomenės interesus, kurie suteikia įstatymų leidybos funkcijas vykdomosios valdžios institucijoms. 
      Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų,įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.

 

       Antroje dalyje nurodomas Seimo narių skaičius, kuriam esant gali būti priimti įstatymai. Pagal dabar galiojančią normą teoriškai įstatymas gali būti priimtas posėdžių salėje dalyvaujant net trims Seimo nariams.    

       Antroje dalyje nurodomi reikalavimai, kurių turi laikytis Seimo nariai leisdami įstatymus. Juos pažeidus, Seimo narys pažeistų Konstituciją ir sulaužytų priesaiką, kuria prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją, sąžiningai tarnauti Tėvynei ir žmonių gerovei.

       Trečia dalis papildoma, kad referendumu galima priimti taip pat ir konstitucinius įstatymus.

 

      71 straipsnio papildymas
      Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, arba perduoda Konstituciniam Teismui, kuris turi Respublikos Prezidentui atsakyti į klausimą, ar įstatymas arba atskiros jo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
      Respublikos Prezidentas neturi pasirašyti Konstituciniam Teismui perduoto įstatymo, kol negauna sprendimo iš Teismo. Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad įstatymas ar jo atskiros nuostatos prieštarauja Konstitucijai, Respublikos Prezidentas privalo atsisakyti pasirašyti Seimo priimtą įstatymą.

 

        Tai yra labai svarbus Konstitucijos papildymas, ne tik suteikiantis Prezidentui didesnes galias įgyvendinant savo priesaiką – būti Konstitucijos garantu, bet galintis užkirsti kelią korupcinių, pažeidžiančių valstybės ir tautos interesus, įstatymų įsigaliojimui. Dabar esanti veto teisė neturi galios sutrukdyti antikonstitucinių įstatymų įsigaliojimui, o kol įstatymas patenka į Konstitucinį teismą, praeina nemažai laiko (arba gali išvis nepatekti į teismą), per kurį valstybei bei tautai padaroma žala.

 

                                                             VI SKIRSNIS

                                                 RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
      

       77 straipsnio papildymas (visas straipsnis)
       Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis užtikrina valstybės nepriklausomybės ir teritorijos neliečiamybę, normalų valstybės aparato funkcionavimą, valstybės valdžių bendradarbiavimą ir sąveiką, žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių apsaugą.

       Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

 

      Pagal esamų straipsnių normas sunku pasakyti, kokia yra valstybės vadovo teisinė padėtis, kokia jo vieta valstybės valdžių hierarchijoje, ar jis užtikrina normalų valstybės aparato funkcionavimą, valstybės valdžių bendradarbiavimą ir sąveiką ir t.t. Nors Konstitucijos aiškinime nurodoma, kad jis turi pasiūlyme išvardintus įgaliojimus, bet kadangi jie nėra tiesiogiai numatyti Konstitucijos normose, įtvirtinančiose Prezidento įgaliojimus, todėl tam, kad nekiltų dviprasmybių, skirtingų interpretavimų, reikėtų siūlomo papildymo.

 

      78 straipsnio papildymas
      Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

     Rinkėjų atšauktas Prezidentas negali būti renkamas Prezidentu 10 metų nuo atšaukimo dienos.

 

     Ši nuostata siūloma tam, kad netyčia sugedus rinkimų balsų skaičiavimo kompiuteriams, į Prezidentūrą vėl greit nesugrįžtų tautos iš posto pašalintas asmuo.

 

       84 straipsnio papildymas
       24)pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui, arba perduoda     Konstituciniam teismui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka;
       25) skelbia referendumą.

 

      24 punkto papildymas susijęs su 71 str. papildymu.

      25 punktas susijęs su 9 str. papildymu, t.y. referendumo skelbimo teisės suteikimu Prezidentui.

 

       88 straipsnio papildymas
       7) referendumu atšaukia rinkėjai. Referendumas skelbiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 200 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

 

      Paaiškinimas analogiškas 58 str. esančiam paaiškinimui.

 

                                                               SKIRSNIS

                                                  TAUTOS TRIBUNOLAS

       Papildymas naujame skirsnyje

       Teismų, prokuratūros ir kitų valdžios bei valdymo institucijų kontrolę atlieka ir teisingumą vykdo Tautos rinkti prokurorai ir teisėjai.

 

        Siūloma steigti Tautos (arba galima vadinti Valstybės) tribunolą.

        Dar 2009 metais teisininkas K.Čilinskas siūlė Tautai nelaukti iš prezidentės ar Seimo veikimo, bet,  kaip turinčiai suverenią galią, tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme, pačiai imtis institucijų kontroliavimo, kadangi jos rinkti atstovai nesugeba vykdyti kontrolės. Jis siūlė įkurti Valstybės tribunolą. Jo idėja nėra nauja. 1995 metais iniciatyvinė grupė, kurios nariai buvo K.Antanavičius,  A.Matulevičius, A.Norvilas, bandė surengti referendumą dėl Valstybės tribunolo, kuris turėtų reikalingus įgaliojimus kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, įkūrimo. Bet, šiai grupei, kaip ir daugumai iniciatyvinių grupių, referendumo idėjos įgyvendinimas nebuvo sėkmingas.

    Valstybės tribunolas tarnautų, kaip nebaudžiamumo valstybėje mažinimo instrumentas, vykdantis funkcijas, kurias privalėtų vydyti Seimas, Prezidentė, prokuratūra ir kitos institucijos, bet dėl neįgalumo  nevykdantys. Jį sudarytų Tautos renkami profesionalūs teisėjai ir prokurorai. Taip pat turėtų būti numatytas jų atšaukimo mechanizmas, kuris suveiktų esant blogam darbui ir  leistų rinkėjams juos atšaukti. Gali būti įvairūs Tribunolo sudėties, kontroliuojamų institucijų, atliekamų funkcijų variantai. Tribunole esant teisėjų institutui galbūt prie kitų Lietuvos teismų nereikėtų steigti teismų tarėjų pareigybės, t.y. pildyti 109 str. Tautai nevertėtų kištis į teismų teisėjų darbą ir kartu su jais prisiimti atsakomybę už teismų sprendimus. Jai užtektų kontrolės funkcijos, kai esant skundams ir įtarimams, kad yra pažeisti įstatymai ar žmogaus ir piliečių teisės, Valstybės tribunolo teisėjai imtų nagrinėti teismų sprendimus. Tribunolas galėtų būti teismų kontrolės institucija ir savotiškas Strasbūro teismas, bet esantis Lietuvoje ir, todėl piliečiams greičiau prieinamas.

       Valstybės tribunolo prokuroras užtikrintų kaltinimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn politikų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų asmenų, kurie įtariami padarius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, žmogaus ir piliečių teisių pažeidimus, ir kurių kaltinti nesugebėjo prokuratūros prokurorai, gintų prokurorų neapgintą viešąjį interesą.

     Kol kas tik siūloma, todėl plačiau Konstitucijoje nedetalizuojama. Ar reikalingas toks tribunolas, koks jis turėtų būti, kokias funkcijas turi vykdyti yra diskusijų dalykas.

     Mano nuomone šis klausimas yra labai svarbus, priskirtinas pirmaeilių klausimų grupei.

 

                                                            VIII SKIRSNIS

                                                 KONSTITUCINIS TEISMAS
      

       106 straipsnio papildymas
       Dėl išleistų Seimo įstatymų sutikimo su Konstitucija į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis Respublikos Prezidentas.

       Dėl įstatymo ar norminio akto bei administracinės institucijos sprendimo prieštaravimo Konstitucijai, sprendimų pažeidžiančių Konstitucijoje įtvirtintas teises, laisves ir pareigas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

        

        Pagal Konstituciją Prezidentas turi teisę Seimo priimtus įstatymus vetuoti ir grąžinti juos pakartotiniam svarstymui. Pirmos dalies papildymas suteikia teisę Prezidentui kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Seimo priimtų įstatymų konstitucingumo. Tokia pataisa su 71 straipsnyje papildyta nuostata ne tik apsaugotų nuo antikonstitucinių įstatymų įsigaliojimo, bet ir galėtų       užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintos valdžių pusiausvyros geresnį veikimą.

       Antros dalies papildymo vienas privalumų yra tas, kad žmonės turėtų didesnes galimybes tiesą surasti Lietuvoje, todėl jiems nebereikėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

 

                                                           IX SKIRSNIS

                                                             TEISMAS

       109 straipsnio papildymas (visas straipsnis)
       Teisingumą, LR vykdo tik teismai. Teismą sudaro teisėjai ir renkami tarėjai.
       Teisėjas,tarėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

       Teisėjai su tarėjais, nagrinėdami bylas, vadovaujasi tik įstatymu.
       Teismo tarėjo teises ir pareigas nustato įstatymas.

       Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

 

        Lietuva yra viena iš nedaugelio demokratinių valstybių, kuri neturi prisiekusiųjų teismo ar tarėjų instituto. Manoma, kad įtraukus visuomenės rinktus atstovus į teismų darbą, teismuose sumažėtų korupcija ir tuo pačiu išaugtų visuomenės pasitikėjimas teismais. Nors yra ir kita nuomonė, kad Tautos atstovams nereikėtų dalyvauti teismų darbe ir kartu su teisėjais prisiimti atsakomybę už sprendimus, kad geriausia būtų turėti tik teismų kontrolės funkciją.

 

                                                              

                                                           X SKIRSNIS

                                           VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS

       119 straipsnio papildymas

     Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

       Rinkėjų atšauktas savivaldybės tarybos narys negali būti renkamas tarybos nariu 10 metų nuo atšaukimo dienos.
       Pirmalaikiai savivaldybės tarybos rinkimai skelbiami, jeigu tam referendume pritarė daugiau kaip pusė savivaldybės rinkėjų. Rinkėjai turi teisę atšaukti savivaldybių tarybų narius.

 

     Dėl priežasties, kuri nurodyta prie 58 str., įrašomos pirmalaikių savivaldybių tarybų rinkimų skelbimo ir konkretaus savivaldybės tarybos nario atšaukimo normos bei draudimas kandidatuoti rinkėjų atšauktam tarybos nariu tam tikrą laiko tarpą.

     

 

                                                          XIV SKIRSNIS

                                           KONSTITUCIJOS KEITIMAS

       147 straipsnio pakeitimas, vietoj 300 rašoma 100.
       Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 100 tūkstančių rinkėjų.

 

      Tam, kad Tauta turėtų didesnes galimybes dalyvauti valstybės politiniame gyvenime, aktyviai spręsti valstybei Tautai svarbius klausimus, sumažinamas Konstitucijos keitimui ar papildymui pateikti reikalingas rinkėjų skaičius: vietoj 300 tūkst. siūloma įrašyti 100 tūkst.

 

2010-07-26     

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas